„Globalizacija mums atveria ne tik naujų galimybių, bet ir grėsmių“, – teigia, kraujagyslių chirurgas med. m. dr. Vaidotas Zabulis. Antrą dešimtmetį vaduojantis pacientus nuo venų išsiplėtimo medikas žino, kad itin savo gyvybe rizikuoja dažnai lėktuvu skraidantys išsiplėtusių venų savininkai.

VEIDAS: Iš kokių požymių atpažįstate, kad žmogus turi rūpesčių dėl kojų venų?

V.Z.: Apie 80 proc. mūsų pacientų yra moterys. Įprastai jos pačios pastebi, kad keičiasi kojų išvaizda: atsiranda smulkių pakitimų, diskomforto jausmas – kojų tinimas antroje dienos pusėje, mėšlungis ir sunkumas jose, kai kada kyla ir odos bėdų, tokių kaip niežulys, paraudimas ir pan. Jei delsiama kreiptis į gydytoją ir nesiimama jokių veiksmų, venų varikozė progresuoja, gali atsirasti odos pigmentų, opų ir pan.

VEIDAS: Ar žinoma, kodėl venų varikoze dažniau serga moterys?

V.Z.: Tai genetiškai nulemtas veiksnys (kalbame apie estrogenus, moteriškus lytinius hormonus ir jų poveikį veninėms sienelėms, tiksliau – apie veninių vožtuvų jungiamojo audinio bėdas). Moteris dažniau nei vyrus pas kraujagyslių chirurgus atveda noras atrodyti gražiai. Tačiau daugeliu atvejų tai nebūna svarbu, kol neatsiranda rimtesnių pakitimų kojose – didelių mazgų ir žaizdų. Įprastai pas kraujagyslių chirurgus besilankančios moterys gerai žino; jei jų giminėje buvo sergančiųjų šia liga, problemos galimos ir joms (tikimybė – apie 70 proc.).

VEIDAS: Ar šiuo metu jau galima įvardyti, kokios priežastys lemia žmonių sergamumą venų varikoze?

V.Z.: Daugeliu atveju – tai genetikos nulemti, paveldimi dalykai. Žmogaus organizmas funkcionuoja pagal tokį principą: veninis kraujas nuo pirštų galiukų kyla aukštyn, patenka į plaučius bei širdį ir vėl grįžta. Taigi pakanka menkiausio pėdos ar kojos judesio, ir blauzdos raumuo susitraukinėja, kraujas automatiškai stumiamas aukštyn. Todėl bet koks judesys mūsų kojoms tinkamas: ir lengvas ėjimas, ir bėgimas, ir pėdų judinimas sėdint. Geriausia profilaktika – vengti ilgų stovimo ir sėdimo darbo valandų. Taip pat reikėtų susilaikyti nuo sunkumų kilnojimo, karščio, antsvorio – tai gadina mūsų venas.

VEIDAS: Kokios gydymo sekos gali tikėtis pacientas, besikreipiantis į kojų chirurgą?

V.Z.: Po paciento pokalbio su mediku įprastai skiriami detalesni tyrimai, leidžiantys įvertinti, ar tai iš tiesų veninė problema ir kiek ji pažengusi (dažniausiai gelbėja echoskopiniai tyrimo metodai, tai yra dvigubas venų skenavimas ir pan.). Taigi matydamas kojų venas medikas jau gali įvertinti venoje esančių vožtuvų būklę (dažnai problemų kyla būtent dėl venoje esančių vožtuvų sugriuvimo) ir pasakyti, kokio gydymo reikėtų. Kai kada žmonės per ilgai delsia, vengdami profesionalios medikų pagalbos, vartoja vaistinėje pirktus tepalus, deja, jų poveikis ne visuomet veiksmingas, nes priežastis gali būti visai kitoje organizmo vietoje.

VEIDAS: Kokią įtaką kojų venų ligoms turi žmogaus amžius?

V.Z.: Ilgą laiką apie amžių iš viso nebuvo kalbama, bet tenka pripažinti, kad bėgant metams veninio nepakankamumo rizika smarkiai padidėja. Tarkim, jei kalbėsime apie chirurginę intervenciją, visuomet rekomenduojame tam ryžtis esant jaunesnio amžiaus, nes vėliau kyla kitų problemų: kankina ne tik venų ligos, bet ir naujai atsirandantys širdies veiklos pakitimai ir pan. Šiuo atveju amžiaus faktorius išties svarbus ir mažinantis riziką.

VEIDAS: Ar tiesa, kad venų varikozę gali paskatinti ir moters nėštumas?

V.Z.: Nėštumas – vienas iš venų plėtimosi faktorių. Gana dažnai po jo atsiranda venų varikozė. Tai skatina hormonas progesteronas (jis veikia veninę sienelę), taip pat prie to prisideda ir gimda (būdama mažajame dubenyje, kuriuo praeina venos, ji ima spausti veninę sienelę, taigi kraujui pakilti vis sunkiau. Dėl šios priežasties suardomi paviršinių venų vožtuvai). Žinant apie venų išsiplėtimo problemas, prieš nėštumą reikėtų pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu.

Kai kada rekomenduojame atlikti vieną ar kitą operaciją iki nėštumo, kad nekiltų papildomos rizikos nėštumo metu. Besilaukiančiai moteriai dėl venų išsiplėtimo gali kilti komplikacijų (jos pavojingos dėl krešulių susiformavimo), deja, šiuo laikotarpiu negalime atlikti jokių operacijų, o tai kelia rimtą nerimą tiek medikams, tiek pacientams. Taigi visais atvejais venų išsiplėtimas turėtų būti gydomas iki nėštumo. Žinoma, tai dar priklauso nuo ligos stadijos: jei tik pati pradžia, gal nėštumas labai nepakenks, tačiau labiau pažengus ligai rekomenduojame operaciją atlikti iki nėštumo.

VEIDAS: Ar daug užleistų veninės varikozės atvejų matote savo darbo praktikoje?

V.Z.: Tai, ką matydavome prieš penkiolika metų, ir tai, ką matome šiandien, yra nepalyginami dalykai: didėja žmonių apsiskaitymas, o tai smarkiai prisideda prie sunkesnių ligos atvejų mažėjimo. Pacientai vis sąmoningesni, labiau rūpinasi savo sveikata. Mažėja užleistų ligos atvejų, vis dažniau konsultacijos į mūsų kabinetus užsuka vaikus planuojančios poros, taigi padidėjęs informacijos srautas ne tik apsaugo pacientus, bet ir lengvina medikų darbą.

VEIDAS: Ne kartą teko girdėti, kad kraujagyslių operacijų geriau neatlikti vasarą. Kiek tiesos šiame teiginyje?

V.Z.: Šios operacijos atliekamos ir vasarą, bet geografinė Lietuvos padėtis mūsų žmonėms leidžia pasirinkti tam tinkamiausią metų laiką. Daugelis nenori aukoti ir taip trumpų vasaros mėnesių, o juk atliekant operaciją pažeidžiama oda, prakaituojama, taigi išlieka tam tikra supūliavimo rizika.

Kitas dalykas – po atliktos operacijos rekomenduojame dėvėti specialią elastinę kojinę (ji gerina kraujotaką). Ją mūvėti vėsesniu metu smagiau, juntamas mažesnis diskomfortas. Tačiau šiandien nebelikę didžiulių pjūvių (tradicines operacijas pakeitė lazerinės), intervencija per operaciją minimali, todėl po atliktos operacijos žmogus gali atsistoti ir vaikščioti. Lazerinė chirurgija itin vertinama dėl geresnio kosmetinio efekto. Tačiau nemažai atvejų, kai operuoti dar nereikia, pakanka suleisti vaistų (taikoma vadinamoji skleroterapija).

VEIDAS: Kiek laiko įprastai pacientas gyja po lazerinės venų operacijos? Kokios galimos grėsmingiausios komplikacijos?

V.Z.: Gijimo laikotarpis po lazerinės operacijos gana trumpas. Įprastai sakome, kad jau po mėnesio galime operuoti ir antrą koją. Didžiausia galima komplikacija po šių operacijų – gilioji venų trombozė (ją sukelia susiformavęs krešulys giliojoje venoje). Todėl pooperaciniu laikotarpiu žmogaus prašome kuo anksčiau atsistoti ir vaikščioti, taip pat leidžiame specialius skystinamuosius vaistus. Kuo spartesnė kraujotaka, tuo mažesnė krešulių susiformavimo rizika (pacientui po šių operacijų nerekomenduojame ilgai sėdėti, skatiname daug judėti).

VEIDAS: Gana dažnai kylant problemoms dėl venų rekomenduojama vartoti venotonikus. Koks šių vaistų poveikis?

V.Z.: Venotonikai – vaistai, teigiamai veikiantys venų sienelę ir jų vožtuvus. Šiuo metu daugiausiai mokslinių tyrimų atlikta su vaistu „Detralex“. Apie jį labai teigiamai atsiliepia ir pacientai. Svarbu tai, kad vaistas veiktų visas lėtinės venų ligos grandis: didintų pačios venos tonusą, mažintų uždegiminius procesus, gerintų limfos nutekėjimą. Šis poveikis leidžia pacientams išvengti kojų skausmo, tinimo, deginimo pojūčio bei užkerta kelią ligos progresavimui. Dar svarbu paminėti, kad vartoti vaistus reikėtų nuo pat pirmųjų ligos simptomų, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, bei esant ir vėlesnėms ligoms stadijoms, pavyzdžiui, jau susidarius žaizdoms, kad sutrumpintume gijimo laiką. Geriausią efektą pasiekiame naudodami kompleksinį gydymą.

VEIDAS: Ar jau galite prognozuoti, ko tikėtis pacientui, sergančiam venų varikoze, po dešimties ar dvidešimties metų?

V.Z.: Kaip jau minėjau, tinkamiausias tyrimas šiuo atveju yra echoskopija. Be galo sunku numatyti, kas bus rytoj ar po metų, nes per gyvenimą prisideda daug veiksnių: nėštumas, sveika arba ne gyvensena ir pan. Tačiau atliekamų tyrimų metu matydami, kad yra kojų venų vožtuvų nepakankamumas, įspėjame pacientą, jog laikui bėgant gali atsirasti tam tikras diskomforto jausmas.

VEIDAS: Kokia praktika, jei kalbame apie venų operacijas, šiuo metu susiklosčiusi Vakarų pasaulyje? Ar vis dar smarkiai skiriasi operacijų, atliekamų Lietuvoje ir už jos ribų, kainos?

V.Z.: Išsivysčiusiose, vadinamosiose gerovės valstybėse apie atvirą chirurgiją mažai kas bekalba. Praktiškai visose šalyse pasitelkus naujausias technologijas stengiamasi atlikti kuo mažesnę intervenciją į kūną. Kainos Lietuvoje vis dar išlieka palankesnės nei bet kurioje kitoje šalyje, todėl sulaukiame pacientų iš visos Vakarų Europos (jiems čia vis dar pigiau). Įprastai šias operacijas ligonių kasos kompensuoja, bet žmogus, pasirinkęs operuotis privačiuose gydymo centruose, dalį pinigų moka pats (didžiąją dalį operacijos kainos sudaro vienkartiniai instrumentai, medžiagos, naudojamos operacijos metu, ir pan.).

VEIDAS: Kokia rizika kyla išsiplėtusias venas turintiems ir daug lėktuvais keliaujantiems asmenims?

V.Z.: Žmonėms, kenčiantiems nuo venų išsiplėtimo ir dažnai keliaujantiems lėktuvais,  kyla krešulių susiformavimo rizika (amerikiečių aprašytas ekonominės klasės sindromas). Pasitaiko atvejų, kad ilgesnį laiką lėktuvu skrendantis žmogus atsistojęs tiesiog krinta negyvas dėl staiga susiformavusio krešulio giliojoje venoje. Manoma, kad tai nutinka dėl lėktuve patiriamo slėgių skirtumo. Todėl skrendant lėktuvu ilgiau nei 10 valandų reiktų prisiminti apie kraujo užsistovėjimo vienoje vietoje riziką.

VEIDAS: Gal esama kokių rekomendacijų, kaip užbėgti netikėtai mirčiai už akių?

V.Z.: Prie esamos situacijos gerinimo lėtine venų liga sergantiems pacientams galėtų prisidėti jų vasaros ir tolimesnių kelionių planavimas. Tarkime, prieš skrydį lėktuvu įprastai rekomenduojame vartoti daugiau skysčių, nepamiršti judėjimo net ir skrydžio metu (pavyzdžiui, judinti kojos pėdą aukštyn žemyn), taip pat – mūvėti elastines kojines, ypač jei anksčiau yra buvę nustatyta kraujo krešuliukų ar venos yra išsiplėtusios. Kai kada rekomenduojame vartoti tam tikrus vaistus, bet kiekvienu atveju verta pasikonsultuoti su specialistu. Taip pat žmonės neturėtų kompleksuoti dėl elastinių kojinių mūvėjimo lėktuvo salone: jame nėra karšta, taip pat nereikėtų tampyti likimo už ūsų, ir jei yra poreikis, susileisti kraują skystinančių vaistų. Daug skraidantys lietuviai su šia informacija susipažinę gana neblogai, dažnai užsuka pasikonsultuoti būtent šiais klausimais.

Mažesnę krešulio susiformavimo riziką patiria asmenys, skrendantys verslo klase (ten yra galimybė užsikelti kojas aukštyn), o visi kiti turėtų pagalvoti, kaip sau pagelbėti kitais būdais.

V.Z.: Po atliktų operacijų pacientai dažnai viliasi, kad artimiausiu metu panašių vizitų nebeprireiks. Ar galite tai pažadėti?

V.Z.: Pasakyti žmogui, kad daugiau nieko panašaus nenutiks, negalime: tai būtų gryniausias melas. Deja, praktika rodo, kad ši problema tęsiasi metų metais. Jei tik pažiūrėtume, kas dedasi po žmogaus oda, pamatytume daugybę venų. Visų jų pagrindas – gilioji vena, į kurią subėga atskiros šakos. Taigi įprastai operacijos prireikia sugriuvus vienai iš šakų. O veninį kraują galėtume prilyginti upelio tekėjimui, nes uždarius vieną vagą jis netrukus susiranda ir teka kita.

Saulė Valentinaitė