2011-ieji – pirmieji metai po didžiausias finansines klaidas ir nuodėmes atvėrusios ekonominės recesijos. Tikėtina, kad jie išsiskirs giedresnėmis gyventojų nuotaikomis ir pamažu didėsiančiu vartojimu. Kartu šie metai pateiks nemažai finansinių iššūkių, kuriuos įveikti bus galima tik pasitelkus per pastaruosius dvejus metus išmoktas pamokas.

Viena svarbiausių pamokų – suvokimas, kad santaupos nenumatytoms išlaidoms, kitaip tariant, juodos dienos rezervas, yra būtina ir neatsiejama finansinio gyvenimo dalis. Sunkmetis parodė, kad galime išgyventi ir gerokai susiveržę diržus, o šiemet optimizmo teiks žinios apie pamažu didėjantį vidutinį darbo užmokestį. Taigi kai kuriems Lietuvos gyventojams tai gali tapti puikia galimybe pradėti kaupti.

Tiesa, kaupimas nebus lengva užduotis dėl kelių pagrindinių priežasčių. Pozityvios prognozės apie šiemet stiprėsiančią ekonomiką ir didėsiančius atlyginimus atrodo visai realios, deja, realaus pajamų gausėjimo daugelis gyventojų nepajus dėl sparčiai kylančių kainų. Taigi galimybę išleisti daugiau šiemet turės tik tie namų ūkiai, kurie recesijos laikotarpiu nebuvo priversti radikaliai mažinti savo išlaidų, o taupymo politikos ėmėsi tik todėl, kad “toks buvo metas”.

Beje, daliai gyventojų kaupimas gali nepasirodyti patrauklus dėl gana mažų indėlių palūkanų. Tad atliekamų pinigų turintys gyventojai bus labiau linkę juos išleisti, nei laikyti bankuose. Juo labiau dėl to, kad per pastaruosius dvejus metus, kai smarkiai ribojome nebūtinąsias išlaidas, galėjo susidaryti gana ilgas reikalingų pirkinių sąrašas. Pavyzdžiui, porą metų neatnaujinta apranga, avalynė, buitinė technika ir pan. galėjo tiesiog susidėvėti, tad tokio pobūdžio pirkiniai gali tapti būtinybe 2011-aisiais.

Čia svarbu pabrėžti, kad, prieš leisdamas pinigus, prognozes apie tai, jog gyventojų piniginių turinys šiemet stabilizuosis, kiekvienas namų ūkis turėtų įvertinti pagal savo individualią situaciją. Mat vieniems stabilumo dėl mažų pajamų ar nedarbo dar gali tekti palaukti ir ilgesnį laiką, kitiems jo negarantuos ir po būtinųjų išlaidų liekantis pinigų likutis.

Apie tai, kad skubėti išlaidauti neverta, sufleruoja pasikeitę akcizai ir kylančios daugelio kitų produktų kainos. Būtiniausių prekių brangimas šiemet viršys nominalaus darbo užmokesčio kilimą, taigi nesudarys galimybių gerinti gyvenimo kokybės ir daliai namų ūkių prailgins finansinį sunkmetį. Be to, didelė išliks ir nedarbo problema.

Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje siekia beveik 18 proc. “Swedbank” prognozuoja, kadšiemet bus sukurta apie 40 tūkst. darbo vietų, tad nedarbas sumažės vos dviem procentiniais punktais. Darbo paieškos ir toliau bus komplikuotos žemos kvalifikacijos darbuotojams, mat patyrusių specialistų poreikis buvo didelis net ir ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Reikia tikėtis, kad tokia situacija nepadidins žmonių finansinių įsipareigojimų ir pradelstų mokėjimų.

Balandį įsigaliojus Vartojimo kredito įstatymui, garantuosiančiam didesnę paskolą imančio vartotojo apsaugą, sąlygos skolintis pagerės. Nepaisant to, prieš skolindamiesi gyventojai turėtų pasvarstyti, ar verta prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų, nusistatyti tikslus, atskirti poreikius ir norus. Neatsakingas skolinimasis gali sukelti liūdnų padarinių, mat būtinybė padengti per ekonominę recesiją sukauptus pradelstus mokėjimus jau dabar yra gana didelis iššūkis. “Creditinfo” duomenimis, pradelsti namų ūkių mokėjimai 2010 m. lapkričio 1 d. viršijo 1,8 mlrd. Lt.

Taigi per pastaruosius dvejus metus įgytos finansinės drausmės išlaikymas šiemet galėtų būti vertinamas kaip vienas svarbiausių metų tikslų. Jei nepamiršime per ekonominę recesiją išmoktų pamokų, turėsime galimybę iš naujo pradėti kurti tvarią savo ir artimųjų gerovę. Skirtumas tas, kad dabar turime kur kas daugiau patirties ir žinių, tad vertėtų tuo pasinaudoti.