Turizmas
Gražiausi pėsčiųjų takai Lietuvoje
Lietuvoje įrengta per šimtą įvairaus ilgio pėsčiųjų takų – vieni vingiuoja per pelkes, kiti miškais palei upes ir ežerus, mitologinius akmenis ir pilkapynus. “Veidas” rekomenduoja, kokius pėsčiųjų takus verta išbandyti.
Sudėjus visų Lietuvoje įrengtų pėsčiųjų takų ilgį gautume apie 270 kilometrų – beveik tiek reikia įveikti norint iš Vilniaus pasiekti Telšius.
Per šimtą įvairaus ilgio pėsčiųjų takų leidžia susipažinti su gražiausiomis Lietuvos vietovėmis. Deja, kol kas lietuviai dar neperėmė tradicijų savaitgaliais vykti į mažiau pažįstamą kraštą ir pėsčiomis patyrinėti nepažintą gamtos lopinėlį. Regioninių ir nacionalinių parkų darbuotojai apgailestauja, kad traukdamas pėsčiųjų taku greičiau sutiksi su kuprine pasivaikščioti išsirengusį užsienietį nei lietuvį.
“Pamatyti pėsčiąjį, einantį su kuprine, tokia retenybė ir toks džiaugsmas. Man kelia susižavėjimą toks žmogus, kuris spjovė į techniką, šiuolaikinį tempą ir nutarė patyrinėti gamtą atidžiau, pajusti ją giliau. Tačiau dažniau matau pėsčiomis keliaujančius vokiečius, lenkus, ispanus, bet ne lietuvius”, – apgailestavo Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Eminuelis Leškevičius.
Jam pritaria ir Marcinkonių lankytojų centro vedėja Lina Černiauskienė: “Pėsčiųjų takais dažniausiai eina užsieniečiai, nes jie mėgsta keliauti pėsčiomis, o lietuviams viską reikia matyti pro langą”.
Vis dėlto regioninių ir nacionalinių parkų darbuotojai pastebi, kad pėsčiomis vaikščiojančių lietuvių po truputį daugėja. O vaikščioti Lietuvoje tikrai yra kur.
Pėsčiųjų takai per pelkes
Vieni įdomiausių pėsčiųjų takų įrengti per pelkes
Žygeivė Nijolė Balčiūnienė pirmiausia išskiria pažintinius takus, kurie įrengti ypač jautriose gamtos vietovėse – pelkėse. Vienas gražiausių takų, kurio pusė maršruto eina per pelkę, – Varnikų pažintinis takas Trakuose. Per pelkę vingiuojantis medinių lentučių takas supažindina su pelkių augalija ir gyvūnija, pasakoja, kaip atklydo į šias vietas vienas ar kitas augalas, leidžia pamatyti gražiausias ir sunkiai prieinamas draustinio vietas.
Nuo liepos 1 d. pasivaikščioti galima ir garsiajame Čepkelių raiste įrengtu pėsčiųjų taku, pakilti į šalia esančią apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria pelkės vaizdas. Tiesa, prieš tai reikia užsukti į Marcinkonių lankytojų centrą ir gauti leidimą.
Įdomus ir Debesnų botaninis takas per pelkę Varnių regioniniame parke. “Neseniai Varnių gimnazijos mokiniai surengė fotografijų pristatymą ir mus nudžiugino, kad dauguma fotografijų buvo darytos būtent čia. Jei nebūtų šio tako, vaikai nesuprastų, kiek gražių dalykų pelkėje galima pamatyti – saulėlydį, išskirtinius augalus ir net Varnių bažnyčios bokštus”, – tako populiarumu džiaugėsi Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė.
Pelkėje galima ne tik praleisti ramią ir tingią popietę, bet ir išsiruošti į ekstremalų žygį Sietuvos kūlgrinda. Šį žygį su gidu galima užsisakyti Varnių regioniniame parke. Kūlgrinda – akmenimis grįstas nematomas kelias per pelkę, anot vietinių pasakojimų, įrengtas kovų su kryžiuočiais metais, siekiant paklaidinti priešus.
Žygis Lietuvos kūlgrinda skirtas ekstremalaus laisvalaikio mėgėjams
“Rekomenduojame į žygį eiti apsivilkus maudymosi kostiumėliais ar tokiais drabužiais, kurių negaila sutepti, nes reikia pelke bristi per purvyną ir jausti akmeninį grindinį kojomis. Žygis per kūlgrindas ekstremalus, nes gali būti labai gilu ir net pavojinga”, – įspėjo specialistė.
Išbandyti kūlgrindos trasą siūlo ir žygeivė N.Balčiūnienė. “Ko gero, šis parkas vienintelis, kuriame galima taip bristi per pelkę. Bristi kūlgrinda – įspūdis didžiulis. Tai atskleidžia dabartiniams žmonėms, kaip senovės lietuviams gamta padėdavo išgyventi, kovoti ir kaip gerai žmonės joje orientavosi”, – įspūdžiais dalijosi N.Balčiūnienė.
Pėsčiųjų takai miškuose
Iš tradicinių pėsčiųjų takų, vingiuojančių šilais ar palei vandens telkinius, lietuviai geriausiai žino ir daugiausiai vaikščioja kurortuose – Kuršių nerijoje, Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Tačiau įdomių ir savitų pėsčiųjų takų esama ir kituose miškinguose Lietuvos kampeliuose.
Štai minėtame Varnių regioniniame parke už taką per pelkę populiaresnis Jomantų miško pažintinis takas, kuriuo eidamas žmogus susipažįsta su biologine įvairove, gamtos paveldo objektais – aklaežeriu, Jomantų didžiuoju ežeru. Šis takas ypač traukia šeimas, nes jame įrengta vaikams skirtų pramogų: lipynių, tinklų, kuriais reikia pereiti įsikibus rankomis, trosas, skirtas nusileisti per griovą. Be to, kiekviename informaciniame stende mažiesiems keliautojams užduodamas klausimas, į kurį atsakymo reikia ieškoti besižvalgant po tą aplinką. Varnių regioninio parko direkcijos duomenimis, per metus šį taką aplanko apie 25 tūkst. iškylautojų.
Jomantų miško pažintiniame take įrengta pramogų vaikams
Net keletas pažintinių takų įrengta Neries regioniniame parke. Parko kultūrologė Virginija Rudienė išskiria 5 km Dūkštos pažintinį taką, kuris vingiuoja palei pat upelį. “Visą laiką girdi upelio šniokštimą, nes jame pilna akmenų. Eidamas šiuo taku pamatysi ir tris piliakalnius, storą ąžuolą. Šis takas mane žavi savo grožiu – kiekvieną metų laiką jis vis kitoks”, – pasakoja kultūrologė.
Neries regioniniame parke labiausiai vilniečiai pamėgo Dūkštos ąžuolyno pažintinį taką, kuriame žmonių sutiksi visais metų laikais. Per ąžuolyną nutiestas lentų takas priveda prie mitologinio akmens, supažindina su maždaug 40 skulptūrų, vaizduojančių senovės lietuvių legendų ir mitologinius personažus.
Lietuvoje įrengta ir daugiau skulptūromis papuoštų pėsčiųjų takų – bene gražiausias yra Raganų kalnas Juodkrantėje, vertas dėmesio Paplatelės poilsinis takas Žemaitijos nacionaliniame parke, Skulptūrų takas tarp Meironių ir Palūšės Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Ne visi vilniečiai vaikščioję ir po Pūčkorių pažintinį taką Vilniuje, kuris, pasak N.Balčiūnienės, turtingas tiek gamtos, tiek technikos paminklų. Vaikščiojant šiuo taku atsiveria smėlėtas status skardis – Pūčkorių atodanga, aplankomi buvę senieji malūnai, popieriaus fabrikai su tvenkiniais, Neries slėnis.
Pūčkorių pėsčiųjų takas leidžia pamatyti gamtos ir technikos paminklus
Dzūkijos nacionalinio parko specialistai išskiria Zackagirio gamtinį pažintinį taką. “Keliautojai pamatys dreves, kuriose gyvena bitės, vėjo pustomą smėlio kopą, užpelkėjusį ežeriuką, per kurį eina lieptas, Marcinkonių kaimą”, – žadėjo L.Černiauskienė. Keliautojai gali pasirinkti skirtingo ilgio maršrutą – 14, 10 ar 7 km.
Salantų regioniniame parke įrengtas pažintinis pėsčiųjų gamtos takas Šauklių riedulyne – tai natūrali ledynmečio suformuota teritorija, kurioje gana tolygiai pasiskirstę 0,3–1 m ar net 3 m skersmens akmenys.
Nemažai pėsčiųjų takų įrengta ir apie ežerus, pavyzdžiui, Juodlės pažintinis takas Kurtuvėnų regioniniame parke. O Šeirės gamtos parkas Žemaitijos nacionaliniame parke – gera vieta norint susipažinti su Platelių krašto gamta. “Einant taku galima pamatyti įvairių gamtos buveinių ir jų tipų – kalvų, griovų, pelkių, užakusį ežeriuką, Platelių ežero pakrantę. Peizažas labai įvairus. Takas įrengtas šalia miestelio, yra apžvalgos vietos, maitinimo punktai, stovyklavietės”, – porą valandų pasivaikščioti po Platelių ežero apylinkes kviečia Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Giedrius Norvaišas.
N.Balčiūnienė rekomenduoja apsilankyti ir nepelnytai lietuvių pamirštame krašte – Dieveniškėse, Šalčininkų rajone, įrengtame Gaujos pažintiniame take, vykstant pro Dubysos regioninį parką užsukti pagerbti vieno garsiausių Lietuvos poetų Maironio ir pasivaikščioti Maironio taku, o Nemuno kilpų regioniniame parke išbandyti Punios šilo takus. Pailsėti gamtoje galima vaikščiojant pažintiniais takais, įrengtais Labanoro girioje, Gražutės parke, Buktos miške, Aukštadvaryje apie Strėvos įgriuvą ir Velnio duobę.
Žygiai pėsčiomis
Norintieji išsiruošti į dienos ar net kelių dienų žygį pėsčiomis gali rinktis ilgesnius maršrutus. 14 km galima keliauti Zackagirio taku, 23 km Kairiojo Neries kranto turistine trasa, kuri skirta tiek automobilininkams, tiek dviratininkams, tiek ištvermingiausiems pėstiesiems. Aukštaitijoje išsiruošus į žygį 50 km pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutu Palūšė–Tauragnai–Palūšė, galima aplankyti gražiausias to krašto vietas – Ginučių malūną, Ladakalnį, Bitininkystės muziejų.
Varnių regioniniame parke įrengtas Aukštagirės 23 km dviračių ir pėsčiųjų takas, kuris eina per visą Medvėgalio kompleksą. “Medvėgalis – tai archeologinis kompleksas. Tiems, kurie nėra ten buvę, sakau, kad jis panašus į Kernavę, tik didesnis”, – pasakoja I.Zimblienė.
Varnių regioniniame parke šiuo metu įrengiamas ir rudenį bus atidarytas Paršežerės 14 km takas, kuris eis viena kūlgrindos atkarpa, palei piliakalnį, prives prie šaltinio “Milžinų maudykla”, kurios dugnas, kaip pasakoja vietos gyventojai, grįstas ąžuolu.
O dar daugiau rimtų žygių pasiūlymų galima rasti žinomo keliautojo Tado Šidiškio neseniai išleistoje knygoje “Keliaukime po Pietryčių Lietuvą”, kurioje siūloma vienuolika maršrutų rimtiems žygeiviams.
Loading ...