– Praėjusią savaitę Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas PLB vadovauti pirmąkart išrinko jaunesnės kartos atstovą, pirmąkart iš Europos – Vokietijos. Gal keisis ir požiūris į PLB prioritetus? Ar pilietybės klausimas tikrai šiandien svarbiausias? – Visa naujoji PLB valdyba palyginti jauna, o jos komisijų pirmininkais pirmąkart buvo renkami tos srities specialistai. Be tradicinių prioritetinių PLB sričių – švietimo, kultūros, trejų metų kadencijai užsibrėžėme ir naujas – PLB plėtrą ir ekonomiką, bandant telkti verslininkus mūsų bendram labui. PLB Seimas priėmė daug svarbių Lietuvai ir mums, užsienyje gyvenantiems lietuviams, rezoliucijų. Seniai kalbame apie pilietybės lietuviams išsaugojimą, bet nėra jokių sprendimų. O juk pjaunama jau ne viena, o trys šakos: vien po 1990-ųjų išvažiavusių žmonių vaikams jau 20-30 metų ir jie jau turi vaikų, vadinasi, tai jau trys kartos. Jei žmonės nori būti lietuviais, jų vaikai eina į savaitgalines mokyklėles, vasarą atvažiuoja pas senelius į Lietuvą, kodėl jiems atimama galimybė išsaugoti pilietybę? Dviguba pilietybė – visai kitkas: jei vokietis bavaras, kuriam patinka Lietuvos gamta ir alus, be to, jis, kaip daug vokiečių, simpatizuoja mūsų Prezidentei, nes ji taip puikiai pasakė poziciją dėl Graikijos, nori tapti Lietuvos piliečiu, jam turėtų galioti siūlomu referendumu išspręstas klausimas. Bet ką tai turi bendra su lietuvių, kurie tik gyvena kitoje šalyje, pilietybės išsaugojimu? – Savaitgalinės lietuviškos mokyklėlės labai svarbios lietuvybei palaikyti. Vis dėlto kaip vertinate Vasario 16-osios gimnazijos perspektyvas? – Uždaryti bet ką labai lengva, bet pabandykite ekonomiškai ir politiškai galingoje pasaulio valstybėje atidaryti tokią mokyklą. Latviai, estai ar ukrainiečiai mums pavydi. Ją būtina išlaikyti. Tai ne tik švietimo institucija, turinti labai senas tradicijas, bet ir palyginti pigiai nupirktas neįkainojamas dalykas lietuvybei palaikyti. – Anksčiau pasaulio lietuvių organizacijos turėjo aiškų tikslą – padėti atgauti nepriklausomybę. O dabar? Lietuva dabar – laisva valstybė, NATO narė, bet reikia, kad ji liktų demokratiška su demokratinėmis vertybėmis, kad klestėtų. O mes, užsienyje gyvenantys lietuviai, – lyg Lietuvos veidrodis, savo šalies ambasadoriai. Nuo to, kokie mes būsime, ką kalbėsime apie Lietuvą, iš dalies priklausys, ar ateis į Lietuvą investicijos, atkeliaus turistai. Jei kovojome, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė valstybė, dabar turime prisidėti, kad tai būtų šalis, kurioje gera gyventi. Galima praplėsti – ir į kurią norėtųsi grįžti. Ar grįš, priklausys ne nuo emigrantų susigrąžinimo programų ar studijų. Reikia daryti konkrečius darbus, kad Lietuvoje būtų gera gyventi. Prie to gali prisidėti svetur gyvenantys lietuviai. Tarp jų yra daug mokslininkų, specialistų, studentų ir tiesiog gerų piliečių. Surėmę pečius galime tarnauti Lietuvai ir fiziškai būdami ne toje pačioje teritorijoje. Tai ir yra globali Lietuva.
Loading ...