Netrukus, spalio 14 dieną, Lietuvoje vyks Seimo rinkimai ir patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Šiuose rinkimuose savo jėgas išbandys ne tik didžiosios partijos, bet ir nemažai neseniai susikūrusių politinių judėjimų, be to, pasikeitė partijų finansavimo įstatymas. Apie priešrinkimines aktualijas kalbamės su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu Vaigausku.

VEIDAS: Šiemet į rinkimų kovą stojusių politikų daugiau nei prieš ketvertą metų.
Z.V.: Išties politinių judėjimų pagausėjimas šiemet gana ženklus. Be to, palyginti su ankstesniais rinkimais, 2012 m. stipriai padidėjęs ir kandidatų skaičius. Tarkim, vienmandatėse apygardose balotiruojasi nuo 11 iki 17 kandidatų, o ir daugiamandatėje apygardoje nemažai partijų turi pateikusios iki maksimumo užpildytus sąrašus. Mano nuomone, idealūs rinkimai būna tada, kai dėl vienos vietos varžosi keturi penki kandidatai. O kai į vieną vietą bando pretenduoti 17 žmonių – jau šiek tiek daugoka, ir rinkėjui darosi gan sudėtinga susigaudyti.
VEIDAS: Dėl kokių priežasčių šiemet užderėjo toks gausus naujų kandidatų į politikus derlius?
Z.V.: Viena priežasčių – pasikeitusi visuomenė. Juk antrą kartą į rinkimus ateis kita rinkėjų, gimusių jau po nepriklausomybės atkūrimo, karta. Taip pat savo efektą duoda ir sunkmetis: rinkėjai nusivylę politikos senbuviais ir jų darbais krizės metu, tad ieško naujų, net ir nuo politikos ganėtinai tolimų kandidatų. O juk padidėjusi paklausa visada lemia ir padidėjusią pasiūlą. Palyginti su 2008-aisiais, šiemet daug daugiau politinių naujokų, prie to ypač prisidėjo ir Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos sėkmingas žygis į Seimą, kurį šiais metais pakartoti nori dar daugiau naujų politikų.
VEIDAS: Ar šiemet jau pasitaikė kokių ryškesnių rinkimų kampanijos pažeidimų?
Z.V.: Nepasakyčiau, kad būtų pasitaikę didesnių pažeidimų, nors laiko dar yra. Vis dėlto man atrodo, kad nusistovėjusios taisyklės bei griežtesnis kontroliuojančių institucijų dėmesys šiais metais apsaugo nuo didesnių pažeidimų. Todėl prieš šiuos rinkimus malonu tai, jog ypač trumpas sąrašas kandidatų, tik keliolika pavardžių, kurie bus išbraukti iš sąrašų dėl to, kad bandė nuslėpti teistumą ar bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos KGB tarnyba. Ir daugiausiai tokių žmonių mažesnėse partijose naujokėse – didžiosios tokių bandymų nuslėpti savo praeitį visiškai netoleruoja. Daugiausiai tokių kandidatų yra tarp besibalotiruojančiųjų provincijoje, o pašalinti iš sąrašų, jie kreipiasi į teismą, dažnai esant visiškai beviltiškai situacijai, – net nežinau, ko tikėdamiesi.
Kita vertus, jaučiamas daug stipresnis pačių rinkėjų atsparumas bandymams juos papirkti. Lietuvoje turime turtingų žmonių, kurie vis dar kartkartėmis pabando trūks plyš įsigyti Seimo nario mandatą, dalydami rinkėjams dovanas. Šiandien pastebiu, jog rinkėjai supranta, kad toks kandidatas, išleidęs pinigus rinkimų kampanijai, būtinai ieškos būdų, kaip juos vėliau susigrąžinti – pačių rinkėjų sąskaita.
VEIDAS: Galbūt pastebėjote užsienio valstybių bandymų kištis į rinkimų kovą Lietuvoje?
Z.V.: Tokį poveikį sunku pastebėti, dažniausiai apie jį suprantame tik praėjus kuriam laikui po rinkimų. Ko gero, toks poveikis turėtų būti – kai kuriose kaimyninėse valstybėse rinkimai jau praėjo, todėl jų tarnybos atkreipia dėmesį ir į Lietuvą. Prie tokio poveikio priskirčiau periodiškai interneto naujienų portaluose pasirodančius straipsnius, kuriuose bukai agituojama, kad rinkėjai iš viso neitų balsuoti ir tokiu būdu paveiktų valdžią. Kartais stebina, kad ši idėja taip įnirtingai kartojama net ir didesniuose portaluose. Ko gero, vis dar tikimasi, kad tokios kalbos, susidėjusios su niūria rinkėjų nuotaika, gali sumažinti rinkėjų aktyvumą.
VEIDAS: Ar gausiai, jūsų nuomone, šiemet rinkėjai eis prie balsavimo urnų? Ar tam didesnės įtakos turės kasmet menkstantis visuomenės pasitikėjimas Seimu bei politinėmis partijomis?
Z.V.: Nemanau, kad bus kokių nors stebuklų: turėtų ateiti apie pusę rinkimų teisę turinčių asmenų, kaip visada kelių procentų svyravimą gali lemti politinės kampanijos aktyvumas ar oro sąlygos rinkimų dieną. Menkstantis pasitikėjimas Seimu ar politinėmis partijomis nekelia džiaugsmo, nors Lietuvos partijos per rinkimus visuomenės pasitikėjimo sulaukia pakankamai. Tą rodo ir faktas, kad save išsikėlusių kandidatų sumažėjo, o kai kuriems jų sunkiai sekėsi rinkti rinkėjų parašus. Vis dėlto tokie kandidatai gan greitai susirado partijas, kurios juos priglaudė savo sąrašuose ir iškėlė jų kandidatūrą tose pačiose apygardose. Nors partijos keikiamos ir nelabai mylimos, vis dėlto dauguma rinkėjų joms teikia pirmenybę ir pasitiki jų galia kažką pakeisti labiau, nei paskirų kandidatų.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokios reikalingos sąlygos, kad referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos įvyktų? Ką manote apie klausimo formuluotę?
Z.V.: Pagal referendumo įstatymą jame turi dalyvauti daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių žmonių, o tam, kad būtų pritarta jo svarstomai nuostatai, už ją turi balsuoti daugiau nei pusė. Pateiktą referendumo klausimą galime tik priimti – visais kitais atvejais nieko neįvyks. Nepriėmimas tikrai nereiškia, kad priimame priešingą teisės aktą.
Tačiau atrodo, kad dar kils šiokių tokių keblumų dėl šių metų referendumo klausimo formuluotės, kuri yra painoka: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje.“ O juk šio referendumo rengimą palaiko būtent VAE oponentai, kurie būtent agituoja prieš šią formuluotę. Manau, kad priartėjus referendumui daugelis rinkėjų susimąstys – o kaipgi balsuoti, jei aš nepritariu atominės elektrinės statybai?
VEIDAS: Kartkartėmis vis pasigirsta siūlymų keisti rinkimų sistemą, tarkime, tik į mažoritarinę (vienmandatę). Galbūt tokia sistema Lietuvos rinkėjams būtų tinkamesnė nei dabartinė?
Z.V.: Manyčiau, tai vienas iš mitų, kad štai mažoritarinė rinkimų sistema, kada balsuojama tik už atskirus kandidatus, išspręs menkstančio pasitikėjimo politikais problemą. Tokiu atveju viskas atitenka nugalėtojui – net ir surinkęs 40 proc. balsų, kandidatas nepatenka į parlamentą, nes jo oponentas, surinkęs 60 proc., pateks. Nebelieka proporcingo silpnesnių politinių jėgų atstovavimo ir tokia rinkimų tvarka ilgainiui priveda prie dviejų dominuojančių partijų sistemos.
Aš linkstu prie proporcinės rinkimų sistemos, nors ji ir turi vieną didelį trūkumą – atsiranda distancija tarp rinkėjų ir renkamų politikų, nes vienoje daugiamandatėje apygardoje rinkėjai turi balsuoti už kandidatų, kurių galbūt net nepažįsta, sąrašus. Tiesa, situaciją šiek tiek pataiso rinkėjams suteikta galimybė politikus reitinguoti – tačiau tik iš vienos partijos.
Vis dėlto šiandien daugeliui rinkėjų palankesnė būtų pakoreguota sistema, kai jie galėtų reitinguoti politikus iš skirtingų partijų, tai yra pirma rinkti asmenybes, o po to – partiją. Norint dar labiau priartinti rinkėjus prie renkamųjų, galbūt vertėtų padidinti daugiamandačių rinkimų apygardų skaičių. Štai Latvijoje jų yra aštuonios, o Lenkijoje – net 41 daugiamandatė apygarda. Tačiau pokyčiai priklausys nuo mūsų politikų apsisprendimo. Paprastai rinkimų sistemos būna labai konservatyvios – jos keičiamos tik tada, kai jau stipriai prispaudžia rinkėjai. Juk ir reitingavimo sistema pas mus kelią skynėsi labai sunkiai.
VEIDAS: Vyriausioji rinkimų komisija kartu su interneto portalu „Delfi“ pradėjo vykdyti projektą, kurio metu bus imituojama balsavimas internetu bei jo eigą aptariančios diskusijos. Koks šio projekto tikslas? Galbūt po ketverių metų ir mes galėsime balsuoti internetu?
Z.V.: Nors tai tik eksperimentas, jame yra visi elektroninio balsavimo elementai, tad tai ne tik bandymas, bet ir pristatymas visuomenei, kai paprastomis priemonėmis paaiškinama, kaip veiks el. balsavimas. Be to, tai bus labai gera ir įdomi sociologinė apklausa, parodysianti rinkėjų nuomonę šiuo klausimu.
Visuomenė domisi su rinkimais susijusiais projektais internetinėje erdvėje. Tarkime, kitas internetinis su rinkimais susijęs projektas „Mano balsas“ sėkmingai veikia nuo praėjusių rinkimų – čia savo politinį požiūrį gali pasitikrinti tiek rinkėjai, tiek politikai.
O minėtas el. balsavimo eksperimentas padės išbandyti ir technologinius saugumo aspektus: galbūt atsiras programišių, kurie bandys ieškoti spragų sistemoje. Natūralu, kad didžiausių abejonių el. balsavimo sistema kelia dėl rinkimų rezultatų saugumo, todėl būtina ne tik sukurti saugią sistemą, bet ir jos saugumu įtikinti visuomenę.
Ko gero, Lietuvos rinkėjai technologiškai jau yra pasirengę balsuoti internetu ir tikriausiai sutiktų su tokių rinkimų rezultatais. Tačiau ar tam yra pasirengę mūsų politikai, nuo kurių priklausys, kada pereisime prie el. balsavimo?