2 proc. skyrimas Lietuvoje sulaukia ir kontroversiškų istorijų. Daugybė kalbintų nevyriausybinių organizacijų atstovų stebėjosi, kad, kaip paaiškėjo pernai, daugiausiai lėšų iš piliečių skirtų 2 proc. surinko niekam nežinomas Klaipėdoje veikiantis labdaros ir paramos fondas “Gerumo versmė”. Daug klausimų kelia faktas, kad šis fondas įregistruotas tik 2009 m. balandžio 23 d. – likus savaitei iki 2 proc. skyrimo pabaigos, bet per šias kelias dienas sugebėjo susirinkti 583 tūkst. Lt.

“Gerumo versmė” – keista organizacija. Neturi tinklalapio ir absoliučiai negirdėta, kad šis fondas būtų ką nors nuveikęs. Teiravausi klaipėdiečių nevyriausybininkų – net ten niekas nėra apie ją girdėjęs. Visuomenė klausia, kodėl 2 proc. sąraše nėra “Maisto banko” ar “Gelbėkime vaikus”. Juk ir Jaunimo psichologinės paramos centras deda dideles pastangas reklamuotis, kad gautų 2 proc. O “Gerumo versmės” reklamos niekur nematyti”, – daugumos nevyriausybininkų nuomonę apibendrina V.Ilgius.

Kaip niekam nežinomas labdaros ir paramos fondas per savaitę iš 2 proc. sugebėjo surinkti pusę milijono litų – tikra mįslė. Fondo steigėjas – žinomas vienas turtingiausių klaipėdiečių Martinas Gusiatinas, fondui vadovauja jo dukra Inga. Pernai šis fondas rėmė cerebriniu paralyžiumi sergančius vaikus – dovanojo jiems kompiuterius, kuria tokiems vaikams skirtą interneto svetainę “Langas į pasaulį”.

“2 proc. mums skyrė rėmėjai – įmonės, pavieniai asmenys. Nenorėtume jų skelbti, nes geri darbai daromi tyliai. Visi jie savi žmonės, pažįstami. Klaipėdoje pažįstamų tikrai daug”, – išsklaidyti miglos nebuvo linkusi Inga Gusiatina.

Suskaičiavome, kad organizacijai turėjo paaukoti 5025 žmonės, nes vidutiniškai vienas 2 proc. skyrėjas pernai pervedė 116 Lt. Savaitę dirbęs fondas tikrai turi įspūdingą pažįstamų būrį.

Nevyriausybininkai svarstė, kad 2 proc. šiai įstaigai esą galėjo pervesti kokių nors įmonių darbuotojai. Ekspertams kelia nerimą kartkartėmis pasigirstantys atvejai, kad įmonės darbuotojai tiesiog verčiami pervesti 2 proc. į kokį nors labdaros fondą.

Beje, keistų paramos skyrimo istorijų galima išgirsti ir daugiau. Iš labdaros fondų daugiausiai paramos pernai sulaukė sporto ir įmonių įkurti fondai arba žinomesnės paramos organizacijos.

Tiesa, vienas daugiausiai paramos sulaukusių fondų – “Širdies šviesa” vietinių gyventojų vertinamas prieštaringai. Fondo pirmininkė Irina Volungevičienė tvirtino, kad renka dėvėtus drabužius, baldus ir dalija vargstantiems, taip pernai fondas esą daugiausiai parėmė Tverų dienos centrą ir Medingėnų kaimą Rietavo savivaldybėje. “Visą kaimą parėmėme, drabužius maišais nešėme”, – gyrėsi fondo vadovė.

Bet paprašyta pavardyti, kam konkrečiai skyrė paramą, moteris atsisakė, motyvuodama tuo, kad neturi teisės skelbti pavardžių. O Medingėnų seniūnė Salomėja Čiesnienė geradare šio fondo kūrėjos nevadina. “Bent kaime šis fondas tikrai nėra labai daug parėmęs. Sakydavo, kad paramą dalija Telšiuose, Klaipėdoje. Mums fondo veikla buvo įtartina, skaidrumo trūko, bet dabar jis išsikėlęs kitur”, – įtarimais dalijosi seniūnė.

Nepaisant keistų paramos panaudojimo pavyzdžių ar ydingų dalies įmonių požiūrio į paramą, kaip į pasireklamavimo priemonę, visi kalbinti labdaros ir paramos organizacijų atstovai pabrėžė, kad Lietuvoje filantropiškos tradicijos mezgasi ir jos neabejotinai stiprės. Tai rodo ir tie keli pavyzdžiai apie Lietuvos regionuose atsirandančius ir nieko mainais neprašančius geradarius ar įmones.