VTD

Turizmas. Prieš pat Velykas paskelbta apie kelionių organizatoriaus „Voyage-Voyage“ nemokumą bei stabdomą jo veiklą ir dėl galbūt neteisėtai iššvaistytų lėšų kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Tai ne pirmas panašus atvejis – per kelerius metus būta daugiau nei dešimties kelionių organizatorių ar agentūrų bankrotų. Apie neišspręstas problemas ir geras sektoriaus žinias kalbamės su Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktore Jurgita Kazlauskiene.

VEIDAS: Kas iš tikrųjų nutiko su „Voyage-Voyage“: ar stebime neskaidrumo apraiškas, ar ši rinka tiesiog labai rizikinga? Ką čia gali padaryti VTD?

J.K.: Šiandien dar niekas negali to tiksliai konstatuoti. Nebent pats „Voyage-Voyage“ savininkas Darius Tolušis galėtų į tai atsakyti. Gal čia ir neskaidrumo apraiškos, gal suveikė rinkos dalykai. VTD atlieka turizmo rinkos priežiūrą – stebimi turizmo sektoriaus įmonių duomenys. Jų yra nemažai, tad tai ne visada lengva ir tikriausiai šimtu procentų gerai to negalime atlikti. Kita pusė – rinkos situacija. Kyla klausimų, ar kelionių organizatorių ir agentūrų tokioje mažoje Lietuvoje paprasčiausiai nėra per daug ir ar nereikėtų jų sumažinti. Jei aš turėčiau tokius įgaliojimus, tai rimtai svarstydama tai dėčiau ant svarstyklių. Vis dėlto geriausiai sureguliuoja pati rinka. Mano akimis žiūrint, čia ir matome tuos procesus, kai pati rinka ima reguliuotis. Joje išliks stipriausi.

Dar vienas svarbus aspektas – keičiasi Lietuvos turistų galimybės. Gyvename globaliame pasaulyje: bet kokią kelionę galima įsigyti čia pat, kad ir išmaniuoju telefonu, susiplanuoti viską savarankiškai. Tokių dalykų perkėlimas į virtualią erdvę, informacijos gausa, palengvėjęs pasiekiamumas, elektroniniai atsiskaitymai ir kita – visa tai palengvina turistų padėtį. Keičiasi ir įpročiai: anksčiau žmonės turėdavo ilgas atostogas ir kur nors važiuodavo per jas, o dabar į užsienį stengiamasi ištrūkti net savaitgaliui. Nesunkiai galima rasti pigesnių lėktuvų skrydžių, internete netrūksta labai gerų pasiūlymų išsinuomoti viešbutį ir panašiai, tad žmonėms atsiveria daug daugiau galimybių. Visa tai, mano nuomone, pradeda skatinti tam tikrus pokyčius rinkoje. Štai toks būtų mano atsakymas dėl „Voyage-Voyage“.

Dėl to, ar ten buvo vykdoma nusikalstama veikla, nedrįsčiau spėlioti. Galų gale išsiaiškinti šį aspektą – ne mūsų kompetencija. Kai gavome informacijos, kad šis kelionių organizatorius turi problemų, ir pasitikrinome tam tikrus finansinius rodiklius, iš karto sustabdėme jo veiklą. Vis dėlto tai nereiškia, kad iš „Voyage-Voyage“ teisę ją vykdyti atėmėme visam laikui ar jam jau iškelta bankroto byla. VTD gali sustabdyti kelionių organizatoriaus veiklą dešimčiai dienų. Jei per šį laiką problemos bus išspręstos (juk maža kas gali atsitikti versle), grąžinsime kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir jis galės toliau vykdyti savo įpareigojimus. Vis dėlto, jei per dešimt dienų įmonės savininkas nepateikia dokumentų, įrodančių, kad įmonėje viskas gerai, tada kelionių organizatoriaus pažymėjimą naikiname.

Asmeniškai man gaila, kad iš rinkos gali trauktis „Voyage-Voyage“. Tai buvo išskirtinių kelionių organizatorius, siūlantis tokias keliones, kurias net šiuolaikiniam išmaniam žmogui būtų gana sunku sklandžiai ir saugiai susiorganizuoti.

VEIDAS: „Voyage-Voyage“ pajamos didėjo, nebuvo jokių perspėjamųjų blogų ženklų, tad ar toks posūkis nėra keistas?

J.K.: Iš tiesų čia kažkas labai keista. Kadangi dėl galbūt iššvaistytų įmonės lėšų mums pranešė ne valytoja, ne eilinė vadybininkė, o įmonės finansininkė, tad ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą. Tikrai reikia aiškintis. Gal turime verslo konfliktą, gal kažkas nepasisekė savininkui ar nepavyko antrinėje įmonėje Balyje (atrodo, kad užsiimta ne tik kelionių organizavimu).

VEIDAS: Kiek keliautojų yra „pakibę“ su šiuo kelionių organizatoriumi?

J.K.: Mūsų duomenimis, 12 žmonių buvo Indijoje (jų kelionė tęsiama, jiems viskas gerai), 11 turistų balandžio 3 d. išvyko į Nepalą (turi skrydžių bilietus, bet ar ten jiems bus suteiktos paslaugos, garantuoti negalime, jie patys prisiėmė riziką), 6 d. 20 žmonių turėjo išvykti į Kiniją, du – į Balį ir dar aštuoni – į Indiją. Šiandien iš viso yra 170 turistų, nusipirkusių keliones iš „Voyage-Voyage“.

Noriu pabrėžti, kad šios kelionės yra šiek tiek kitokio pobūdžio. Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie įsigijo kelionių paketus, tai yra paslaugas, kurios suplanuotos, tarkime, Indijoje, o skrydžių bilietus pirko patys atskirai. Šiuo atveju žmogus turi pats apsispręsti, ką daryti, nes už bilietus vis vien jau būna nemažai sumokėjęs.

VEIDAS: Anksčiau Turizmo įstatymas nemažai kritikuotas. Itin daug kalbėta apie tai, jog nėra sukurta mechanizmų, kad panašiais atvejais klientai nenukentėtų. Kokia dabar padėtis?

J.K.: Kritikuotas senasis Turizmo įstatymo variantas, kuriame nebuvo numatyta pakankamai svertų, kad būtų vykdoma geresnė rinkos priežiūra ir turistai panašiais atvejais nenukentėtų. Po praėjusių metų įvykių, bankrotų Turizmo įstatymo pataisos, susijusios su šių klausimų reglamentavimu, parengtos žaibiškai. Tam, kad būtų skubiai išanalizuota padėtis ir galimybės, pasitelktas didelis būrys ekspertų. Turizmo įstatymo pataisos buvo pateiktos Seimui ir dabar, pavasario sesijoje, skubos tvarka svarstomos Seimo komitetuose.

Manome, kad Vyriausybės pateiktas variantas yra ganėtinai tinkamas, ir tikimės, jog jis bus priimtas. Jo esmė – kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimas. Siekiama sukurti mechanizmą, garantuojantį, jog kelionių organizatorių prisiimti įsipareigojimai neviršytų jų turimų garantijų, pavyzdžiui, draudimo sumos, kad turistams būtų galima padengti 100 proc. netektų pinigų.

Tai yra mūsų siekiamybė, nors dėl to 100 proc. dar kyla diskusijų. Beje, tą padaryti mus įpareigoja Europos Sąjungos direktyva. Privalėsime tą įgyvendinti, nesvarbu, norime to ar nenorime.

Matyt, ateityje teks pratęsti diskusijas dėl garantinio fondo kūrimo. Pasidomėję kitų ES valstybių patirtimi matome, kad šalys, apsisprendusios dėl garantinio fondo, gyvena daug ramiau. Bėdai ištikus iš garantinio fondo paimami pinigai, keliamas lėktuvas, grąžinami turistai ir tada jau iš turimos įmonės draudimo sumos kompensuojami patirti nuostoliai.

Garantinio fondo idėja buvo keliama ir anksčiau, bet ji sutikta prieštaringai. Verslas sako: kodėl mes, dirbdami sąžiningai, turėtume užsikelti dar didesnę mokesčių naštą? Iš tiesų jų logiką galima suprasti. Be to, kad ir taip yra draudžiamasi nemažomis sumomis, tokiu atveju dar reikėtų dėti nemažai pinigų į fondą, kurio jų klientams tikriausiai niekada neprireiks. Vis dėlto, kol situacija yra tokia, nematau kitos išeities. Tik garantinio fondo atsiradimas užtikrintų ir minėtos ES direktyvos įgyvendinimą (antraip valstybei būtų taikomos sankcijos), ir turistų apsaugą. Nors atrodo, kad verslui dėl to nėra labai smagu.

VEIDAS: Turime pavyzdžių, kai kelionių organizatoriai ar agentūros bankrutuoja, draudimas už juos sumoka, o jie netrukus atsikuria nauju vardu. Ar čia nematote problemos?

J.K.: Be abejo, tai yra tyčinis bankrotas, ir ankstesniais tokiais atvejais VTD kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad viskas būtų išsiaiškinta. Čia jau akivaizdu, kad gali būti nusikalstama veikla.

VEIDAS: Kaip apskritai vertinate šios rinkos rizikingumą?

J.K.: Jei būtumėte paklaususi penktadienio ryte, būčiau atsakiusi, kad viskas yra gerai. Po „Voyage-Voyage“ atvejo – sunku atsakyti. Taip, nuolatos vyksta svyravimų, dabar irgi yra klausimų dėl kitų kelionių organizatorių ir agentūrų. Tokiais atvejais kviečiamės jų atstovus, aiškinamės, tikriname dokumentus, ir dažnai viskas greitai išsisprendžia. Niekas nenori problemų, jos nedaro garbės turizmo verslui, kyla įtampa tarp verslo ir turistų.

VEIDAS: Kiek Lietuva kasmet gauna pajamų iš užsienio turistų?

J.K.: Naujausiais duomenimis, 2014 m. gauta 1,19 mlrd. eurų. Palyginti su 2013 m., yra 5,18 proc. augimas. Kaip pamename, 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė, tad 2008–2009 m. matėme tam tikrą smukimą. 2008 m. Lietuvos pajamos iš turizmo siekė 0,89 mlrd. eurų, tačiau 2009 m. nukrito iki 0,76 mlrd. eurų. Nuo 2012 m. stebėjome augimą. Pozityvios tendencijos, jei nenutiks ko nors blogo (šiai sričiai įtaką daro ir geopolitinė situacija), turėtų išlikti.

Šiemet labai stebėsime situaciją. Tarkime, yra galimas turistų srautų iš Rusijos sumažėjimas, o tai atsilieptų ir gaunamoms pajamoms. Daug ką parodys gegužės šventės Rusijoje. Šiaip per stačiatikių Naujuosius metus, vieną iš progų, kada daugiausiai atvykstama, srauto sumažėjimas pastebimas, bet tikrai ne tragiškai.

Keičiasi ir patys turistai iš Rusijos – sumažėjo jų perkamoji galia. Tie, kurie atvažiuoja per šias atostogas, dažniausiai renkasi mūsų kurortus. Anksčiau buvo plačiai naudojamasi šalia esančiomis paslaugomis, o dabar įsigijus paslaugų paketą jo ribose ir gyvenama. Taip pat padaugėjo atvykstančiųjų savo automobiliais. Svarbesnė net ne geopolitinė, o ekonominė situacija – jie dabar tiesiog neturi daug pinigų. Mano nuomone, dėl to galime netgi išlošti, nes jiems tapo sudėtingiau nuvykti į tolimas šalis. Lietuva – čia pat ir mūsų kainos gana patrauklios.

VEIDAS: Ar daug turistų iš Rusijos atbaido pablogėję dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai?

J.K.: Diskutavome apie tai su Rusijos kelionių organizatoriais, žiniasklaidos atstovais. Bent jau mums buvo pasakyta, kad gal vienas iš dešimties atsisakytų keliauti į Lietuvą, nes esą ten galėtų būti blogai su juo pasielgta. Manau, paprasto turisto politinė situacija tiek nepaveikia, kad atbaidytų vykti į Lietuvą. Komunikuojame žinutę, kad turizmo srityje politikos nėra ir džiaugiamės kiekvienu svečiu, tikrai neskirstome jų nei pagal rasę, nei pagal religinius ar politinius įsitikinimus.

Antra vertus, galimą Rusijos turistų praradimą bandome atsverti kitomis rinkomis. Daug dirbama ir daug rinkodaros priemonių (nuo elektroninės rinkodaros iki lauko reklamų) numatyta Skandinavijos šalyse. Tokių turistų labai norime. Jie yra geri turistai: patikimi, turtingi ir smalsūs.

Be abejo, šiemet naudojamės praėjusių metų pabaigoje gautais įvertinimais. Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas, turintis autoritetą kelionių srityje, „Lonely Planet“ Lietuvą įvardijo kaip vieną iš šalių, kurias privaloma aplankyti. Atsidūrėme trečioje atrinktų šalių dešimtuko vietoje. Tai vienareikšmiškai naudinga didinant žinomumą. Kaip sakome, gavome turizmo „Oskarą“.

VEIDAS: Iš kokių valstybių daugiausia atvykstama į Lietuvą?

J.K.: Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugiausia lankosi turistai iš kaimyninių valstybių. Arba dėl to, kad kaimynai vieni kitus gerai pažįsta, arba dėl to, kad arti ir pigu. Sprendžiant pagal apgyvendinimo įstaigų statistiką, 2014 m. 17 proc. užsienio turistų sudarė rusai, 14 proc. – baltarusiai, 12 proc. – vokiečiai, 9 proc. – lenkai, 8 proc. – latviai, 4 proc. – estai, po 3 proc. – Ukrainos, Jungtinės Karalystės, JAV, Italijos gyventojai. Pabrėžtina, kad tarp dešimties pagrindinių šiemet pateko dvi naujos šalys – Ukraina ir JAV. Jungtinėse Valstijose praėjusiais metais kartu su Latvija ir Estija padarėme įdirbį, pasitelkdami įvairių rinkodaros priemonių. Turistų iš JAV gausėjimą siečiau tik su tuo – kitų priežasčių, atrodo, nebuvo.

Bendradarbiavimas su Latvija ir Estija turizmo srityje sėkmingai vyksta jau daug metų. Turime Baltijos šalių jungtinį veiklos komitetą, susirenkantį tris keturis kartus per metus, kuriame bendrai sprendžiame dėl darbo su tolimosiomis rinkomis, pavyzdžiui, JAV, Japonija, Kinija. Tose šalyse, kur mums vieniems dirbti būtų per sunki finansinė našta, susivienijame. Bendradarbiavimas vyksta, tarkime, leidžiant bendrus leidinius, kartu dalyvaujant parodose bei verslo ir žiniasklaidos renginiuose. Turime bendrą prekės ženklą – „Baltics: Three in One Holiday“. Kartu su Latvija ir Estija sėkmingai prisistatome perspektyviose rinkose (Japonijoje, Kinijoje bei JAV), taip pat, žinodami Vokietijos turistų įprotį lankytis „Das Balticum“ šalyse, – ir Vokietijoje.

VEIDAS: Kaip keičiasi atvykstančių turistų skaičiai?

J.K.: Iš viso užsienio turistų kelionių į Lietuvą pernai buvo apie 2,4 mln. Palyginimui, lietuvių Lietuvoje keliavo 2,65 mln. Iš dabartinių populiariausių rinkų dėl ekonominių priežasčių mažėja turistų iš Lenkijos ir Suomijos, o dėl politinių ir ekonominių – iš Rusijos. Sprendžiant iš apgyvendinimo duomenų, Rusijos turistų 2014 m. atkeliavo 222,2 tūkst. (sumažėjo 8,8 proc.), o Lenkijos – 117,5 tūkst. (sumažėjo 7,7 proc). Antra vertus, ypač sparčiai daugėja turistų iš minėtų Ukrainos ir JAV, taip pat Izraelio, Vokietijos, Norvegijos, Latvijos, Baltarusijos, Italijos ir Estijos.

VEIDAS: Kaip apsisprendžiate, į kokių tolimųjų šalių rinkas koncentruotis?

J.K.: Žiūrime į bendras pasaulines tendencijas. Esame Pasaulio turizmo organizacijos nariai, gauname jų metinius pranešimus, sudaromas statistikas, analizuojame įvairius tyrimus, žiūrime, kur kokie pokyčiai vyksta. Reaguojame į tai. Pavyzdžiui, kodėl staiga imta kalbėti apie Kiniją? Pasaulio turizmo organizacija pradėjo stebėti Kinijos vidurinio sluoksnio formavimąsi, kitaip tariant, kinai tapo turtingesni ir ėmė aktyviai keliauti. Manau, kad mes, trys Baltijos šalys, laiku įšokome į šį traukinį. Tiesa, norėtųsi juos ilgiau užlaikyti.

Kai tik pradėjau dirbti VTD, teko diskutuoti su buvusiu Kinijos ambasadoriumi Lietuvoje Liu Zengwenu. Jis išties mato potencialą, kad Lietuva galėtų būti įdomi Kinijai. Vienas jo pagrindinių akcentų buvo tas, kad labai puiku, jog virš Vilniaus galima skristi oro balionu. Kinams jie asocijuojasi su jų popieriniais žibintais, tam tikru mistiniu, dievišku dalyku. Vis dėlto esame viena iš nedaugelio sostinių, virš kurių tai dar galima daryti.

VEIDAS: O kokie yra lietuvių keliavimo įpročiai ir čia matomos tendencijos?

J.K.: 2014 m. lietuvių kelionių į užsienį suskaičiuota apie 1,8 mln. Nuo 2013 m. jų padaugėjo 1,4 proc. Išvykusių turistų išlaidos pernai siekė 781,9 mln. eurų, tačiau jos sumažėjo 2,1 proc. Pastebėtina, kad auga verslo kelionių sektorius: pernai jis padidėjo 7 proc.

Žmonės stengiasi poilsiauti kelis kartus per metus, jei tik gali. Populiariausios išvykstamojo turizmo šalys yra Latvija, Jungtinė Karalystė, Baltarusija, Lenkija, Vokietija, o organizuotos kelionės vasarą populiariausios į Turkiją, Egiptą, Bulgariją, žiemą – į Austrijos, Italijos, Prancūzijos kalnų kurortus.

Iš pagrindinių lietuvių išvykstamojo turizmo krypčių labiausiai didėjo turistų srautai į Egiptą (net 75 proc.) ir Norvegiją (24,1 proc).

Labai populiarus ir vietinis turizmas. Pernai maždaug 2,65 mln. lietuvių keliavo po savo šalį. Jų buvo 2,3 proc. daugiau nei 2013 m., o išlaidos padidėjo 8 proc. Vietinis turizmas pastaruosius penkerius metus auga gana pastoviai: nuo 2010-ųjų išaugo 8 proc. Lietuvoje populiariausias kultūrinis, aktyvus, miestų, sveikatinimo ir verslo turizmas.

VEIDAS: Kaip vertinate vietinio turizmo infrastruktūrą Lietuvoje?

J.K.: Padėtis gerėja – labai svarbi ES parama. Dvarai renovuojami ir pritaikomi turizmo reikmėms, taip pat daug gero padarė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Jie yra daug padarę dėl įvairių pažintinių takų įrengimo, tvarkymo. Gana daug apleistų vietovių pritaikoma turizmui. Dirba ir kurortai: vis dar pasigirsta gerų naujienų iš Druskininkų, Birštono, Palangos ar Nidos.

Tiek tautiečiai, tiek užsienio turistai Lietuvoje mieliausiai lankosi didžiausiuose miestuose ir kurortuose. Vis patrauklesni tampa ir regionai. Pažiūrėkime, kiek visko nuveikė Anykščiai. Formuojasi naujas turistų traukos centras Rytų Aukštaitijoje. Apskritai patrauklių vietų daugėja.

VEIDAS: Ar Lietuva lengvai pasiekiama turistams?

J.K.: Konkurencija tarp šalių dėl turistų labai didelė, tad jei nėra gero susisiekimo, tai bus viena pagrindinių priežasčių, kodėl būtų sunku plėtoti turizmą. Matome, kad atsiranda naujų skrydžių krypčių, jų daugėja. Pigių oro vežėjų atsiradimas irgi yra geras dalykas. Tai mums gerai pasitarnauja.

Jeigu kalbėtume apie Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, tai reikia apgailestauti, kad pastatytas naujas puikus terminalas, galintis aptarnauti daug turistų, tačiau čia savo potencialo neišnaudojame. Ypač Skandinavijos rinkų atžvilgiu. Skandinavai yra tokie žmonės, kurie plaukia: jei jiems kur nors neįmanoma nuplaukti, vadinasi, ta šalis jiems ir neegzistuoja. Taigi čia didelė konkurencija su Ryga ir Talinu. Vis dėlto nereikia nuleisti rankų. Esame girdėję ir tokių pasakymų, kad Rygoje jau penkis kartus būta, reikia ko nors kito. Manau, Klaipėda galėtų tapti kitu geru pasiūlymu. Tai svarbu pačiai Klaipėdai, nes kruizinių laivų turistai atkeliauja ir praleidžia tik kokią pusę dienos arba apskritai į krantą neišlipa, o čia yra daug galimybių.

VEIDAS: Ar pigių oro vežėjų buvimas nesumažina galimybių ateiti brangesniems? Ar dėl to galiausiai negauname prastesnės kokybės turistų, negalinčių išleisti daugiau?

J.K.: Labai gerai, kad yra ir tokia, ir tokia pasiūla. Jei turistas atvyko, tai jau savaime gerai: jis kažkur nakvos, nueis kažkur pavalgyti, aplankys kokį nors teatrą ir pan. Galiausiai manau, kad kiekvienas iš Lietuvos išsiveža gerų įspūdžių ir grįžęs apie tai papasakos kitiems. Žinomumas didėja.

Tarp atvykstančiųjų gali būti ir tokių, kurie bus pakankamai turtingi ir jiems jau netiks pigios oro linijos, tad jie rinksis SAS ar „Lufthansa“. Kai pasieksime tokį lygį, kai Lietuvoje turistai nebetilps, galėsime rinktis vienokį ar kitokį vežėją, na, o kol kas turime džiaugtis, kad jų yra.

Vaiva Sapetkaitė