Baigėsi nelengvi 2010 metai, prasideda naujieji, todėl norėtųsi tikėtis, kad jie taps lūžio metais, kai ekonominė padėtis ims gerėti, kartu ims taisytis ir žmonių nuotaikos. Vis dėlto, kad pasiektume rezultatų, būtina jau šiandien aiškiai suprasti iššūkius ir tikslus, kurie laukia.
Stabilumas – ne tik finansinis, ekonominis, bet ir socialinis. Tai, mano nuomone, didžiausias mūsų valstybės ir visos ES iššūkis bei poreikis. Turime sukurti stabilų pamatą ekonomikai atsigauti, investicijoms pritraukti ir žmonių gyvenimo kokybei gerėti.
Jei kalbėsime apie tarptautinę areną, mums reikalingas tvirtas užsienio politikos kursas, kuris nekeltų abejonių dėl euroatlantinės integracijos tąsos bei sugebėtų veiksmingai spręsti naujai kylančius klausimus. Turime siekti draugiškų ir konstruktyvių santykių su kaimynais ir kartu su jais spręsti opią energetinio saugumo problemą.
Naujos ES finansinės perspektyvos nuo 2014 m. kontekste reikia nepamiršti Baltijos jūros strategijos bei jos keliamų tikslų ir aktyviai dalyvauti šiame procese, nes tai mūsų galimybė tapti vienu iš Baltijos jūros regiono lyderių.
Europos darbotvarkėje išskirčiau ir daugiau tikslų, kurių įgyvendinimas padėtų ne tik mūsų, bet ir visų ES valstybių narių verslui bei žemės ūkio sektoriui. Pavyzdžiui, painių struktūrinių fondų panaudojimo taisyklių problema. Įvairūs Europos audito tyrimai patvirtina, kad dėl šios problemos egzistavimo parandama daug resursų ir gaištamas laikas, per kurį pinigai galėtų pasiekti ekonomiką.
Itin svarbiu laikau mūsų šalies energetinio saugumo iššūkį. ES lygiu yra įtvirtintas konkretus terminas, iki kada Baltijos šalių energetinės izoliacijos turi nebelikti, – tai 2015 m. Tačiau neverta laukti, kol kažkas ateis ir įgyvendins esminius projektus už mus. Mes privalome patys aktyviai dirbti prie elektros ir dujų jungčių projektų su Lenkija bei Švedija ir siekti teisės statyti bendrą Baltijos regiono suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Būtent šie tikslai energetikos srityje turėtų būti prioritetiniai, nes jie leidžia efektyviausiai finansinių ir laiko sąnaudų požiūriu pasiekti energetinę nepriklausomybę.
Kita energetikos šaka, kurioje Lietuva turi pakankamai geras aplinkos sąlygas pasiekti apčiuopiamų rezultatų, yra atsinaujinančių šaltinių energetika. Nepamirškime ir pastarųjų metų pralaimėjimo – tai įstrigęs pastatų renovavimo procesas. Lietuvoje niekaip jam nepajudant iš mirties taško, siekiu, kad ši problema atsispindėtų ir šiuo metu Europos Komisijos rengiamame energijos vartojimo efektyvumo priemonių plane.
Yra ir daugiau sričių, kuriose galėtume pasiekti geresnių rezultatų, tiek kovodami su korupcija, tiek taupydami valstybės lėšas. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų srityje pereidami prie centralizuotų pirkimų, vykdomų per atvirus internetinius aukcionus. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad eliminavus žmogiškąjį veiksnį galima sutaupyti apie 30 proc. lėšų, skiriamų valstybiniams įsigijimams. Tačiau Lietuvoje dėl įvairių šešėlinių interesų nepakanka palankumo tokioms idėjoms, todėl šį klausimą kelsiu ir ES lygiu.
Pasaulinė ekonominė krizė parodė, kad šiandien skirtingos šalys yra labiau nei bet kada priklausomos viena nuo kitos ekonomiškai, todėl, kalbėdami apie finansų sureguliavimą, rizikos mažinimą, turime iš vienos pusės siekti įtraukti kitas įtakingiausias pasaulio ekonomikas, iš kitos pusės – didinti ES finansinį stabilumą, mažindami jo priklausomybę nuo kitų šalių finansinių subjektų veiklos. Šiam tikslui pasiekti siūlau ES įsteigti alternatyvią už ES ribų veikiančioms kredito reitingo agentūrą, kuri būtų nepriklausoma politiškai nei nuo ES institucijų, nei nuo nacionalinių vyriausybių. Ji galėtų objektyviai vertinti valstybių narių finansinę būklę ir nustatyti sąžiningus skolinimosi reitingus. Kitas etapas būtų europinio skolintojo suformavimas, kuris valstybėms narėms sunkiu metu galėtų suteikti finansinę paramą palankesnėmis sąlygomis nei komerciniai bankai.
Tai tik nedidelis Lietuvos ir Europos 2011 m. darbotvarkės epizodas. Liko nepaminėta daugelis svarbių Lietuvai projektų ar sprendimų, tarp kurių tolesnė “Rail Baltica” projekto plėtra, Lietuvos pasirengimas pirmininkavimui ES 2013 m., Baltoji knyga dėl transporto iki 2020 m., ekonominio valdymo ir finansinės priežiūros modelių sukūrimas, žmogaus teisių apsauga ir kt.
Tačiau pirmiausia, ką turime padaryti, tai naujaisiais metais bandyti pamiršti įvairius politinius nesutarimus ir vieningai dirbti tose srityse, kuriose žmonių ir valstybės lūkesčiai bei siekiai yra svarbūs mūsų ateičiai.