Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams, perskaičius Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktas 12 pažymų, kilo papildomų klausimų, kurie pateikti VSD vadovui.

“Komitetas savo įgaliojimo ribose formuluoja VSD papildomus klausimus, kas susiję su tais dokumentais, tai yra savo įgaliojimų ribose tęsia tyrimą”, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė jo pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Anot jo, parlamentarams neaišku, kaip buvo panaudota ar išvis liko nepanaudota 12 analitinių pažymų pateikta informacija.

“Tai svarbūs dalykai, kai kalbame apie informaciją, jos realizavimą, ko nebuvo savo laiku galimybės nematant šių dokumentų detaliai išnagrinėti, – aiškino A.Anušauskas. – Svarbu, kas buvo daroma su ta informacija, ar nieko nebuvo daroma, norime matyti tuos judesius.”

Anot jo, NSGK posėdyje dalyvavęs VSD generalinis direktorius Gediminas Grina pažadėjo, kad parlamentarai atsakymų į savo klausimus sulauks netrukus.

Komitetai nariai taip pat domėjosi, per kiek laiko gali būti priimtas sprendimas dėl minėtų dokumentų išslaptinimo.

“Bet kiekvienas darbas reikalauja laiko”, – tepaaiškino A.Anušauskas.

Pats G.Grina atsakyti į žurnalistus klausimus po NSGK posėdžio atsisakė.

VSD pranešė, kad gavo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kreipimąsi dėl 12 pažymų išslaptinimo, ir darbą pradėjo specialioji ekspertų komisija.

Ši komisija, atsižvelgdama į įstatymo nuostatas, turės įvertinti dokumentų išslaptinimo galimybes ir pateikti savo siūlymus bei išvadas VSD generaliniam direktoriui.

“Remdamasis šios komisijos išvada VSD generalinis direktorius priims sprendimą dėl pagrindo pakeisti nustatytas pažymų slaptumo žymas”, – teigiama VSD pranešime.

Rugpjūtį Seimo NSGK iš VSD gavo 12 pažymų, kurių prašė beveik ketverius metus.

NSGK 2006 metais atlikdamas VSD veiklos tyrimą pareikalavo, kad departamentas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. Buvę VSD vadovai tą padaryti atsisakė, motyvuodami galiojančiais teisės aktais.

Dabar teigiama, kad pažymų pateikimui kelią atvėrė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos.

Seimas specialiu nutarimu VSD buvo prašęs pateikti 2006 metų sausio 29 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų vasario 13 dienos pažymą “Dėl Rusijos interesų įsigyjant “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų kovo 16 dienos pažymą “Dėl pretendentų įsigyti “Mažeikių naftos” akcijas”, 2006 metų gegužės 11 dienos pažymą “Dėl “Mažeikių naftos” akcijų įsigijimo”, 2006 metų rugsėjo 11 dienos pažymą “Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių”, 2006 metų birželio 21 dienos pažymą “Dėl naujos koalicijos Seime formavimo”, 2006 metų liepos 27 dienos pažymą “Dėl Seimo narės A.Staponkienės”, 2006 metų vasario 28 dienos pažymą “Dėl “Lietuvos geležinkelių” liberalizavimo”, 2006 metų liepos 28 dienos pažymą “Dėl Seimo nario V.Orechovo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo”, 2006 metų rugsėjo 15 dienos pažymą “Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje”, 2006 metų spalio mėnesio VSD Antrosios valdybos rengtos pažymą “Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai”.