Šiemet „Rail Baltica“ geležinkelio projektas pagaliau išjudėjo iš vietos, tiesa, kol kas tik apie 7 km – vasarą baigti ruožo Šeštokai–Mockava rekonstrukcijos darbai, kainavę 20,1 mln. Lt. Visa „Rail Baltica“ 335 km atkarpa Lietuvos teritorijoje planuota baigti 2013 m., bet vėliau data buvo nukelta iki 2016 m.

Dar lėčiau šis projektas juda Latvijoje ir Estijoje – ten kol kas atnaujinama rusiška 1520 mm vėžė. Bet šis kaimynų lėtumas gali išeiti Lietuvai į naudą. Štai Laisvosios rinkos instituto prezidentei Rūtai Vainienei „Rail Baltica“ nauda apskritai kelia abejonių: „Kažkur vis tiek reikės keisti vėžę arba perkrauti vagonus, nes kroviniai vyksta ne į Lietuvą, o per Lietuvą iš Rusijos, kurioje vėžė nesikeis. Svarbu, kad keitimas vyktų Lietuvoje, o ne Estijoje, kaip kad sugalvojo suomiai.“

„Rail Baltica“ projekto direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas tokioms abejonėms turi kontrargumentų. „Iki Kauno nutiesus europinio standarto geležinkelį šalia rusiško susidarys sąlygos plėtoti logistikos grandinę, sukuriant galingą bazę kroviniams komplektuoti, perrūšiuoti ir perkrauti. Mockavoje privati įmonė planuoja statyti intermodalinį terminalą, Šeštokuose jau veikia ir bus plečiamas terminalas, Marijampolėje planuojama plėtoti LEZ, Kaune – statyti logistikos centrą. Taip bus išplėtota infrastruktūra, reikalinga ne tik pačiai Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai, kurios jos dar neturi. Sujungus „Rail Baltica“ ir Rytų–Vakarų koridorius Lietuva įsitvirtins kaip krovinių tranzito vartų valstybė“, – tikina A.Z.Kaminskas.

Taigi kol kaimynai nuties europinę vėžę, mes jau turėsime nemažą įdirbį ir, tikėkimės, jiems ekonomiškai neapsimokės statytis terminalų, taip nukraunant nuo Lietuvos dalį krovinių.