Savaitraštis „Veidas“ jau septynioliktą kartą išrinko Metų vadovą – žmogų, kuris ne tik sugeba sėkmingai auginti ir plėsti įmonę, kuriai vadovauja, didinti inovatyvių produktų gamybos, eksporto apimtis ir kurti didelę pridėtinę vertę, o iš kitų išsiskiria unikaliais sprendimais ir lyderio gebėjimais, bet ir kuria naujas darbo vietas bei puikiai žino, kad be patikimo užnugario – motyvuotų darbuotojų komandos – norimų rezultatų nepasieks, todėl pelnu dalijasi ir su kolektyvu, kuriam vadovauja, ir su visuomene.
Birutė ŽEMAITYTĖ
2016 metų vadovu tapo vienos didžiausių inžinerinės pramonės įmonių Lietuvoje AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika, vadovaujantis daugiau kaip 1800 aukštos kvalifikacijos specialistų, dirbančių skirtingose įmonėse, kurios specializuojasi laivų statybos, remonto ir modernizavimo, didelių ir sudėtingų metalo konstrukcijų bei įrenginių gamybos, uosto krovos darbų, inžinerinio projektavimo ir kitose srityse.

Antrą vietą šiemet komisija skyrė ultrasparčiųjų optinių prietaisų gamintojos UAB Mokslinės gamybinės firmos „Šviesos konversija“ direktoriui dr. Algirdui Juozapavičiui. Beje antrą vietą komisija jam buvo skyrusi ir prieš metus vykusiame konkurse.

Trečioji vieta šiemet atiteko elektronikos gamybos ir inžinerinių paslaugų įmonės UAB „Kitron“ generaliniam direktoriui Mindaugui Šeštokui.

Ketvirtą penktą vietas konkurso „Metų vadovas 2016“ komisija šiemet skyrė „NFQ Technologies“ vadovui Pauliui Insodai ir AB „Freda“ generaliniam direktoriui Antanui Ėmužiui. Beje, pastarųjų dviejų įmonių vadovai praėjusiais metais taip pat užėmė ketvirtą ir penktą vietas, tik „Fredos“ vadovas buvo ketvirtas, o „NFQ Technologies“ vadovas – penktas.

Geriausi – laivų statytojai

Kaip ir kasmet, komisija, kurią šiemet sudarė šeši nariai – ne vieną aukštą apdovanojimą pelnęs mokslininkas ir verslininkas, pirmųjų savaitraščio ,,Veidas“ Metų vadovo rinkimų laimėtojas, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis, vertino įmonių finansinę veiklą, inovatyvumą, konkurencingumą, produktų ir paslaugų unikalumą, vadovo indėlį į įmonės veiklą, darbuotojų motyvavimo sistemą, dalyvavimą visuomenei svarbiuose projektuose bei kitus aspektus.

Iš kitų konkurso dalyvių Vakarų laivų gamyklą, kuriai nuo 2001 m. vadovauja A.Šileika, komisijos nariai išskyrė dėl kelių dalykų. V.A.Bumelis, Ž.Šilėnas ir S.Besagirskas pabrėžė, kad ne viena didelė laivų statykla regione bankrutavo, o ši įmonė sėkmingai dirba rinkoje, kurioje konkurencija yra labai didelė.

„Nors atstovauju aukštųjų technologijų įmonei, o pastaruoju metu tapo įprasta, kad Lietuva šioje srityje turi kuo pasigirti, kitur taip pat vyksta reikšmingi dalykai. Vadovauti stambiai įmonei, o juo labiau įmonių grupei, didelis iššūkis. Be to, Vakarų laivų gamyklos apyvarta labai didelė ir nuolat didėja, o pelnas taip pat auga“, – pabrėžė V.A.Bumelis.

O G.Švedienė pridūrė, kad LPK ypač vertina tai, jog bendrovė ne tik daug investuoja į įmonės pajėgumų bei Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą, kuria ir įgyvendina inovatyvius projektus – konteinerių, laivų bei sistemų, susijusių su Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) panaudojimu, ir kitus, bet ir į profesinį jaunosios kartos rengimą Klaipėdos regione.

Įmonių grupė, kurios eksportas 2016 m. padidėjo apie 10 proc., maždaug tiek pat išaugo ir pelnas, daug investuoja į ateitį. Didžiausios investicijos susijusios su Klaipėdos uosto infrastruktūros, gamybinių pajėgumų plėtra ir modernizavimu. Didelį indėlį į bendrovė veiklą įnešė ir antrinė įmonė „Vakarų laivų remontas“, per metus suremontavusi apie 80 laivų. Laivų statytojai kaip subrangovai pernai dalyvavo statant keturis kruizinius laivus, o įmonė „Western Baltic Engineering“ sukūrė kelis perspektyvinius projektus, susijusius su SGD panaudojimu pramonėje bei naudojamus modernizuojant laivų degalų valymo ir balastinių vandenų valymo sistemas.

Bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu (KU), Klaipėdos laivų statybos ir remonto profesine mokykla, yra įsteigusi šešias stipendijas geriausiems KU inžinerinių specialybių studentams, remia įvairias miesto šventes bei iniciatyvas ir aktyviai prisideda prie kultūrinio gyvenimo uostamiestyje.

Lazerių kūrėjai, IT specialistai ir baldininkai – tarp lyderių

Turi kuo didžiuotis ir kitų įmonių vadovai. Kalbėdami apie UAB MGF „Šviesos konversija“, kuri specializuojasi optinių parametrinių stiprintuvų, kieto kūno didinio kaupinimo femtosekundinių lazerių kūrimo ir šių prietaisų gamybos mokslo, industrijos ir medicinos rinkai srityse, komisijos nariai pabrėžė, kad lazerių pramonė Lietuvoje kasmet auga apie 10–15 proc., o A.Juozapavičiaus vadovaujama įmonė ne tik stabiliai auga, bet ir kuria labai inovatyvius produktus, vykdo pasauliniu mastu išskirtinius projektus. „Tai tikrai gera įmonė, kurioje ir žmonės daug uždirba“, – sakė V.Plunksnis.

Jam pritarė V.Sutkus, pabrėždamas, kad nišinei įmonei nėra paprasta pasiekti tokią didelę apyvartą ir pelningumą, o S.Besagirskas pridūrė, kad 23 metus įmonei vadovaujančiu direktoriumi ne tik pasitiki akcininkai, bet ir labai gerbia kolektyvas.

Pernai įmonės, kurioje dirba per 160 žmonių, pardavimo apimtys padidėjo daugiau negu ketvirtadaliu, o eksportas ir pelnas išaugo 30 proc. Kartu su VU fizikais lazerių specialistais 
 2016 m. įmonė užbaigė bendrą projektą „Dvikanalis derinamas optinis parametrinis osciliatorius daugiafotonės polimerizacijos technologijoms“, o savo sukurtų lazerių ir kitų gaminių sąrašą papildė dviem naujais produktais. Pernai „Šviesos konversija“ užbaigė ir nuo 2014 m. kartu su UAB „Ekspla“ Vengrijoje vykdytą stambų projektą ELI ALPS, kurį finansavo ES, ir sukūrė ypač trumpų bei didelio pasikartojimo dažnio šviesos impulsų optinę parametrinę lazerinę sistemą.

Tarptautinės korporacijos „Kitron“ įmonėje Lietuvoje, kuriai nuo 2008 m. vadovauja M.Šeštokas, per metus sukurta daugiau kaip 200 naujų darbo vietų ir dabar joje dirba beveik 700 žmonių. Pernai įmonės, kuri vysto ir gamina itin sudėtingus elektroninius įrenginius, skirtus medicinos, industriniam, energetikos ir gynybos segmentams ir sėkmingai konkuruoja globalioje elektronikos rinkoje teikdama bei plėtodama aukštos pridėtinės vertės inžinerines ir elektronikos projektų valdymo paslaugas, klientais tapo viena didžiausių stomatologijos-odontologijos įrangos gamintojų pasaulyje „Dentsply Sirona“, išmaniųjų elektros skaitiklių gamintojas „Aidon“. Savo gaminius „Kitron“ pradėjo eksportuoti į Suomiją, skirtingų segmentų klientams pagamino daugiau nei 700 įvairių gaminių prototipų, o eksportas per 2016 m. padidėjo 30 proc.

Būtent investicijas į inovacijas ir technologijas, kurios turi labai didelę paklausą kitose šalyje, kaip vieną esminių įmonės bruožų akcentavo V.A.Bumelis ir S.Besagirskas, o G.Švedienė tvirtino labai vertinanti ir tai, kad „Kitron“ daug investuoja į jaunosios kartos specialistų rengimą. Įmonė Kauno technologijos universitete savo lėšomis įrengė pirmąsias Lietuvoje „Fab Lab“ inžinerines kūrybines dirbtuves ir dabar technologijų laboratorijoje studentai gali realizuoti savo idėjas. O Kauno technikos kolegijoje „Kitron“ lėšomis įrengta viena moderniausių Baltijos šalyse elektronikos montažo laboratorijų, kurioje rengiami pagal IPC standartą sertifikuoti specialistai.

Geriausiems ant kulnų lipa informacinių technologijų srityje dirbanti „NFQ Technologies“, kuriai nuo 2013 m. vidurio vadovaujantis P.Insoda. V.Sutkus posėdyje pabrėžė, kad vienas iš svarbių rodiklių yra nemaži darbuotojų atlyginimai, kurie tikrai motyvuoja specialistus likti Lietuvoje, bei didėjanti apyvarta ir augantis įmonės pelningumas. Daugiausia programinės įrangos kūrimo srityje dirbančios įmonės eksportas sudaro beveik 80 proc. visų pardavimų ir pernai, palyginti su 2015 m., išaugo daugiau kaip 10 proc. Kone tiek pat išaugo ir pelnas, kurio dalį 2016 m. įmonė investavo į NFQ Akademijos projektą, NFQ kuriamos atvirojo kodo e. verslo platformos, naujų startuolių plėtrą ir kitus projektus.

Ketvirta penkta vieta su jais dalijasi A.Ėmužis, kuris AB „Freda“ vadovauja beveik 10 metų. „Mano manymu, tai šiuo metu efektyviausiai dirbantis baldų fabrikas Lietuvoje“, – posėdyje pabrėžė V.Plunksnis, o V.Sutkus pasidžiaugė, jog ši lietuviško kapitalo įmonė, eksportuojanti beveik 90 proc. savo produkcijos, yra puikus pavyzdys, kad tradicinė lietuviška pramonė sėkmingai veikia ir yra konkurencinga.

Bendrovė nemažai investuoja į gamybos procesų automatizavimą ir pastaraisiais metais našumą padidino 30 proc., o eksporto apimtys išaugo daugiau kaip 8 proc. Dalį pelno įmonė, gaminanti daugiausia gyvenamojo kambario ir prieškambario korpusinius baldus, skiria labdarai ir remia „SOS vaikų kaimo“, „Maltiečių ordino“, „Mamų unijos“ ir kitų panašių organizacijų veiklą.

Iš viso konkurso „Metų vadovas 2016“ finaliniame etape varžėsi 11 įmonių vadovai. Be jau minėtų, jame dalyvavo Irma Atkočienė, UAB „SIWood“ direktorė, Rima Balanaškienė, UAB „Aconitum“ generalinė direktorė, Vytautas Butvilas, UAB „Pack Klaipėda“ generalinis direktorius, Vytautas Kelminskas, UAB „LT Technologies“ generalinis direktorius, Kęstutis Lukoševičius, UAB „Baltled“ direktorius, ir Linas Skardžiukas, UAB „Kautra“ grupės generalinis direktorius.

Geriausia kombinacija – ir lyderis, ir vadovas

Kadangi konkursas vyko jau septynioliktą kartą, o uždaviniai bei iššūkiai, kuriuos kasdien tenka spręsti įmonių vadovams, per kone du dešimtmečius pasikeitė, savaitraštis „Veidas“ komisijos narių prašė apibūdinti, kokiomis ypatybėmis turi pasižymėti tikras šiuolaikinis vadovas.

Pasak S.Besagirsko, šiandieninei darbuotojų kartai vis svarbesnė tampa savirealizacija, ypač sunkiai pasiekiama tradicinėse įmonėse, kuriose dauguma gamybos procesų yra standartizuoti. „Viena tokių įmonių yra Vakarų laivų gamykla. Nepaisant to, jos vadovas sėkmingai įveikė šį iššūkį, ir kiekvienas darbuotojas gali prisidėti prie gamybos procesų tobulinimo. Taip pat svarbu ir įvairios iniciatyvos už įmonės ribų. Be to, darbuotojus motyvuoja konkurencingos algos ir orios darbo sąlygos. Tik tai suprantantis ir tuo besivadovaujantis vadovas gali vadintis šiuolaikiniu, į ateitį žvelgiančiu vadovu“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.

„Kad vadovą galėtume vadinti sėkmingu ne tik šiandien, bet ir ateityje, jis turi matyti ateitį“, – pritaria V.Sutkus.

Pabrėžęs, kad šiemetinio konkurso dalyviai atitinka daugelį svarbiausių kriterijų, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas tęsė: „Labai svarbu, kad įmonė dirbtų pelningai, turėtų potencialo plėstis, didinti apyvartą bei eksportą, nes Lietuvos rinka yra maža. Konkurso dalyvių vadovaujamos įmonės šiuo metu eksportuoja ne mažiau kaip 80 proc. savo gaminių ir paslaugų, ir tai yra gerai. Taip pat svarbu mokėti dalytis: šiuo metu psichologinė atlyginimo riba yra tūkstantis eurų, todėl šiuolaikinis vadovas turi mokėti darbuotojams tokius atlyginimus, kad jiems nesinorėtų emigruoti. Žinoma, reikalingi ir maži verslai, bet kertiniai akmenys, ant kurių laikysis ateities Lietuvos ūkis, bus tie vadovai, kurie sėkmingai plėtos įmonę ir bus socialiai atsakingi.“

G.Švedienės teigimu, geras vadovas visų pirma yra tas, kuris mato perspektyvą – nuolat stebi, kaip keičiasi konkurencinė aplinka, užčiuopia naujas tendencijas pačioje jų užuomazgoje. Jis priima rinkos diktuojamus iššūkius, juos įvertina ir imasi reikiamų pokyčių įmonėje, be to, nuolat rūpinasi kolektyvo, kuriam vadovauja, kompetencijų ugdymu. „Netoliaregiški sprendimai gali sužlugdyti ne tik įmonę. Jie sužlugdė ne vieną imperiją, todėl vis svarbiau atsižvelgti ir įvertinti ne tik tai, kas vyksta sektoriuje, kuriame dirbi, bet ir aplink tave – tavo mieste, regione“, – sako ji.

V.Plunksnis pabrėžė, kad verslas dabar gerokai greitesnis negu prieš 17 metų, ir visi verslininkai patiria daug didesnę konkurenciją negu anksčiau. „Todėl labai vertingas gebėjimas prisitaikyti ir numatyti šiek tiek į priekį. Buvo Lietuvoje toks laikotarpis, kai užteko privatizuoti fabriką, ir kurį laiką galėjai būti sėkmingas verslininkas, bet dabar nepakanka kaip pieš du dešimtmečius ką nors pigiai nusipirkti – reikia mokėti ir valdyti, – sakė investuotojų atstovas ir pridūrė: – Pažvelkite, kas atsitiko su kaimyninių šalių laivų statyklomis, kiek jų sužlugo, nes jų vadovai kažko laiku nepadarė.“

„Žmonės dažnai mano, kad vadovas ar verslininkas nieko neveikia, bet gerų rezultatų jis pasiekia tik sunkiai dirbdamas. Taigi geras vadovas turi daug ir sunkiai dirbti. Be to, jis turi būti toliaregis, – sako Ž.Šilėnas. – Toliaregis – tai spekuliantas, o šis žodis yra kilęs iš žodžio „specula“, reiškiančio pilies gynybinį bokštą. Iš to bokšto labai toli matyti, ir būtent matyti ateities tendencijas, besiartinančius pokyčius ir laiku į juos reaguoti yra talentas.“

Laisvosios rinkos instituto prezidentas taip pat priduria, kad kiekvienas vadovas turi jausti atsakomybę už jam patikėtą verslą ir jam vadovaujant dirbančius žmones: „Vadovas kaip vairuotojas – jeigu jis nežiūrės, kas laukia už artimiausio posūkio, labai greitai sudaužys automobilį ir savininko turtą.“

Atsakomybę kaip vieną svarbiausių sėkmingo šiandienos ir ateities vadovo bruožų pabrėžia ir V.A.Bumelis. Tačiau jis sako, kad vadovas nebūtinai turi dirbti sunkiai, – svarbu dirbti efektyviai. „Geriausias vadovas tas, kuris yra dar ir lyderis. O lyderis – tai vizionierius, kuris mato perspektyvą – daug toliau už kitus, sugeba numatyti ateitį, kas bus svarbu po 10–15 metų, ir veda įmonę į priekį. Jis sprendžia sudėtingus uždavinius, bet nenorėčiau sutikti, kad jis turėtų sunkiai dirbti. Jis turi dirbti efektyviai. Jeigu sugebi dirbti efektyviai, esi geras vadovas“, – pabrėžia pirmojo Metų vadovo konkurso laureatas.

„Bet koks vadovas, jaunas ar turintis labai didelę patirtį, turi susitaikyti ir su tuo, kad dabar dirbti ateina kitokie žmonės ir darbuotojai įmonėje labai dažnai keičiasi, – pastebi V.A.Bumelis. – Tokia yra jaunoji karta, išaugusi Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dinamiškoje skaitmeninėje visuomenėje, ir kiekvienas vadovas turi ją perprasti, nes jei jis nesugebės tapti skaitmeninės XXI amžiaus visuomenės vadovu, o toliau bandys vadovauti taip, kaip buvo įpratęs XX amžiuje – analoginėje visuomenėje, nieko gero nebus.“

O geriausių rezultatų, V.A.Bumelio teigimu, pasiekiama tada, kai vadovas ir lyderis yra tas pats asmuo. „Taip nedažnai būna, bet mes tikime, kad geriausi vadovai tokie ir yra. Visuomet būti tokiems mes ir linkime – konkurso „Metų vadovas 2016“ laureatui, prizininkams ir visiems jo dalyviams“, – komisijos vardu sakė pirmojo konkurso laureatas.