UAB „Švyturys-Utenos alus“ užsakymu atlikta nacionalinė Lietuvos alaus mėgėjų apklausa parodė, kad kas penktas lietuvis priimtiniausiu laiko stipresnį nei vidutinį – tarp 5,6 ir 6,5 laipsnių stiprumo alų.

Jį renkasi apie 18 proc. šalies alaus mėgėjų, daugiausia – vyrai ir mažesnių miestų, rajono centrų gyventojai. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, jog nemaža dalis vyrų ieško pilno, sodraus skonio alaus.
Pilno, sodraus skonio alus – tokias mėgstamas alaus charakteristikas įvardinusią alaus mėgėjų grupę galima apibendrinti vienu žodžiu – vyrai. Iš viso pilno, sodraus skonio alus labai patinka 40 proc. alaus pirkėjų, patinka 37 proc. alaus gėrėjų, o nepatinka – 21 proc. alaus mėgėjų.
Sociologai pastebėjo tendenciją, kad lengvas, gaivus ar klasikinio skonio lageris labiau mėgstamas tarp moterų ir didmiesčių gyventojų. O vyrams renkantis alaus rūšį labiau rūpi skonio pilnatvė, taip pat – sodrumas, aromatas, stiprumas.
„Švyturio Švyturio“ keičiasi kartu su vartotojais
„Tyrimas patvirtino mūsų įžvalgas – šalyje subrendo karta vartotojų vyrų, ieškančių išraiškingesnio, ne tokio lengvo skonio alaus. Tokį poreikį, ko gero, lemia gyvenimo cikliškumas. Ne vienas esame girdėję austrų filosofo Rudolfo Šteinerio asmenybės vystymosi teoriją, kuria iki šiol neretai remiasi psichologai. Ši teorija teigia, kad egzistuoja archetipinė žmogaus vystymosi tvarka, apimanti fizinę, psichologinę ir dvasinę žmogaus raidą. Anot R. Šteinerio, maždaug kas septynerius metus išgyvename metamorfozę, kurios metu keičiasi ne tik mūsų galimybės, sugebėjimai, bet ir poreikiai. Natūralu, kad keičiasi ir skonis.
„Švyturio Švyturio“ brendo kartu su šio alaus mėgėjais, pagal jų poreikius nusprendėme šį alų kiek pastiprinti bei suteikti jam salyklinio skonio pilnatvės ir apynių išraiškingumo“, – pasikeitimus komentuoja „Švyturio“ rinkodaros vadovas Laimis Balčiūnas.
Nuo šiol „Švyturio Švyturio“ stiprumas siekia 6%, alus tampa pilnesnio kūno bei sodresnio skonio. Drauge su gėrimu keičiasi ir pakuotės: jų dizainas tampa ryškesnis, „vyriškesnis“, plečiama pakuočių įvairovė, ši alaus rūšis bus pilstoma ir į skardines.
Lietuviai mėgsta stipresnį šviesų alų nei europiečiai
„Spinter tyrimų“ atlikta nacionalinė Lietuvos alaus mėgėjų apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai mėgsta vidutinio stiprumo (4,5-5,5%) alų. Jį priimtiniausiu laiko daugiau nei pusė, 52 proc., alaus pirkėjų Lietuvoje.
Europoje populiarus iki 4,5% laipsnių alus priimtiniausias vos 15% šalies gyventojų, daugiausiai tarp turinčių didesnes pajamas.
Tyrimas taip pat išsklaidė mitus apie daugumos gyventojų simpatijas stipriam, daugiau nei 6,5 laipsnių alui – jį rinktųsi vos kas dešimtas šalies gyventojas, o patį stipriausią per 7,5% alų – tik 4 proc. alaus vartotojų, daugiausia kaimo gyventojai. Nealkoholinis alus taip pat tik palengva pritampa šalies vartotojų sąmonėje – jį priimtiniausiu laiko 4 proc. alaus vartotojų.
Tyrėjai pastebėjo, kad naujos tradicinės alaus rūšys – kvietinis (jį iš viso mėgsta 45 proc. alaus mėgėjų) ir tamsusis (jį priimtinu laiko 37 proc. alaus pirkėjų) – taip pat santykinai labiau priimtinos vyrams nei moterims, kurios lieka prie lengvo ir gaivaus alaus rūšių. Nevieningiausia pasirodė nefiltruoto alaus mėgėjų grupė (iš viso jį mėgsta 29 proc. šalies alaus vartotojų) – jis geriamas arba didžiuosiuose miestuose, arba kaime.
Bendrovė „Spinter tyrimai“, atlikdama šalies alaus mėgėjų tyrimą, visoje Lietuvoje 2012 m. apklausė 629 suaugusius šalies gyventojus nuo 18 iki 75 metų. Alaus mėgėju tyrime vadinamas asmuo, kuris kartą per mėnesį ar dažniau buvo pirkęs alaus.