2007–2009 m. Lietuvoje gerokai padidėjo gimstamumas. Tačiau valstybė šiam gimstamumo bumui nesirengė, tad tūkstančiai didmiesčių vaikų nebetelpa į darželius.

Vilnietė Rasa Paulavičienė gali lengviau atsipūsti: pagaliau jos trečius metukus einanti dukrytė pateko į tą patį darželį, kurį lanko du šeimos vyresnėliai. “Bet mes į norimą darželį, kuris mums arčiausiai namų, patekome tik todėl, kad aš dukrą į jį užrašiau, kai ji dar buvo įsčiose. Mat jei į sąrašą įtrauktų vaikų yra daugiau nei vietų atsilaisvinsiančiose grupėse, tai į darželį nepateksi netgi turėdamas pirmumo teisę, tai yra gyvendamas darželiui priskirtoje teritorijoje, arba net jei tą darželį lanko vyresni broliukai ir sesutės”, – patikslina R.Paulavičienė.

O praktika dar negimusius vaikus registruoti į darželius, pasak moters, jau tapo norma. “Kitaip šiandien į darželį Vilniuje, Kaune bei kai kuriuose Klaipėdos mikrorajonuose nebepateksi, – aiškina ponia Rasa. – Ypač ši problema išryškėjo 2007–2009 m., padidėjus vaikų gimstamumui. Beje, turiu net keletą pažįstamų mamų, kurios, kaip ir aš, į norimus darželius registravo dar negimusius vaikus, bet jie jau buvo užrašyti į eilę tik keturiasdešimtu ar dar tolesniu numeriu”.

Kita mūsų kalbinta vilnietė Natalija Miadzelic, prisiminusi savo karčią patekimo į darželį su vyresnėliu sūnumi patirtį, jauniausią sūnų, kuriam dabar treji, į darželį užrašė vos dviejų mėnesių.

Tačiau ką daryti mamoms ir tėčiams, kurie jau po keleto mėnesių turės grįžti į darbus, bet tik dabar susizgribo užrašyti vaikus į eilę darželyje, o pinigų samdyti auklei neturi? Ir kaip šią “vaikų bumo” metų bėdą spręs didmiesčių savivaldybių Švietimo skyriai?

Tėvai nebegalės laikyti tuščios vietos

Vilniaus miesto švietimo skyriaus ikimokyklinių įstaigų specialistė Onutė Vaicekauskienė ramina, kad tokia padėtis tėra laikina, girdi, jau šiemet sumažės vaikų gimstamumas, taigi vietų darželiuose trūks tik artimiausius trejus metus. Be to, esą sostinėje gimstamumas svyruoja kas penkerius–septynerius metus, todėl darželiai susitvarkydavo iki šiol, susitvarkys ir šiuo metu bei artimiausioje ateityje.

Šiandien Vilniuje yra 124 lopšeliai-darželiai ir 14 darželių-mokyklų. Juos lanko 22,3 tūkst. vaikų. Laisvų vietų sostinės lietuviškuose darželiuose tėra 20, o kitakalbiams ikimokyklinukams skirtuose – 40. Eilės patekti į darželius laukia daugiau kaip 13 tūkst. mažųjų vilniečių.

R.Paulavičienė replikuoja, kad jei tėvai pasinaudotų nauja įstatymo nuostata ir leistų vaikus į lopšelį nuo gimimo, tai yra kai vaikui sueina 56 kalendorinės dienos ir mamai baigiasi vadinamosios gimdymo atostogos, padėtis būtų apskritai katastrofiška. Laimei, tokių mamų beveik nėra. “Bet kad ir su metinukais ar pusantrų metų vaikais į lopšelius prasimušti sunku”, – sako pašnekovė.

Tuo tarpu O.Vaicekauskienė viliasi, kad didelė dalis 2007–2009 m. gimusių vaikų šiemet dar nepradės lankyti lopšelių-darželių. “Ikimokyklinių įstaigų vadovai mus informavo, kad daugybė į darželius užrašytų vaikų jų nalanko, bet tėvai stengiasi išlaikyti vietą, kai kurie net visokiausių pažymų iš gydytojų prineša, kad tik jų neišbrauktų. Todėl dabar, trūkstant vietų, visi tie, kurie užsirašė, bet nelanko, privalės apsispręsti – ar jiems reikalinga vieta darželyje, ar ne”, – pabrėžia specialistė.

Beje, šiemet dėl vietų darželiuose trūkumo sostinės Švietimo skyriaus strategai darželių vadovams šiek tiek atrišo rankas ir leido savo nuožiūra koreguoti užsirašiusiųjų į darželius eilę. “Šiemet visi tėvai, nepaisant vaiko užrašymo į darželį datos, iki birželio 1 d. privalės patvirtinti, ar jie tikrai nuo šių metų rugsėjo 1-osios pradės vesti vaiką į darželį, ar dar ne. Darželių direktoriai, gavę tėvų patvirtinimą raštu, iki liepos 1 d. turės sudaryti vaikų, patekusių į darželio grupes, sąrašus. Tuo tarpu tie tėvai, kurie nepatvirtins apie vaiko ėjimą į darželį, bus išbraukti iš sąrašų ir į grupę įrašyti toliau eilėje esantys vaikai”, – paaiškino O.Vaicekauskienė.

Vaikams stinga lovų

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus atstovai Jevgenija Semenavičienė ir Gintaras Skapas netiki savivaldybės valdininkų raminimais. Mat Vilniaus miesto taryba, visiškai nekreipdama dėmesio į tai, kad šiemet į lopšelius-darželius ateis net keliolika tūkstančių vaikų daugiau, 13,5 proc. sumažino sostinės ikimokyklinių įstaigų finansavimą ir pasiūlė ieškoti įvairių rezervų, kaip išsiversti su striuku biudžetu, bet gerokai gausesniu darželinukų būriu. Esą vertėtų trumpinti darželių darbo laiką, sumažinti vadovų ir darbuotojų atlyginimus.

“Be to, viename sostinės ikimokyklinių įstaigų vadovų susirinkimų miesto valdžia paragino darželių direktorius didinti vaikų skaičių grupėse ir priimti naujus vaikus į nelankančiųjų vietas, jungti darželių grupes. Mus ramina, esą čia tik laikinai”, – pasakoja sostinės lopšelio-darželio “Dainorėliai” direktorės pavaduotoja soc. m. dr. Loreta Kačiušytė-Skramtai.

Realiai tokie reikalavimai darželių vadovams nepakeliami. Mat jau ir dabar daugelyje sostinės lopšelių-darželių, ypač populiaresnių, vaikų skaičius grupėse mažiausiai penkiais vaikais viršija leistinas normas. Tarkime, lopšelio grupėje gali būti užrašyta penkiolika vaikų, o iš tikrųjų, tikintis, kad keletas vaikų sirgs, rašoma dvidešimt, darželio grupėse vietoj dvidešimties rašomi dvidešimt penki. Ir kartais dėl to, kaip pasakojo viena pavardės nenorėjusi skelbti darželio vadovė, nutinka įvairiausių kuriozų, tarkim, ima ir ateina kone visi užsirašiusieji. O lovų vaikams suguldyti tai nėra, ką jau kalbėti apie tai, kad trūksta spintelių drabužiams susidėti. Todėl “pertekliniai” vaikai būna vedami migdyti į kitą grupę, kurioje yra laisvų lovų.

Tiesa, jei atvyktų tikrintojai, darželio vadovai dėl tokių higienos normų pažeidimų gautų milžiniškas baudas ir niekas nesiklausytų jų pasiteisinimų, kaip savivaldybės klerkai nurodė sutalpinti gimstamumo bumo metų mažylius.

Laisvos vietos – tik neprestižiniuose darželiuose

Kaune, pasak šios savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Audronės Bukmanaitės, padėtis šiek tiek geresnė nei Viniuje. “Viena vertus, paklausiausiuose darželiuose stinga daugiau kaip 600 vietų, kita vertus, prasidėjus ekonominei krizei dalis tėvų, matyt, neteko darbo ir pradėjo atsiimti vaikus iš darželių. Taigi šiandien Kauno darželiuose yra apie 600 laisvų vietų. Tiesa, šios laisvos vietos netraukia tėvų, nes darželiai yra nepatogiose miesto vietose arba jų būklė prastesnė. Pagaliau mes negalime priversti tėvų, kad jie, negavę laisvos vietos patraukliuose ar šalia namų, darbo esančiuose darželiuose, vežtų vaikus per visą miestą į laisvus darželius. Juk toks nurodymas yra konstitucinės žmogaus pasirinkimo teisės suvaržymas”, – aiškina A.Bukmanaitė.

Mažesnius miestus “gelbsti” tai, kad tūkstančiai jaunų šeimų emigravo ir kartu išsivežė savo mažamečius vaikus. Taigi rajoninėse savivaldybėse dabar didesnis klausimas, ne kaip sutalpinti vaikus darželiuose, o ką daryti su auklėtojomis, nes joms nebeliko ko auklėti.

Išeitis – legalizuoti namų darželius

Mūsų pašnekovė R.Paulavičienė įsitikinusi, kad ir sostinėje būtų paprasta išspręsti darželių problemą – užtektų liberalizuoti higienos normas, reglamentuojančias darželių steigimą, bei įvesti ikimokyklinuko krepšelį, ir kaipmat atsirastų daugybė privačių darželių. “Aktyvių mamų sambūris pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai įteisinti Skandinavijoje bei Vokietijoje populiarius namų darželius, kuriuose vaiką auginanti mama, dažnai turinti pedagoginį išsilavinimą arba pašaukimą auklėti vaikus, priima į savo namus dar keletą vaikučių. Tiesa, ir dabar Lietuvoje veikia tokie darželiai, bet visi jie nelegalūs”, – pasakoja R.Paulavičienė.

Aktyvi mama įsitikinusi, kad darželiai turėtų būti skirtingo dydžio: iki 5–9 vaikų, iki 60-ies vaikų ir didieji. Pagal tai, kiek darželiuose yra vaikų, jiems ir turėtų būti keliami reikalavimai. “Jei labiau pažengusiuose kraštuose leidžiama steigti namų darželius daugiabučių butuose arba privačiuose namuose, tai kodėl pas mus neleidžiama? – retoriškai klausia pašnekovė. – O tokie darželiai būtų labai patrauklūs šeimoms, kurios norėtų vesti vaiką į mažesnį darželį, bet neturi pinigų lavinti jo privačiame darželyje arba samdyti auklės”.

ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė sutinka, kad tokie darželiai būtų išties gera alternatyva. “ŠMM jau pritarė higienos normų supaprastinimui, belieka laukti Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimo. Be to, mes įsipareigojame per šiuos metus parengti dar ir teisės aktus, reikalingus darželinuko krepšeliui atsirasti”, – žada G.Šeibokienė.