Trečius metus iš eilės sudaromas pasaulinis universitetų reitingas „U-Multirank“ daugelio Lietuvos universitetų šiemet jei ne boikotuojamas, tai bent ignoruojamas.

Rima JANUŽYTĖ

Europos Komisijos prieš kelerius metus inicijuotas reitingas pasaulyje jau išsikovojo vietą: šiemet į jį įtraukta dar 200 universitetų, tad šių metų reitinge įvertinta iki šiol daugiausiai aukštųjų mokyklų – net 1500 universitetų iš 99 pasaulio šalių. Beje, gretas ypač pagausino Didžiosios Britanijos ir JAV aukštosios mokyklos. Be to, atsirado ir papildomų vertinimo kriterijų, leidžiančių universitetus vertinti įvairesniais pjūviais.

Kaip teigia reitingo sudarytojai, iš kitų reitingų „U-Multirank“ išsiskiria tuo, kad jame universitetai ne rikiuojami į bendrą eilę, o vertinami pagal atskirus kriterijus. Dėl savo daugiamatiškumo „U-Multirank“ yra pirmas pasaulyje reitingas, galintis pasiūlyti išsamų universiteto pasiekimų atvaizdą, suteikdamas vartotojui daugiau, nei vien tyrimų, duomenų. Palyginimus taip pat galima daryti atskirų studijų dalykų kategorijose.

„U-Multirank“ supranta ir atskleidžia, kad universitetų, kaip globalių kompetencijos centrų, vaidmuo kildinamas iš jų įvairovės. Sėkmingas aukštojo mokslo sektorius yra sudarytas iš įvairių tipų universitetų, ne tik didelių, sukoncentruotų į mokslinius tyrimus, bet ir mažų universitetų, medicinos mokyklų, taikomųjų mokslų universitetų ir kitų“, – komentavo „U-Multirank“ bendrųjų projektų vadovas prof. dr. Fransas van Vughtas.

Lietuvos universitetai reitingu nesižavi

Vis dėlto Lietuvoje domėjimasis šiuo reitingu kaip tik blėsta: mažėja ne tik duomenis pateikiančių, bet ir reitinge dalyvaujančių aukštojo mokslo įstaigų susidomėjimas bei noras viešinti rezultatus. Pradėjus rengti publikaciją apie šiųmetį „U-Multiranką“, kai kurie universitetai apskritai atsisakė jį komentuoti, kiti apsiribojo lakoniškais pasvarstymais.

Galima tik spėlioti, kas universitetus stabdo: netikrumas dėl permainų, susijusių su universitetų jungimu, o gal ne itin „žibantys“ rodikliai kitų pasaulio universitetų kontekste. Be to, galima pastebėti, kad universitetai neturi ir jokių džiugių naujienų: rodikliai, kurie buvo geri pernai ir užpernai, tokie ar labai panašūs yra ir šiemet, o tose srityse, kuriose nesisekė anksčiau, nelabai sekasi ir šiandien.

Be to, atsiradus naujų kriterijų Lietuvos universitetai ne tik nesustiprino, bet daugelis ir susilpnino savo pozicijas. Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad Lietuvos universitetai neblizga patentų srityje, o būtent šiai sričiai skirti net trys nauji vertinimo kriterijai.

Galiausiai tarp Lietuvos universitetų bend-ruomenių dažnai girdima nuomonė, kad „U-Multirank“ yra nepatikimas, daugiau klausimų nei atsakymų keliantis reitingas. Lietuvos universitetų, kurie „U-Multiranke“ dalyvavo nuo pat jo atsiradimo, atstovai aiškina, kad šis (kaip, beje, ir kiti) reitingas yra gana subjektyvus, be to, kai kurie universitetai esą nurodo gražesnius skaičius, nei yra iš tiesų, ar pateikia skirtingų metų duomenis, taip iškreipdami vaizdą.

Teigiama, kad būtent todėl anksčiau „U-Multirank“ reitinge gana prastai įvertintas Vilniaus universitetas (VU) šiemet nutarė 
 palaikyti kitų Europos sostinių universitetų (UNICA) iniciatyvą boikotuoti reitingą ir jo sudarytojams nebepateikė duomenų.

VU šią reitingavimo sistemą vertina remdamasis ir oficialiai pareikšta Europos universitetų tinklo – Koimbros grupės valdybos pozicija: „U-Multirank“ sudarytojai turėtų pergalvoti kriterijus, pasirinkti svarius bei palyginamus ir suprantamai juos paaiškinti aukštojo mokslo institucijoms.

Be to, kai kurie Koimbros tinklo universitetai priklauso ir kitam tinklui – LERU, o šio nariai yra ir prestižiniai Oksfordo, Kembridžo universitetai, kurie dar 2013 m. ne tik viešai kritikavo „U-Multirank“ metodologiją, bet ir atsisakė teikti jam duomenis. LERU šį reitingą peikė už tikslių kriterijų nebuvimą, problemišką duomenų lyginimą ir pernelyg laisvo jų interpretavimo galimybę, juolab kad „U-Multirank“ universitetų teikiama informacija yra netikrinama. Būtent šio reiškinio padariniai matomi ir Lietuvoje: duomenys interpretuojami laisvai, taip pat savarankiškai pasirenkami ir pjūviai, žaidžiama neobjektyvia informacija.

Nors VU vis dar įtrauktas tarp reitinguojamų aukštojo mokslo įstaigų, tačiau tik todėl, kad pagal keletą iš kitur gaunamų ar viešai prieinamų kriterijų jį vis dėlto įmanoma įvertinti. Kita vertus, nieko nuostabaus, kad duomenų apie save nepateikęs universitetas dabar yra pačiame reitingo gale, jei lyginame jį su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2017-m