„Snoro“ restruktūrizavimo problemą valstybė mėgina spręsti užkulisiuose, skubotai ir neteisėtai
Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijanti „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija nerimaudama stebi atsakingų institucijų veiksmus priimant sprendimus dėl „Snoro“ restruktūrizavimo ir konstatuoja, kad procesas tampa neskaidrus, o siūlomas banko pertvarkymo scenarijus – neracionalus ir neteisėtas.
Nerimą pakurstė administratoriaus Simono Freakley sprendimas neįsileisti asociacijos stebėtojo į „Snorą“ bei ketinimai įgyvendinti vadinamąjį „blogo ir gero“ banko scenarijų. Teisininkams kyla abejonių dėl siūlomo restruktūrizavimo būdo, neatitinkančio geriausios pasaulinės praktikos, teisėtumo.
„Vertiname valstybės ryžtą stabdant galimai nusikalstamą banko savininkų ir vadovų veiklą, tačiau stebina tai, kad atsakingos institucijos ir toliau norėtų naudoti buldozerį ten, kur reikalingas chirurgo skalpelis. Dabar panašu, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas planuoja priimti visų „Snoro“ banko klientų likimą nulemsiančius sprendimus užkulisiuose, nepaisydama pažadų diskutuoti. Tokia strategija primena liūdnos atminties „naktinę mokesčių reformą“, kurios padariniai jaučiami iki šiol”, – sako Irmantas Norkus, asociacijoje savo klientus atstovaujančios teisinių paslaugų įmonės „Raidla, Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris.
I.Norkaus teigimu, kadangi laiko nėra pakankamai, o gandų – daug, indėlininkai ir kreditoriai, kuriuos atstovauja asociacija, negali tiksliau suformuluoti savo pozicijos ir reikalavimų, nes neturi aiškios informacijos, kiek turto yra likę nacionalizuotame banke.
Asociacijai abejonių kelia ir Vyriausybės siūlomas banko problemų sprendimo kelias, jo teisėtumas ir atitikimas Konstituciją.
„Pasaulinė praktika yra tokia, kad „gerasis“ bankas yra valdomas „blogojo“, jis yra antrinis pastarojo bankas. Tokiu atveju viskas, ką uždirba gerasis bankas, tenka „neužtikrintų“ indėlininkų reikalavimams tenkinti. Ir tik tokiu atveju galima tikėtis kompensuoti praradimus visoms indėlininkų ir kreditorių grupėms“, – sako I.Norkus.
Vyriausybės šiuo metu siūlomas scenarijus – valstybės draudžiamus indėlius perkelti į naujai steigiamą „gerąjį“ banką – likusius banko kreditorius pastumia į šoną, nes „gerasis“ ir blogasis“ bankai planuojami kaip atskiri nesusiję vienetai.
Indėlių grąžinimo užtikrinimui į naująjį banką perkeliamas turtas dėl proceso spartos – numatytas tik vieno mėnesio laikotarpis – tikėtina, būtų vertinamas labai konservatyviai, likvidacine turto verte. Būtų gauta kaina, kuria turtą galima parduoti kuo greičiau, nors palaukus ilgesnį laiką jį būtų galima realizuoti brangiau.
„Realu, kad tokiu būdu į naująjį banką bus perkelta daugiau turto nei jo realiai reikia indėlių grąžinimui užtikrinti, todėl ateityje šį banką nusprendusi parduoti Vyriausybė galėtų uždirbti, tačiau šis pelnas atitektų valstybei ir „Snoro“ kreditorių nepasiektų“, – sako Dovilė Burgienė, advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN” partnerė.
Pasak jos, valstybės siūlomas būdas yra tipiškas diferencijuoto teisinio reguliavimo atvejis, kai vieno ar kelių asmenų atžvilgiu nustatomos kitokios taisyklės nei visiems kitiems.
Komentarai (3)
Komentuoti
Loading ...
Buvęs banko “Snoras” direktorius ir jo stambus akcininkas Raimondas Baranauskas svarsto apie galimybę prašyti politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje.(iš spaudos)Pasiaiškinkime:
Prašyti politinio prieglobsčio gali tik tie asmenys, kurie yra politiškai savo šalyse persekiojami arba jiems gali grėsti mirties bausmė pagal tos šalies, kurioje buvo galimai vykdoma nusikalstama veikla, įstatymus. Neteko girdėti, kad “Snoro” akcininkams kada nors ar dabar būtų reiškiamos politinės pretenzijos. Jei yra padaryti kriminaliniai nusikaltimai, tai juos gali nustatyti tyrimas ir įvertinti teismas. Jei tokių nusikaltimų konkrečiam asmeniui – “Snoro” banko direktoriui R.Baranauskui nebus įrodyta, tai niekas jam pretenzijų neturės, o jo turimos banko akcijos turės būti valstybės išpirktos. Bet kuriuo atveju kažkur dingęs milijardas ar daugiau litų turi būti grąžinti į “Snoro” banko depozitą, kurį šiuo metu prižiūri Lietuvos bankas. Jei buvo padarytos kažkokios dokumentų klastotės ar dar kas nors nusikalstamo, tai už tai turi būti atsakyta pagal LR įstatymus. Kas dar p. Raimondui Baranauskui neaišku?
Bidžioji Britanija yra ES narė ir jai galioja Europos Sąjungos teisiniai aktai. Nei viena ES šalis neturi teisės globoti įtariamuosius, kuriems pareikšti kriminalinės veikos įtarimai bet kurioje ES šalyje. Net ir Norvegijoje, kuri nėra ES šalis, gauti prieglobstį įtariamajam R.Baranauskui su šeima būtų keblu. Jo žmona yra grasinusi paimti, kaip masinis žudikas Breivikas, automatą ir šaudyti į Lietuvos gyventojus. Toks grasinimas taip pat, manau, neliko nepastebėtas mūsų teisėsaugos. Kiek tokie išreikšti ketinimai yra realiai pavojingi visuomenės saugumui? – reiktų prokuratūrai dar aiškintis. Ponia Baranauskienė, tikriausiai, gerai žinojo, kad “Snoro” banko ir jo akcininkų turto panauda buvo suspenduota. Nežiūrint to, ji bandė kirsti Lietuvos sieną su bankui “Snoras” priklausančiu prabangiu automobiliu. Jei iš tikrųjų ji nakties metu buvo išlaipinta irš automobilio ir palikta kelyje, tai toks atvejis turėti būti žinyboje ištirtas ir aptartas. Nelabai norisi patikėti, kad tiksliai taip ir buvo, tačiau, kai pagalvoji, tad tai galėjo iššaukti didesnę nelaimę, tai tokių atvejų derėtų pareigūnams vengti.
Stebina tai, kad netgi ruošiantis paskelbti banko “Snoro” nacionalizaciją, pagrindiniai banko akcininkai V.Antonovas ir R.Baranauskas ar bent vienas iš jų, nebuvo 48 valandoms sulaikyti. Toks teisėsaugininkų vangumas tik padėjo per tą trumpą dviejų dienų laiką ištuštinti “Snoro” banko sąskaitas dar 200 mln. litų. Latvijoje iš karto buvo suimti visi “Snoro” valdyto banko “Latvijas krajbanka” valdybos nariai bei direktorius, Netgi V.Antonovui įtarimai ir jo tarptautinė paieška buvo paskelbta anksčiau negu Lietuvos prokuratūros. Nors, kaip žinom, pats procesas pas kaimynus latvius buvo pradėtas savaite vėliau. Lietuvoje politinis sprendimas banką nacionalizuoti buvo priimtas gan staigiai. Kodėl taip ilgai buvo Lietuvoje delsiama dėl pagrindinių akcininkų ir netgi buvo leista R.Baranauskui išvykti iš Lietuvos? Kam apsunkinti svetimų šalių tarnybas ieškant, sulaikant ir perduodant Lietuvai R.Baranauską, jei tą buvo galima padaryti operatyviai savo teisėsaugos institucijų jėgomis?
PR
Blogiausia Snoro istorijoje yra tai, kad valdžia nepaskelbia jo balanso. Žmonės ne kvailiai,jie nesugebėtų jį perskaityti ir susidaryti nuomonę, o ne pasikliausti žurnalistų skleidžiama klaidinančia informacija. Pavyzdžiui, šiandien LNK žurnalistas pranešė, kad valstybė būtų turėjusi grąžinti 4 mlrd. Lt indėlių, jeigu nebūtų nacionalizavusi banką. Bet nutylėjo(manau, kad nežinojo), kad Snoro bankas yra išdavęs paskolų 4,6 mlrd. Lt, kurių pakaka indėliams grąžinti.Kad bankas yra mokus, matyti ir dabar, nes išmoka žmonėms pinigus.