Vakar susirinkę garbūs svečiai ir „Vilkmergės“ alaus gerbėjai šventė Jauno derliaus alaus šventę, kurią dovanojo XVIII amžiaus aludarystės tradicijas atkurianti „Vilkmergės“ alaus darykla. Svečiai ragavo specialiai šiai progai išvirto 2012 metų lietuviškų apynių derliaus proginio alaus, buvo supažindinti su jo aromato ir skonio subtilybėmis, klausėsi gitaros virtuozų „Baltijos gitarų kvarteto“ akordų.

„Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, kasmet švenčiama jauno derliaus vyno – beaujolais – šventė, o aludariai laukia jauno derliaus alaus šventės. Norime, atgaivinti šią tradiciją ir Lietuvoje, todėl išvirėme ypatingą partiją proginio „Vilkmergės Jauno derliaus“ alaus ir pakvietėme šalies gurmanus ir kitus žinomus žmones pirmuosius jį padegustuoti“, – sakė „Vilkmergės“ alaus daryklos vadovas Ramūnas Blazarėnas.

„Mūsų naudoti lietuviški apyniai surinkti iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos ir kitų šalies regionų. Apynius supirkome dar šviežius, kol juose esantys aliejai ir esteriai buvo ryškiausi ir supylėme juos į virimo katilą. Šis jauno derliaus alus – elis, yra sodrios vario spalvos ir išraiškingo skonio – jau po pirmųjų gurkšnių juntamas malonus apynių kartumas“.

Naujojo alaus paragauti atvyko ir liaupsių negailėjo dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, dainininkas Egidijus Sipavičius, restoranų savininkas Kristupas Baublys, verslininkė Irena Marozienė ir daug kitų verslo pasaulio atstovų. R.Blazarėnas ir garbingi svečiai simboliškai įsiamžino alaus daryklos metraštyje kaip pirmieji Jauno derliaus alaus šventės dalyviai.

Apie pasaulyje iš šviežių apynių spurgų gaminamą jauno derliaus alų renginio svečiams pasakojo ir tinkamai jį degustuoti mokė alaus žinovas Linas Čekanavičius. „Švieži apyniai turi daugiau eterinių aliejų, tad alus įgauna daugiau žolinių-vaisinių savybių ir „traškesnio“, ilgiau išliekančio kartumo, – sakė jis. – Būtent toks alus ir yra tradicinis, anksčiau alų tik ir virdavo iš šviežių arba ne daugiau kaip metus išlaikytų apynių“.

„Vilkmergės Jauno derliaus“ alus, kaip visos šios alaus daryklos alaus rūšys, yra verdamas ir brandinamas pagal XVIII a. aludarystės tradicijas: rauginamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, 28 dienas brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose, vėliau supilstomas į specialius pagal XVIII a. tradicijas gaminamus kvortos (0,82 l) talpos storo tamsaus stiklo butelius, kurie apsaugo alų nuo saulės šviesos poveikio. Svarbiausia, alus yra nepasterizuojamas.

„Vilkmergės Jauno derliaus“ alaus pagaminta nedaug. „Šis alus yra rankų darbo, pradedant nuo rankomis skintų apynių spurgų iki užkemšamo butelio, tad ir jo kiekis natūraliai yra ribotas“,- sakė R.Blazarėnas. „Vilkmergės“ vadovas tikisi, kad ši šventė – gražios tradicijos pradžia ir atgims kasmet. Naujo jauno derliaus alaus tikimasi išvirti ir kitąmet.

Naujojo alaus jau nuo kitos savaitės vidurio bus galima įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose.