Nepaisant technologinio progreso ir aukštos kvalifikacijos medikų, šalyje prie vėžio sprendimo problemos neartėjame“, – konstatuoja prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, laikinai einantis Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas.

Pakitusios situacijos onkologijos srityje, vyriausiojo šalies onkologo teigimu, galime tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių ar dešimties metų. Iššūkių daug, nes jau po keleto metų onkologinės ligos Lietuvoje graso tapti pagrindine mirties priežastimi.

VEIDAS: Praėjusią savaitę Registrų centras įregistravo Vyriausybės sprendimu įsteigtą Nacionalinį vėžio institutą. Gal Lietuvos onkologijos srityje tai sukels tam tikrą proveržį?

N.S.: Labai tikiuosi, kad pakeitus mūsų įstaigos statusą (įsteigus Nacionalinį vėžio institutą) rajonų poliklinikose atsiras žmonių, turinčių gilesnių onkologijos žinių (tai galėtų būti ir bendrosios praktikos gydytojai su specializacija). Svarbu, kad šalies gydymo įstaigose būtų laikomasi vienodų gydymo principų, kurie orientuotųsi į pasaulinius laimėjimus. Ne mažiau svarbus išlieka visuomenės švietimas: daliai pacientų galime nustatyti vėžį remdamiesi paveldimumu, daliai – organizuodami ankstyvosios diagnostikos arba prevencijos programas, bet didžiajai daliai galime diagnozuoti ligą tik tada, kai pajuntami tam tikri simptomai.

Bendras onkologinės situacijos pagerėjimas šalyje galimas kryptingai taikant visų lygių vėžio kontrolės ir profilaktikos priemones, kurios apima ir vėžio rizikos veiksnių eliminavimą, ir ankstyvąją diagnostiką, ir efektyviausių gydymo metodų taikymą bei visų sričių mokslinius tyrimus. Siekiant sumažinti sergamumą vėžiu reikėtų mažinti žinomų rizikos veiksnių paplitimą populiacijoje. Tai jau būtų valstybės sveikatos politikos uždavinys. (Tinkamu politikų vaidmens pavyzdžiu tobulinant onkologinės pagalbos sistemą galėtų tapti Prancūzija.)

VEIDAS: Kas lemia, kad onkologinių ligų šalyje vis daugėja? Kokią išeitį matote iš šios situacijos?

N.S.: Nepaisant to, kad mūsų žinios ir naujosios technologijos leidžia diagnozuoti vis daugiau piktybinių navikų (šiuo metu jų yra 100 tipų ir per 700 potipių), prie vėžio sprendimo problemos neartėjame. Ilgėjant žmonijos gyvenimo trukmei onkologinių ligų daugėja. Tai lemiančios priežastys labai įvairios: ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai, ir žalingi įpročiai, todėl neverta tikėtis, kad išspręsime onkologines bėdas vienu būdu. Galime tikėtis, kad vienoje ar kitoje srityje darysime vis didesnę pažangą, vis geriau pažinsime šią ligą, mokėsime geriau ją diagnozuoti ir gydyti.

Kita vertus, galime pasidžiaugti, kad būtent technologijų pažanga leidžia mums nustatyti gerokai daugiau onkologinių ligų. Kaip pavyzdį paminėsiu ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programą. Šiandien prostatos vėžys Lietuvoje diagnozuojamas dažniausiai, ir taip yra tik dėl šios programos.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m