Antrąjį “Veido” parengtą kolegijų reitingą šiemet skelbiame anksčiau nei pernykštį, kad abiturientai, rinkdamiesi studijas, spėtų pasinaudoti ir šia informacija. Trečdalis abiturientų jau spėjo užsiregistruoti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti informacinėje sistemoje, mat prašymų dalyvauti priėmimo konkursuose registravimas prasidėjo gegužės 25 d.

Šiemet jau nebeliko pernai kilusio sąmyšio, kai kolegijos pirmą kartą buvo įtrauktos į LAMA BPO sistemą ir joms kilo įtarimų, kad stojantieji į kolegijas atsigręžė tik po to, kai universitetai atsirinko pačius geriausius. Būtų galima neminėti šių pernykščių nesklandumų, jeigu jie nebūtų turėję įtakos kolegijų studentų skaičiui: juk pernai kolegijoms net nepavyko išnaudoti visų valstybės finansuojamų vietų, kurių buvo 10151.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos vadovas Gintautas Bražiūnas “Veidui” tvirtino, kad priėmimo sistema buvo ydinga: “Net jeigu abiturientas kolegiją buvo įrašęs pirmuoju numeriu, jis vis tiek pirmiausia buvo priimamas į universitetą, o atsisakyti galėjo tik raštu. Tokių jaunuolių buvo 600 ir mes jais didžiuojamės, nors kai kurie juokėsi, esą tik 600. Psichologiškai tiems jaunuoliams buvo sudėtinga apsispręsti”.

G.Bražiūnui antrino Vakarų Lietuvos verslo kolegijos direktorė dr. Angelė Lileikienė. Ji įsitikinusi, kad BPO sistema pažangi, bet studentas, net ir prastai išlaikęs egzaminus, renkasi universitetines, o ne kolegijos studijas, vildamasis, kad universitetas jam suteiks platesnę pasirinkimo galimybę ateityje. “Tačiau jie nesupranta, kad į universitetus turėtų pretenduoti studentai, galvojantys apie vadovo, stratego pozicijas, o kolegijas turėtų rinktis tie, kurie nori tapti tiesiog gerais specialistais”, – paaiškino direktorė.

Vertinimo kriterijai:

I. Vykdoma taikomoji mokslo ir meno veikla (10 tšk.)
II. Aukščiausi veiklos įvertinimai (5 tšk.)
III. Akademinio personalo kvalifikacija (12,5 tšk.)
IV. Studijų asortimentas ir lygis (15 tšk.)
V. Studijų sąlygos (12,5 tšk.)
VI. Studentų apklausa (15 tšk.)
VII. Darbo rinka (20 tšk.)
VIII. Finansavimo struktūra (10 tšk.)

I. Vykdoma taikomoji mokslo ir meno veikla
1. 2008 m. vykdyta mokslo veikla: mokslo taikomoji veikla pinigine išraiška, Lt (monografijos, straipsniai recenzuojamuose moksliniuose periodiniuose leidiniuose, įrašytuose į ISI WOS duomenų bazę; straipsniai, publikuoti periodiniuose ir testiniuose leidiniuose, įtrauktuose į tarptautinę mokslinės informacijos duomenų bazę; konferencijų darbai, referuoti “ISI Proceedings”, mokslo konferencijų medžiaga, referuojama tarptautinėse duomenų bazėse, kiti vertinami mokslo straipsniai ir konferencijų medžiaga; mokslo šaltinių publikacijos, taikomieji mokslo darbai)
2. 2008 m. mokslinės produkcijos suminio rezultato (išreikšto pinigais) ir reitinguojamos kolegijos akademinio personalo skaičiaus santykis

II. Aukščiausi akademinio personalo ir alumnų veiklos įvertinimai
1. Personalo veiklos įvertinimai: gautos Nacionalinės kultūros ir meno, taip pat mokslo ir pažangos premijos
2. Absolventų veiklos įvertinimai: gautos Nacionalinės kultūros ir meno, taip pat mokslo ir pažangos premijos

III. Akademinio personalo kvalifikacija
1. Daktaro laipsnį turinčių dėstytojų dalis, palyginti su visu reitinguojamos kolegijos akademiniu personalu
2. Akademinio personalo ir studentų santykis
3. Akademinio personalo (dirbančio visu etatu, pagrindiniu krūviu) iki 40 metų dalis
4. Dėstytojų mainai: 2008–2009 m. pagal “Erasmus” ar “Leonardo” programas išvykusių ir atvykusių dėstytojų dalis nuo viso akademinio personalo

Vertinimai pagal III kriterijų

IV. Studijų asortimentas ir lygis
1. Bakalauro pakopos studijų programų, kuriose mokėsi studentų 2008–2009 m., kiekis
2. Valstybės finansuojamų studentų krepšelių dalis
3. Studijų programų, dėstomų anglų kalba, skaičius

Vertinimai pagal IV kriterijų

V. Studijų sąlygos
1. Bibliotekų apimtys: fizinio fondo padidėjimas per metus (skaičius)
2. El. leidiniai: kiek naujų el. leidinių atsirado per metus
3. El. bazės: kiek naujų prieigų prie el. bazių atsirado per metus
4. Sąlygos bendrabučiuose
5. Studentų mainai: 2008–2009 m. pagal “Erasmus” ir “Leonardo” programas išvykusių ir atvykusių studentų santykis
6. Studentų mainai II: 2008–2009 m. pagal “Erasmus” ir “Leonardo” programas išvykusių ir galinčių išvykti studentų santykis
7. Mokslinių draugijų, sporto, meno ir kultūros būrelių, alumnų klubų ir kitų draugijų absoliutus skaičius kolegijoje
8. Kiek medalių kolegijos studentai laimėjo 2006–2009 m.

VI. Studentų apklausa
1. Administravimo kokybė
2. Dėstytojų dėstymo kokybė
3. Akademinio sąžiningumo lygis
4. Dėstytojų požiūris į studentą
5. Studijų sutarties sąlygų laikymasis
6. Saviraiškos galimybių vertinimas
7. Karjeros ir įsidarbinimo galimybių informacija
8. Ar studijos atitiko lūkesčius
9. Bendrabučių būklės vertinimas
10. Infrastruktūros vertinimas
11. Neįsidarbinusių po studijų dalis (proc.)
12. Įsidarbinusių pagal specialybę dalis (proc.)

Vertinimai pagal VI kriterijų

VII. Darbo rinka
1. Studentų (baigusių kolegiją 2008–2009 m.) įsidarbino pagal įgytą specialybę (proc.)
2. Studentų (baigusių kolegiją 2008–2009 m.) neįsidarbino (proc.)
3. Darbdavių, kurie pasitiki kolegijoje studentų įgytomis žiniomis, dalis
4. Darbdavių, kurie nepasitiki kolegijoje studentų įgytomis žiniomis, dalis

Vertinimai pagal VII kriterijų

VIII. Finansavimo struktūra
1. Lėšų, gautų iš dalyvavimo programose ir projektuose (įskaitant ES struktūrinių fondų projektus), ir bazinio finansavimo iš valstybės biudžeto santykis
2. Kitų rėmėjų paramos ir bazinio finansavimo santykis
3. Lėšų, gautų iš kontraktų, ir bazinio finansavimo santykis (kontraktai su Lietuvos ūkio subjektais; Lietuvos viešosiomis įstaigomis, kultūros subjektais ir valstybės institucijomis; užsienio ūkio subjektais; užsienio viešosiomis įstaigomis, kultūros subjektais ir užsienio valstybių institucijomis)
4. Mokslo tyrimams gautos lėšos pagal tarptautines programas

Kaip kolegijas vertina studentai?

Arūnas Markas, LSAS prezidentas

Daugumą aukštųjų neuniversitetinių mokyklų studentai vertina šiek tiek geriau nei vidutiniškai. Kaip ir pernai, aukščiausius balus studentai skyrė regioninėms – Utenos, Žemaitijos, Marijampolės ir Alytaus kolegijoms. O tarp nevalstybinių pirmauja Šiaurės Lietuvos kolegija.

Studijų patrauklumą studentams lemia keletas kriterijų, tačiau kaip pagrindinius reikėtų išskirti studijų kokybę ir studijų sąlygas, socialinę aplinką ir karjeros bei saviraiškos galimybes. Atlikdami apklausą kolegijų studentų klausėme, kaip jie patys vertina šiuos aspektus pasirinktose aukštosiose mokyklose, ar studijos atitiko joms keltus lūkesčius. Išsiaiškinus studentų nuomonę apie dėstymo kokybę, lyderių pozicijas užėmė valstybinė Utenos kolegija ir nevalstybinės Šiaurės Lietuvos, Vakarų Lietuvos verslo ir Vilniaus verslo kolegijos.

Studentams patraukliausios tos aukštosios mokyklos, kurios rūpinasi ne tik kompetentingais dėstytojais, bet ir geba užtikrinti patrauklią, lanksčią, sąmoningumą ugdančią mokymosi aplinką.

Tiesa, abiturientai, rinkdamieji aukštąją mokyklą, turėtų įvertinti ne tik studijuojančiųjų nuomonę. Būtina susipažinti ir su moksliniu personalu, mokyklos laimėjimais mokslo srityje, studijų kainos ir kokybės santykiu, atskirų studijų programų, dėstytojų įvertinimais, išorinių aukštosios mokyklos įvertinimų rezultatais, praktikos atlikimo galimybėmis, absolventų įsidarbinimo ir karjeros galimybių rodikliais. Deja, ši statistika ne visuomet viešai prieinama, bet kiekviena aukštoji mokykla privalo ją pateikti.

Kaip kolegijas vertina darbdaviai?

Saulius Olencevičius
UAB “Prime consulting” direktorius

Apklausdami vadovus ir darbdavius jų teiravomės apie 24 šiuo metu Lietuvoje veikiančias ir akredituotas kolegijas. Kaip parodė apklausos eiga ir rezultatai, respondentams buvo gana sunku įvertinti, tiksliau, identifikuoti, vieną ar kitą kolegiją, nes jų pavadinimai apklausiamiesiems dar per mažai žinomi. Dėl to kolegijų vadovams siūlyčiau daugiau dėmesio skirti viešumui, labiau populiarinti savo mokymo įstaigas. Neabejoju, kad bėgant laikui naujosios kolegijos įgis identitetą kaip ir universitetai.

Apžvelgiant apklausos rezultatus matyti, kad absoliuti lyderė tarp kolegijų yra Vilniaus kolegija. Jos žinių kokybe labiausiai pasitiki 49,4 proc. respondentų ir nebuvo nė vieno, kuris šios kolegijos suteikiamų žinių kokybe abejotų. Antroje vietoje pagal patikimumą – Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM, 28,04 proc. balsų), o trečioje – Kauno kolegija (14,57 proc. balsų). Vis dėlto Kauno kolegijos absolventų žinių kokybe abejoja mažiau apklaustųjų (3,49 proc.) nei TTVAM (7,18 proc.). Yra keletas kolegijų “be veido” – įmonių vadovai jų nepaminėjo nei teigiamai, nei neigiamai. Pavyzdžiui, Klaipėdos ir Šiaulių kolegijos gali džiaugtis, kad bent nesulaukė neigiamų vertinimų, bet toks neutralus vertinimas tikrai neskatina mokinių jų rinktis.

Apklausos dalyviai kolegijų nereitingavo, bet galėjo pasakyti po vieną dvi, jų nuomone, geriausiai ir abejotinos kokybės žinias suteikiančias mokyklas. Apibendrinant galima pasakyti, kad tarp lyderių lieka ilgesnį laiką gyvuojančios ir patirties jau sukaupusios kolegijos. Naujosioms reikės laiko, kol parodys darbo rezultatus ir įgis darbdavių, vadovų ir, svarbiausia, pačių absolventų pasitikėjimą.

Šaltiniai: kolegijos, “Erasmus” komitetas, Lietuvos darbo birža, sistema “Aikos”, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, “Prime consulting”, Švietimo ir mokslo ministerija