Nors Konstitucinis Teismas biudžeto svarstymą ir priėmimą yra pripažinęs viešuoju interesu, turinčiu garantuoti viešųjų finansų stabilumą, biudžeto svarstymas Lietuvos politikoje niekaip netampa rimtais politiniais debatais, kurių kokybė turėtų lemti visos valstybės raidos perspektyvas.

Šį ketvirtadienį (gruodžio 12 d.) bus balsuojama dėl biudžeto priėmimo. Įskaitant ES paramą, 2014 m. valstybės biudžete numatoma 25,9 mlrd. Lt pajamų ir 26,8 mlrd. Lt išlaidų. Viešojo sektoriaus deficitas kitais metais turėtų būti apie 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto.

Seimas 2014 m. biudžetą svarsto sunkiai rasdamas laiko tarp Viktoro Uspaskicho apkaltos ir gausybės kitų įstatymų priiminėjimo. Viešųjų finansų būklė, jos įtaka valstybės funkcijų įgyvendinimui yra viena svarbiausių demokratinės teisinės valstybės problemų.

Stebint mūsų parlamento darbą neatrodo, kad Seimo nariai tinkamai suprastų savo funkcijas. Jei jų sąmonėje biudžeto svarstymas ir priėmimas būtų svarbiausia Seimo užduotis, tai turėtų atsispindėti ir Seimo darbotvarkėje. O ten V.Uspaskicho ir kitų Seimo juokdarių personalinės problemos yra pakilusios daug aukščiau už biudžetinius reikalus.

Biudžetas turi būti patvirtintas šią savaitę. Praėjusią savaitę finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė parlamentarams Vyriausybės išvadą dėl siūlymų didinti 2014 m. valstybės biudžeto išlaidas. Vyriausybė pritarė, kad biudžetas būtų padidintas dar 107 mln. Lt, nors buvo siūlyta jį išpūsti daugiau kaip 2,5 mlrd. Lt. Papildomos lėšos bus skirtos teisėsaugos institucijoms, žemdirbiams, melioracijai, kultūrai ir kitoms sritims.

Kaip ir buvo galima tikėtis iš mūsų politikų, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė neturi jokių planų imtis kokių nors struktūrinių reformų, kurios būtų užprogramuotos biudžeto įstatymuose. Socialdemokratų Vyriausybė nemato jokių naujų gresiančių iššūkių ir nesiima jokių žingsnių dėl rimtesnio biudžeto subalansavimo. Nors finansų ministras pripažįsta, kad krizė nėra pasibaigusi, bet, pasak jo, esame pereinamajame laikotarpyje, kai jau galime pasidžiaugti pirmaisiais augimo želmenimis, tačiau reikės dar vienų dvejų metų, kad būtų išbrista iš krizės. Svarstant biudžetą socialdemokratai nuolat kaltina buvusią valdžią ir skundžiasi, kad jiems tenka taisyti klaidas, kurias padarė buvusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė.

Premjero A.Butkevičiaus tvirtinimu, 2014 m. biudžetas yra racionalus ir pragmatiškas, jame numatoma daug dėmesio skirti ūkio plėtros skatinimui, renovacijai, kovai su šešėline ekonomika, racionaliems planams surinkti numatytus mokesčius ir 2015 m. įsivesti eurą.

Svarstant pirmąjį A.Butkevičiaus Vyriausybės parengtą biudžetą tenka prisiminti ir tai, kad dar A.Kubiliaus Vyriausybės garsiųjų naktinių reformų metu tvirtinant 2009 m. biudžetą, didinat mokesčius, numatant naujus privalomus mokėjimus, mažinant socialinius ir ekonominius valstybės įsipareigojimus nebuvo proporcingai sumažintos valstybės valdymui skirtos biudžeto išlaidos. Tai konstatuota Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarime, kuriame nagrinėjamas naktinių reformų konstitucingumas. Naktinės reformos, tai yra biudžeto priėmimo procedūrų pažeidimas, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Lietuvos valstybei reikia didesnio ekonominio ir socialinio vystymosi pagreičio. Jei jo nebus arba jis bus toks, kokį lems mūsų dabartinė padėtis ir dabartinis politikos, valstybės administravimo kokybės lygis, sunku tikėtis, kad sustabdysime iš savo valstybės bėgančius darbingo amžiaus, išsilavinusius piliečius. Bet kokia Vyriausybė po 2008 m. prasidėjusios finansinės ir ekonominės krizės turėtų kelti klausimą, ar mes šiandien jau esame pasiruošę kitai krizei, ar sugebėtume ją atlaikyti savarankiškai, be išorinės pagalbos. Išorinės pagalbos perspektyvos, kone visos pietinės Europos valstybėms patiriant laibai rimtų finansinių problemų dėl milžiniškų valstybės skolų, yra prastos ir gali susiklostyti tokia situacija, kad kitos krizės akivaizdoje valstybės galimybės skolintis bus labai ribotos.

Vėl visiškai pamiršta ir konstitucinė problema, kad konstitucinis valstybės biudžeto proceso ir Seimo rinkimų laiko reguliavimas sudaro prielaidas tais metais, kai vyksta Seimo rinkimai, į jau pradėtą valstybės biudžetą tik labai ribotai įsitraukti naujos Seimo daugumos suformuotai Vyriausybei, taip apsunkinant jos galimybes pradėti reformas ir įgyvendinti pažadus, kuriuos būna pasižadėjusi įgyvendinti per rinkimų kampaniją. Jei Seimo rinkimai ir toliau bus rengiami spalio mėnesį, tai yra tada, kai biudžeto sudarymas jau pradėtas senosios Vyriausybės, o pradėjus veikti naujai Vyriausybei jo svarstymas jau pradėtas Seime, tai po kitų rinkimų vėl galime susidurti su naktinėmis reformomis ir mokesčių mokėtojų kišenių kratymu, nes ateinanti dirbti Vyriausybė ateitį matys kitaip ir savo atsakomybę vertins kitaip nei pasitraukianti iš politinės arenos.

Nepaisant Konstitucinio Teismo nutarimo (2013 m. vasario mėn.) Seimas taip ir nesiteikė atlikti savo pareigos ir įstatymu įtvirtinti būtinybės nustatyti svarstant bei tvirtinant kitų metų biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki ir pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar taip sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Taigi toliau palikta teisė priebėgomis su biudžetu dirbančiam Seimui spręsti mūsų likimus per naktį ir neatsižvelgti į tai, kad dėl tokios tvarkos kenčia mokesčių mokėtojai.

Ir vėl gali atsitikti taip, kad viešasis interesas – viešųjų finansų stabilumo garantija, išvengimas situacijos, kai susidaro pernelyg didelis biudžeto deficitas valstybėje dėl ekonominės krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, kaip našta per vieną naktį bus užkrautas ant mokesčių mokėtojų pečių. Nes ir Konstitucinis Teismas savo nutarimu patvirtino, kad sunkmečio atveju, lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę, konstituciškai pateisinami nukrypimai nuo reikalavimų, iš Konstitucijos kylančių valstybės biudžeto ir jo pajamoms bei išlaidoms įtakos turinčių įstatymų priėmimui, turinčių įtakos valstybės pajamoms bei išlaidoms.

Lietuvos valstybėje taip atsitiko, kad ir Konstitucinis Teismas savo nutarimu talkina neatsakingiems politikams ir įtvirtino galimybę politikams ekonominio ir finansinio sunkmečio metu elgtis pažeidžiant Konstituciją, svarbu, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų stabilumas. Taip Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje sprendžiant dėl viešojo intereso, piliečių teisių, laisvo ir antikonstitucinio elgesio galimybė suteikta politikams. Privatūs asmenys, mokesčių mokėtojai, bendrovės negali iš anksto susipažinti su naujais mokesčių įstatymų pakeitimais, prie jų priderinti savo turtinių interesų bei ekonominės veiklos perspektyvų.