Santykių „perkrovimo“ su kaimynais politika tėra deklaratyvi retorika, tačiau blogi santykiai žalingai veikia verslo galimybes užsienyje. Taip teigia buvęs užsienio reikalų ministras, dabar europarlamentaras Algirdas Saudargas.

VEIDAS: Dabartinė Lietuvos Vyriausybė yra paskelbusi „perkrovimo“ politikos su kaimynais etapą: atsiprašyta Lenkijos, pradėta ieškoti sąlyčio taškų su Rusija. Ar tokia politika yra perspektyvi?
A.S.: „Perkrovimai“, „atsiprašymai“, „sąlyčio taškų paieška“ yra konkrečių politinių veiksmų ar ketinimų konkrečiose situacijose įvardijimai. Lietuvos Vyriausybės skelbimuose ar pasisakymuose šie posakiai, kurie jau seniai yra tapę užsienio politikos klišėmis, neturi jokio turinio, todėl tėra deklaratyvi retorika.
Tokia nuvalkiota retorika užsienio politikoje pavojaus nekelia, nes kitos šalys ją taip ir priima – kaip nuvalkiotą. Ji nebent gali sukelti laikiną painiavą. Pavyzdžiui, man visiškai neaišku, dėl ko buvo atsiprašyta Lenkijos, nes nėra žinoma, dėl ko Lenkijos derėtų atsiprašyti.
Blogai yra kas kita: šie pareiškimai iš tikrųjų priklauso vidaus, o ne užsienio politikai. Didžiosios valstybės gali sau leisti tokią prabangą, bet išmintingos mažesnės šalys viešuose pasisakymuose be būtino reikalo vengia užsienio politikos retoriką naudoti vidaus politikos tikslams.
VEIDAS: Teigiama, kad Lietuvos užsienio politika per mažai susieta su verslu. Kitaip tariant, sėkmingai besitvarkančios šalys vykdo pragmatinę politiką, kad jų verslas gautų didžiausią naudą užsienyje. O kodėl Lietuva elgiasi kitaip?
A.S.: Tuo, kad užsienio politika turi visokeriopai padėti savo šalies verslui, neabejoja niekas. Jos sėkmė nepriklauso nuo epitetų, ypač nuo tokių kaip „pragmatinė“. Ekonomikos politika iš principo yra pragmatinė. Kitas dalykas yra ekonominės politikos santykis su bendraisiais užsienio politikos tikslais. Čia privalu siekti šaliai naudingo balanso. Situacijų būna labai įvairių, todėl vertinti įmanoma tiktai konkrečius veiksmus ir aplinkybes. Kad blogi santykiai su kaimynais verslui trukdo – tai akivaizdu. Deja, tokia tezė nieko nepasako be konkrečios situacijos aptarimo, nes balansas kiekvienu atveju yra kitoks.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kaip Lietuva atrodo pirmininkaudama ES Tarybai?
A.S.: ES Tarybai pirmininkavusi šalis neabejotinai tampa kitoms labiau pažįstama, o tai labai vertinga. Ši nauda įgyjama automatiškai, jei pavyksta išvengti didesnių akivaizdžių klaidų. Manau, kad Lietuva turi visas galimybes tai pasiekti ir padaryti neblogą įspūdį. Beje, tai priklauso ne tiek nuo Vyriausybės, kiek nuo viso valstybės aparato administracinių gebėjimų.
Mano išreikštas optimizmas grįstas pasitikėjimu jauno, bet jau turinčio sveikos europinės patirties Lietuvos administracinio korpuso gebėjimais.