"Veido" archyvas

Atrodo, kad esate ištekėjusi šimtą metų, nes vyrą pažįstate kaip nuluptą, pilve nustojo plazdenti drugeliai, priaugote svorio, pamėgote serialus, nejaučiate poreikio dėl artimo žmogaus verstis per galvą… Tai ką daryti – negi skirtis?

Noriu skyrybų?!

Kiekvieną dieną toks pat rytas ir vakaras, puikiai žinote, ką veiksite šiandien, rytoj, po savaitės, įtariate, kaip elgsis ir ką sakys antroji pusė, laukiate nesulaukiate iš jo staigmenų, kuriomis džiugindavo santuokos pradžioje, negirdite komplimentų – gyventi pasidarė taip neįdomu, kad net kaukti norisi. Juk ištekėjote už žmogaus su polėkiu, todėl buvote tikra, kad ko jau ko, bet rutinos tikrai išvengsite. Deja… Dabar vakarais girdite ne: “Pasiilgau”, “Gal eikime pasivaikščioti”, o “Ša, tyliai, žiūriu žinias”, ir “Ir vėl spintos durys neuždarytos”, “Kur nukišai mano kojines?” ir t.t. Nieko nuostabaus, kad vis dažniau susimąstote apie skyrybas – esą kovos su kasdienybe neįmanoma laimėti. Pala, o ar bandėte? Juk puikiai žinote: kad namie būtų šventė, reikia jūsų abiejų pastangų, vienas lauke ne karys.

Jausmai jaučiami skirtingai

Manote, kad rutina jus įveikė? Nesikrimskite taip labai – patikėkite, ji pasibeldžia net į beprotiškai vienas kitą mylinčių žmonių širdis. Juk ne visi turi tiek energijos, kad galėtų kasdien žavėti, stebinti, džiuginti, palaikyti… Be to, žmonės skirtingi – vieni jaučiasi mylimi, kai gulasi į rožių žiedlapiais nubarstytą lovą, vakarieniauja žvakių šviesoje, kitiems užtenka tiesiog kartu pavalgyti, tyliai pažiūrėti gerą filmą…

Karas rutinai – jau po pusmečio

Sakoma, kad pirmoji krizė poras ištinka po septynerių santuokos metų. Pasirodo, kad daug anksčiau – jos daigeliai pradeda dygti pradėjus šiek tiek daugiau nei pusmečiui. Tikslas jau pasiektas, todėl nėra būtinybės stengtis, juolab gėdytis – sutuoktinio akyse netgi galima pasikrapštyti nosį, veido kaukę užsitepti, kojų plaukelius šalinti… Kai meilė liepsnoja, skrajojame kaip su sparnais, atrodo, kad dėl brangaus žmogaus galime nuversti kalnus, paskui protas neva prašviesėja, nusileidžiame ant žemės ir … pradedame skaičiuoti visus savo gerus darbus, svarstome, ar sutuoktinis neliko už juos skolingas. Kai kas nors paklausia: “Ar esi laiminga?”, atsakome: “Nežinau”, “Retsykiais”, “Gal ne”, “O kas yra laimė?”, “Laiminga po tiek metų santuokos – juokinga…”

Gal skamba ir nelabai gražiai, bet kurti santykius yra sunkus darbas. Kasdien reikia nors truputį pasistengti, kad užkariautumėte žmogaus, su kuriuo gyvenate, jausmus ir dėmesį.

Prisiminkite savo poreikius

Skamba keistai? Tačiau psichologai tikina, kad tai – puikus būdas sušildyti atvėsusius santykius. Anksčiau per mėnesį perskaitydavote kelias knygas, rasdavote laiko nueiti į teatrą, galbūt lankėte dailės ar teatro studiją, buvote užsirašiusi į mezgimo ar natūralaus kremo gaminimo kursus, sportavote, lankėte privačias dainavimo pamokas, kiekvieną trečiadienį susitikdavote su draugėmis. Dabar tikinate, kad per darbus ir rūpesčius niekam neturite laiko, nes reikia paruošti vakarienę, užadyti kojines, pavedžioti šunį, palesinti kanarėlę, išplauti paloves…

Iš tikrųjų laisvo laiko turime tiek, kiek patys jį valdome. Jeigu panorėsite, mielai veiklai tikrai jo rasite! Kai šiek tiek atitolsite nuo puodų, akys iškart suspindės – patikėkite, tokie pokyčiai nesužadina tik visiškų stuobrių (kietaširdžių, emocinių tinginių…) smalsumo.

Išlaisvinkit žavesį!

Maža to: kartais atrodo, kad sugriebusios jautį už ragų (t.y. ištekėjusios), galime nusiraminti – spintoje įkalinti seksualius apdarus, paslėpti kosmetikos priemones, pamiršti savo idealų svorį, perskaitytas knygas, aerobiką. Kitaip tariant – visa širdimi atsiduodame šeimai.

Deja, netrukus namuose ima karaliauti televizorius, nes baigiasi nuoširdūs pašnekesiai – tiesiog neįdomu kasdien aptarinėti orą. Būna ir dar blogiau – namuose pasipila priekaištų, esą aukojuosi, niekur neinu, o ką gaunu mainais? Tai gal geriau nesiaukokite? Juk niekas už jus nesuplonės, neišmoks kalbos, nepamatys spektaklio, nesusipažins su įdomiais žmonėmis…

Žodžiai sulaužo ledus!

“Aš kaip indėnas, jausmų nerodau…”, “Juk prieš dešimt metų sakiau, kad myliu…”, “Jeigu kasdien tave girsiu, išpuiksi…” Girdėtos frazės? Deja, nors daugelis vyrų puikiai žino, kad žodžiais galima nukelti į žvaigždes, taupo juos kaip užkietėję šykštuoliai!

Tačiau ne tik moterys turi ausis – leiskite sutuoktiniui suprasti, kad jis yra ypatingas, mylimas, vienintelis. Netaupykite žodžių, juk jie nekainuoja…

Žinutė veikia ypatingai

Dirbančiam vyrui niekada neskambinate – bijote, kad numes ragelį, susierzins arba susigės, nes koks nors kolega pasišaipys, esą žmona kontroliuoja…

Arba sutuoktinį prisimenate tik tuomet, kai reikia padiktuoti pirkinių sąrašą, priminti, kokio pažado neištesėjo ir kur vinies neįkalė?

Jeigu vyras iš tikrųjų pluša kaip juodas jautis ir negali švaistyti laiko suokdamas apie meilę, parašykite jam šiltą žinutę – ne bejausmę frazę iš internete pateikiamo auksinių minčių fondo, o iš širdies gelmių ištrauktą. Jeigu vaidins, kad ją perskaitęs nieko nepajuto, meluos išsijuosęs…

Būtinai siųskite žinutes, kai būnate ne kartu kelias dienas – patikėkite, kartais jos “veikia” geriau nei garsiai pasakyti žodžiai.

Staigmenų vilionės

Kodėl santykiai išsisemia? Nes pamirštame kurti šventes, žavėti, vilioti, provokuoti, stebinti…

Į parduotuvę su pirkinių sąrašu paprastai eina vyras? Tuomet surašykite jį šiek tiek kitokį:

1. pakelis pieno;
2. pusė kepalėlio duonos;
3. du pakeliai cukraus;
4. didžiuojuosi tavimi;
5. kilogramas pomidorų…

Gal grįžęs jis ir burbtelės: “Kokias čia nesąmones kreti?”, bet patikėkite – jūsų žodžiai privers jį kvėpuoti giliau!

Ką dar galėtumėte padaryti? Suorganizuokite neįprastą gimtadienio šventę, surinkite iš mokyklos ar studijų draugų nuotraukas, kurių vyras neturi, parašykite eilėraštį, sukurkite dainą, nutapykite portretą (gal vyras net neįtaria, kad mokate tai daryti), padovanokite tai, apie ką svajoja, laiptinėje pakabinkite plakatą su linksmu užrašu, pakvieskite į pasimatymą, ant apsnigto automobilio lango nupieškite didelę širdį ir t.t. Dėl žmogaus, kuris iš tikrųjų svarbus, juk galima labai daug ką padaryti…

Na, o jeigu jis ir dabar išliks viskam abejingas, tada ir galėsite pagalvoti, ar jums su šiuo žmogumi pakeliui?

Kalbėkitės, kalbėkitės, kalbėkitės!

Apie viską: ko norite, ką skauda, kas pralinksmino, supykdė, sudomino, nudžiugino… Patinka pasimerkti gėlių, tačiau puokštę gaunate tik per gimtadienį? Paprašykite, kad dažniau padovanotų, nelaukite, kol perskaitys jūsų mintis, atspės slaptas svajones ir taip įrodys tikrą meilę ir supratimą. Vyras juk ne aiškiaregis.

! Žinoma, pasakinėti jam, ko turėtų imtis norėdamas jus pamaloninti, gal ir nelabai gerai, tačiau tylėti – dar blogiau.
Sutuoktinis nuolat dovanoja jums šokoladinių saldainių, nes nežino, kad negalite jų pakęsti. Gal jau laikas pasakyti, kad mėgstate mielines bandeles, pyragėlius su kremu ir ledus? Be to, jis turėtų žinoti ir daugiau dalykų: koks serialas jums patinka (kad galėtų įrašyti, jeigu liksite dirbti viršvalandžių), kokį blakstienų tušą ar nagų laką perkate, koks rašytojas priverčia susimąstyti, kokiais vaistais malšinate galvos skausmą, ant kokios pagalvės neužmiegate ir kt. Smulkmenos? Bet jos – sudedamoji poros gyvenimo dalis.

Lytėjimo magija

Kasdien prisiglauskite, paglostykite, palieskite ranką, pažiūrėkite į akis – ne tik moterims, bet ir vyrams reikia išskirtinio dėmesio, švelnumo. Nesigėdykite paimti vyrą už rankos parduotuvėje, gatvėje, neatsukite nugaros lovoje – geriau užmikite apsikabinę…

Būtinai veikite ką nors kartu

Vyras išvažiuoja žvejoti, o jūs liekate namie žiūrėti serialo? Jis spokso į televizorių, o jūs šveičiate vonią arba plepate telefonu su draugėmis? Pirkti meškerių neuždrausite, televizoriaus neišmesite – vadinasi, reikia rasti veiklos, kuri būtų įdomi jums abiem: pasiūlykite pažaisti stalo žaidimus arba kartu spręskite kryžiažodžius, garsiai vienas kitam skaitykite knygas, kurkite būsimos kelionės maršrutą, dėliokite nuotraukas į albumą, sutvarkykite namus, pažaiskite šachmatais, užsirašykite į sporto klubą…