stumbras_Nuotrauka 1

Eksponatų vis dar laukia
Prisidėti niekada nevėlu, ir tai padaryti gali kiekvienas. „Muziejaus ekspozicijos pildymas – nuolatinis procesas. O ypač kai tai susiję su senoviniais daiktais. Juk niekada negali žinoti, kas slepiasi senų sodybų palėpėse, sandėliukuose ir kitose galbūt užmirštose vietose“, – sakė jau daugiau kaip 100 metų veikiančios bendrovės „Stumbras“ korporatyvinių reikalų grupės vadovė Vaida Budrienė.

„Stumbro“ lūkesčiai, kad lietuvių namuose vis dar gali būti išlikusių muziejui tinkamų daiktų, nėra laužti iš piršto. Juk ir dabartinė muziejaus kolekcija daugiausia buvo surinkta tokiu būdu – gyventojai ir „Stumbro“ darbuotojai tiesiog sunešė tai, ką rado: senus gėrimų butelius, etiketes, istorines nuotraukas, kitus daiktus.

„Mes saugome savo istoriją, todėl laukiame ir vertiname visus atneštus daiktus. Alkoholio muziejai pasaulyje yra labai populiarūs ir mėgstami lankytojų. Tokiuose muziejuose atsiskleidžia ne tik konkretaus gėrimo, bet ir kur kas platesnė istorija. Kiekvienas eksponatas, kiekviena detalė byloja apie tai, kaip gyveno to meto žmonės, kas jiems rūpėjo, kuo domėjosi ir panašiai“, – kalbėjo V. Budrienė.

Nesumeluotas autentiškumas
Šiuo metu „Stumbro“ muziejuje eksponuojami daiktai mena šimtametę šios alkoholio gamyklos istoriją. Tačiau unikalūs ne tik eksponatai, bet ir pats muziejaus pastatas.

„Didžiuojamės visu muziejumi. O labiausiai turbūt tuo, kad išėjus į gamyklos kiemą, pamatai, jog istorija yra kuriama čia ir dabar. „Stumbro“ muziejus ir beveik visa gamykla įsikūrusi tuose pastatuose, kurie stovėjo ir prieš 108 metus. Net kaminas, aukščiausias tarpukario Kauno pastatas, vis dar stovi“, – pasakojo V. Budrienė.

Vienas unikaliausių ir seniausių muziejaus eksponatų – 1943 m. datuojamas dailininko Juozo Olinaro Penčylos šaržas, kuriame pavaizduotas žmogus, nešinas buteliu gėrimo „999“. Pasak „Stumbro“ atstovės, šis šaržas buvo rastas viename Lietuvos antikvariatų ir kainavo tikrai nepigiai.

„Labai šiuo šaržu didžiuojamės, nes tai dar vienas įrodymas, jog jau tuomet „Stumbro“ gaminama trauktinė „999“ buvo gerai žinoma“, – teigė V.Budrienė.

Nepigiai „Stumbro“ muziejaus kūrėjams kainavo ir kiti eksponatai. Pavyzdžiui, tikri antikvariniai tarpukario baldai, kurie stovi atkurtame vieno buvusių alkoholio gamyklos vadovų Mykolo Velykio kabinete.

„Baldai, daiktai, net lempos šiame kambaryje yra autentiški, atkeliavę iš tarpukario laikų. Dabar kambarys yra labai panašus į tą, kuriame Žaliakalnio rajone iš tiesų gyveno M. Velykis“, – pasakojo V. Budrienė.

Tiesa, labai daug informacijos apie M. Velykį neturėta, tačiau žinota, kad jis buvo karininkas, vienu metu net dirbo Nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos ministru. Tad patarimo dėl vieno iš „Stumbro“ bendrovės savininko kambario atkūrimo, kreiptasi į Karo muziejų, kurio specialistai mielai pagelbėjo.

Kelia prisiminimus ir diskusijas
Pasak V. Budrienės, bene daugiausia emocijų „Stumbro“ muziejaus lankytojams sukelia čia eksponuojama senųjų gėrimų etikečių kolekcija.

„Šią etikečių kolekciją mums padovanojo buvęs „Stumbro“ dailininkas Anatolijus Gribas. Čia galima pamatyti ir senuosius gėrimus, kurie jau nebegaminami. Ši kolekcija turbūt labiausiai ir sulaukia lankytojų dėmesio. Sustoję prie jos daugelis vyresnio amžiaus žmonių pasineria į nostalgiją, pradeda pasakoti įvairias istorijas, susijusias su jų jaunyste. Būna labai įdomu ne tik lankytojams. Muziejaus darbuotojai taip pat išgirsta įdomiausių istorijų“, – šypsojosi „Stumbro“ atstovė.

Daug muziejaus lankytojų dėmesio sulaukia ir gamykloje naudoti pirmieji degtinės varymo aparatai. Prie jų paprastai kyla diskusijos apie galimybes gėrimus pasigaminti namuose.

Netikėti radiniai
„Stumbro“ muziejuje jau esantys eksponatai surinkti iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Tam prireikė didelių darbuotojų pastangų. Kiekvienas iš jų turi atskirą atsiradimo muziejuje istoriją.

„Didžioji jų dalis buvo surinkta buvusių bei esamų gamyklos darbuotojų, atsiliepė net su gamykla nesusiję žmonės – norėdami prisidėti prie kolekcijos, šie atnešė seniai slėptus „Stumbro“ gaminius, butelius bei etiketes“, – teigė V. Budrienė.

Prie muziejaus kūrimo daugiausiai prisidėjo viena buvusi bendrovės darbuotoja. Negailėdama nei laiko, nei jėgų ji važinėjo po visos Lietuvos antikvariatus, lankė senuosius „Stumbro“ darbuotojus, apie eksponatų paiešką skelbė spaudoje. Šis darbas tikrai nebuvo paprastas, nes archyvinės medžiagos apie Lietuvos alkoholio įmones išlikę labai nedaug.

Į „Stumbro“ skelbimus spaudoje atsiliepė apie 10 žmonių. Jie muziejui sunešė namuose rastus senus gėrimus ir jų butelius. Vis dėlto patirtis rodo, kad eksponatų, kurie gali praturtinti muziejaus kolekciją, dar gali būti ne vienoje palėpėje ar rūsyje.

„Kai statėme gamyklos priestatą, netyčia aptikome senus likerių butelius. Šis radinys mus tikrai nustebino. Deja, taip ir neišsiaiškinome, kas ir kodėl juos ten paslėpė“, – pasakojo V. Budrienė.

Tad visai gali būti, kad panašių radinių įmanoma aptikti ne vienuose namuose. „Stumbro“ muziejaus šeimininkai labai norėtų matyti juos muziejaus stenduose. Dėl radinių galite kreiptis tiesiogiai į Vaidą Budrienę (telefonu +370 5 2786 094 arba +370 686 560 10 bei elektroniniu paštu v.budriene@stumbras.lt).