Ekonomistai Vyriausybės sudarytą kitų metų biudžetą laiko racionaliu, tačiau pernelyg konservatyviu, – tai vertinama kaip specialiai pasilikta galimybė kitąmet, rinkimų laikotarpiu, pasirodyti geresniais šalies valdytojais nei tikėtasi.

Skirtingai nei opozicijos politikai, ekonomistai nekaltina Vyriausybės dėl 2011 metų biudžeto esą laužto iš piršto ir prognozuojamą kitų metų įplaukų iš geresnio mokesčių surinkimo didėjimą laiko pagrįstu. Netgi įžvelgiama galimybė mokesčių surinkti gerokai daugiau, nei Vyriausybė yra susiplanavusi dabar – o tai būtų labai gera strategija pasigerinti savo įvaizdį rinkėjų akyse, pasirodant geresniais mokesčių administratoriais, nei buvo tikimasi iš sunkmečiu šalį valdančių politikų.

Abejonių kelia ir daugiausia kritikos sulaukia vienas kitų metų biudžeto planų dėmuo – tai ketinimai daugiau nei milijardą litų ištraukti iš šešėlinės ekonomikos. Neabejotina, kad šiame tamsiame užutėkyje yra susikaupusi svarbi Lietuvos finansų dalis – įvairių ekspertų vertinimais svyruojanti nuo 10 iki 25 mlrd. Lt. Tačiau be politinės deklaracijos dalį neapskaitytų pinigų paversti oficialiomis įplaukomis į biudžetą juk daugiau nieko nėra. Keista, kai panašus pajamų augimas – po 1 mlrd. Lt ir 1,2 mlrd. Lt – suplanuotas tiek iš visiškai realų pagrindą turinčio ekonomikos augimo ir su tuo susijusiu mokesčių iždo gausėjimu, tiek su visiškai hipotetiniu pasvaičiojimu apie neapskaitytos ekonomikos krypties nukreipimą į oficialų valstybės aruodą.

Dėl to pradėta ieškoti, kas už viso šito. Linkstama manyti, kad kovos su šešėline ekonomika šūkis dabar iškeltas specialiai – kad patrauktų rinkėjų akį. Tačiau, kadangi realių planų kirsti kontrabandos, neapskaitytos prekybos ir atlyginimų vokeliuose šaknis nepateikta, galima prognozuoti, kad rezultatų ir nebus pasiekta. Užtat surinkus daugiau nei planuota mokesčių iš natūraliai atsigaunančios Lietuvos ekonomikos – šią džiugią tendenciją labiausiai lemia užsienio aplinka, o ne Lietuvos Vyriausybės politika – laimėjimus bus galima priskirti garsiai viešinamai kovos su šešėline ekonomika sėkmei.

Mokesčių planai – dirbtinai sumažinti

Vyriausybės parengtą kitų metų nacionalinio biudžeto projektą atidžiai išnagrinėjęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pateikia priešingą, nei pastarųjų savaičių komentaruose vyraujanti nuomonė: pagrindinis šalies finansų reguliavimo dokumentas parengtas labai atsargiai vertinant kitų metų ekonomikos augimo tendencijas ir pasirenkant patį konservatyviausią būsimųjų pajamų planavimo scenarijų. “Sakyčiau, kad pasirinkta tokia strategija: planuokime surinkti mažiau, bet surinkime daugiau”, – vertina ekonomistas. SEB bankas yra iš tų, kurių kitų metų prognozės gerokai šviesesnės (4 proc. BVP augimas), nei biudžetą planavusios Finansų ministerijos (FM) (2,8 proc. BVP augimas).

“Swedbank”, kuris kitąmet prognozuoja 3 proc. Lietuvos BVP augimą, vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažįsta, kad net ir šio banko prognozės gali būti laikomos “gana konservatyviu ekonomikos atsigavimo scenarijumi”.

4 proc. BVP augimą prognozuojančio “Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė aiškina, kad ir ekonomistai, ir Vyriausybė savo prognozes rengia pagal panašius metodus, tačiau labiau optimistinės ar pesimistiškesnės interpretacijos galimybė visuomet išlieka. “Akivaizdu, kad sudarant biudžetą pasirinktas atsargesnis pajamų augimo planavimas, jį netgi galima vadinti ne tiek konservatyviu, kiek pesimistiniu”, – vertina analitikė.

Tačiau girdėti ir visiškai priešingų vertinimų. Štai už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys, buvęs Lietuvos finansų ministras Algirdas Šemeta kitų metų biudžete įžvelgia “pernelyg optimistinių pajamų prognozių pavojų”.

Tik 2 proc. Lietuvos BVP augimą kitąmet prognozuojančio “DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis kritikuoja ketinimus kone 1 mlrd. Lt didinti nacionalinio biudžeto išlaidas. “Norą pradėti išlaidauti reikėjo kažkuo pagrįsti – todėl suplanuotas ir pernelyg optimistinis pajamų augimas”, – aiškina jis.

Tačiau G.Nausėda analizuoja konkrečių būsimųjų mokesčių prognozes ir didesnes nei suplanuota galimybes mato kone kiekvienoje eilutėje. Pavyzdžiui, kitąmet PVM planuojama surinkti 12,8 proc. daugiau, nei šiemet – tačiau jau dabar šio mokesčio surinkimo planai viršijami 24 proc., o prielaidų sulėtėjimui – nėra.Numatytas gyventojų pajamų mokesčio 5,8 proc. augimas taip pat gali būti gerokai didesnis, nes, šio ekonomisto teigimu, vidutinis darbo užmokesčio augimas gali būti iki dviejų kartų didesnis nei FM suplanuoti 1,8 procento. 21,5 proc. didesnes pelno mokesčio prognozes irgi gali būti nesunku viršyti: “Šio mokesčio surinkimas krizės metais smunka dramatiškai, bet atsigaunant ekonomikai jo augimas taip pat skaičiuojamas dažnai net ne procentais, o kartais”, – aiškina analitikas.

Todėl kitų metų mokesčių surinkimo planą jis laiko “neįtemptu”. “Manau, taip pasielgta neatsitiktinai: jei neįvyks naujų didelių pasaulinių ekonomikos kataklizmų, mokesčių bus surenkama daugiau nei planuota. Ir kas tada atsirinks – ar papildomas milijardas įplaukė iš natūralaus ūkio augimo, ar tai jau paskelbtos kovos su šešėline ekonomika rezultatas. Galutinis vaizdas visuomenei priklausys nuo politikų interpretacijų – manau, kad biudžeto projekte jie pasiliko sau tokio manevro laisvę”, – komentuoja G.Nausėda.

“Šešėlio” apšvietimas – nekonkretus

Šis ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad iš tiesų sunkiau gali sektis surinkti tik akcizo mokesčius – jų padidėjimo prognozės siekia 18,2 procento. “O štai čia iš tiesų rezultatų bus sunku pasiekti be realios kovos su kontrabanda. Šio mokesčio surinkimas bus geras indikatorius, ar pradėta reali kova “, – prognozuoja jis.
N.Mačiulis taip pat aiškina, kad geresnio akcizų mokesčio surinkimo negalima sieti vien su nuo Naujųjų metų didėjančiais tarifais tabako gaminiams ir dyzelinui. “Toks didelis planuojamų akcizo mokesčio pajamų augimas rodo, kad bus nusitaikyta į kontrabandą”, – tikisi jis. Jis giria Vyriausybę pasirinkus ketinimą mažinti šešėlinę ekonomiką – alternatyvūs būdai gerinti mokesčių surinkimą būtų tik jų didinimas arba socialinių išmokų karpymas.

Tačiau kiti analitikai pasigenda konkretaus kovos su šešėline ekonomika plano. “Tai, kad kontrabanda ir neapskaityta prekyba yra mūsų skaudulys, aišku jau seniai. Bet biudžeto projekto pristatyme teišgirdome kažkokius mistinius ketinimus ir nė vieno konkretaus pažado ar veiksmo”, – pabrėžia V.Klyvienė.
“Prognozės pagerinti mokesčių surinkimą iš “šešėlio” nepagrįstos nė vienu rimtu argumentu. Tos pačios institucijos, tie patys žmonės, jokių konkrečių permainų – ir staiga nerealus pagerėjimas. Iš kur jis?” – klausia R.Rudzkis.

“Swedbank Markets” Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas taip pat stebisi tuščiais biudžeto planuotojų šūkiais surinkti daugiau oficialių pajamų iš neapskaitytos ekonomikos. “Visų pirma reikėtų sutvarkyti kontrabandinių prekių realizavimo rinką, kartu ir turgavietėse. Bet čia juk dirba daugybė žmonių, didelė dalis kaimo – šitiek elektorato, niekas jo prieš rinkimus nejudins”, – neabejoja jis.

2011 m. Lietuvos BVP prognozės
Finansų ministerija    2,8 proc.
SEB bankas    4 proc.
“Danske Bank”    4 proc.
Bankas “Finasta”    3,5 proc.
“Swedbank”    3 proc.
“DnB Nord” bankas    2 proc.
“Nordea Bank”    2 proc.

Iš finansų ministrės Ingridos Šimonytės kalbos Seime, pristatant 2011 m. biudžetą
“Kaip ir pati neapskaityta ekonomika yra daugialypis reiškinys, taip ir jos mažinimas yra visų institucijų atsakomybė. Tikimasi, kad legalią gyventojų veiklą paskatins mokestiniai sprendimai, siunčiami su biudžetu, juos papildytų įvairių institucijų sprendimai, mažinantys administracinę ir reguliacinę naštą. Tačiau neretai šešėlis egzistuoja todėl, kad jame dalyvaujantieji savo piniginį interesą iškelia aukščiau viešojo intereso, nors tuo pačiu metu nesibodi naudotis viešai teikiamomis paslaugomis. Todėl raginčiau visus, įskaitant ir gerbiamą Seimą, diegti visuomenėje nepakantumo šiems reiškiniams aplinką, kadangi nuslėpęs mokesčius iš egoistinių sumetimų, visų pirma apvagia savo bendrapiliečius….

Asignavimų valdytojus ir kitas institucijas raginčiau atsakingai išleisti kiekvieną litą, kad blogais pavyzdžiais nedemotyvuotumėme tų, kurie supranta, kad mokesčius mokėti būtina, tačiau nusivilia sužinoję apie kiekvieną kėdę, įsigytą brangiau nei būtina. Ne paskutinį vaidmenį čia turės vaidinti ir teisėsaugos institucijos, ypač kovojančios su korupcija – tik tikintis tuo, kad valstybėje nedori darbai neliks nenubausti, pilietis, mokėdamas mokesčius nesusidurs su vidine dilema.

Todėl neturiu trumpo sąrašėlio priemonių, kaip aš nueisiu ir surinksiu 1,2 mlrd. Lt iš šešėlio. Jeigu tai būtų vien Finansų ministerijos (FM) atsakomybė – pajamos būtų jau suriktos. FM mato šį potencialą. Tačiau tai pareikalaus sutelkto visų institucijų darbo”.