Sausio 15 d.
Aistros dėl autorių teisių
Sausio viduryje visame pasaulyje kilo visuotinis interneto streikas dėl JAV svarstomų antipiratinių įstatymų SOPA (angl. Stop Online Piracy Act) ir PIPA (Protect Intellectual Property Act), kurių esmė – sukurti interneto svetainių juodąjį sąrašą, į kurį patekusiems tinklalapiams būtų taikomos griežtos sankcijos. Dar po kelių dienų JAV teisėsauga uždarė vieną didžiausių pasaulyje failų dalijimosi svetainių „Megaupload“. Atsakydama į tai, programišių grupuotė „Anonymous“ atakavo Federalinio tyrimų biuro, JAV teisingumo departamento ir autorių teises ginančios asociacijos „Motion Picture Association of America“ svetaines.
Nepaisant „Anonymous“ protestų, sausio pabaigoje dauguma Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuva, prisidėjo prie Meksikos, Australijos, Kanados, Japonijos, Maroko, Naujosios Zelandijos, Singapūro, Pietų Korėjos bei JAV ir Tokijuje pasirašė tarptautinę kovos su piratavimu internete sutartį ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement).

Sausio 23 d.
Konfliktas su Iranu
Europos Sąjungos šalys susitarė dėl naftos embargo Iranui ir paskelbė, kad jam įsigaliojus neteks galios visos anksčiau pasirašytos sutartys dėl iranietiškos naftos tiekimo, o draudikai ES šalyse nebeturės teisės drausti Irano naftos transportavimo. Tokį sprendimą Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrai dar kartą patvirtino birželio pabaigoje, ir liepos pirmąją embargas įsigaliojo. Naftos embargu, kaip ir kitomis anksčiau taikytomis sankcijomis, Briuselis siekia padidinti politinį spaudimą Teheranui branduoliniame ginče.
Iranas, kurį Vakarai įtaria kuriant branduolinę bombą, ne kartą įspėjo, kad embargas turės neigiamų padarinių branduolinėms deryboms, o rugsėjo–spalio mėnesiais ne kartą grasino nutraukti laivybą Ormūzo sąsiauryje – vieninteliame jūros kelyje į atvirą vandenyną iš naftos turtingų Persijos įlankos šalių. Ormūzo sąsiauriu praplukdoma apie 20 proc. pasaulyje išgaunamos naftos.

Kovo 4 d.
V.Putino triumfas
Rusijos prezidento rinkimus triuškinama persvara jau pirmajame ture laimėjo Vladimiras Putinas, gavęs 63 proc. balsų. Nepaisant visoje Rusijoje prieš rinkimus vykusių masinių protestų, kuriuose dalyvavo iki milijono protestuotojų, V.Putino rinkimų rezultatai buvo net geresni, nei prognozavo visuomenės apklausos. Tiesa, jis surinko šiek tiek mažiau balsų nei per 2004-ųjų prezidento rinkimus, tačiau ne mažiau, nei jų gavo 2008-aisiais prezidentu išrinktas Dmitrijus Medvedevas. V.Putino, kuris į Kremlių grįžo po dviejų prezidento kadencijų 2000–2008 m., inauguracija vyko gegužės mėnesį.
Beje, pirmą kartą Rusijos istorijoje prezidento kadencija truks ne ketverius, o šešerius metus. Ši permaina atsirado dėl konstitucijos pataisos, įtrauktos į pagrindinį valstybės įstatymą prieš V.Putinui tampant prezidentu. Tad jis Rusijai vadovauti galės iki 2018 m. Jeigu 2018 m. V.Putinas būtų perrinktas dar vienai kadencijai, didžiosios kaimynės lyderiu jis būtų iki 2024 m.

Kovo 4 d.
„Facebook“ žengė į akcijų biržą
Kovo pradžioje pasirodė oficiali informacija apie tai, kad didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ ruošiasi IPO procesui, tai yra tampa bendrove, kurios akcijos bus viešai pardavinėjamos biržose. Specialistai ir apžvalgininkai prognozavo, kad už akcijas bus gauta 100 mlrd. JAV dolerių, taigi daugiau, nei vertos tokios milžinės, kaip „McDonald’s“ arba „Citigroup“. Tačiau tikroji „Facebook“ kaina pasirodė esanti mažesnė. Per pirminį viešą akcijų siūlymą viena „Facebook“ akcija kainavo 38 dolerius, o bendrovei pavyko uždirbti šiek tiek daugiau nei 16 mlrd. dolerių. Vėliau „Facebook“ akcijų vertė ėmė kristi. Pavyzdžiui, gegužės pabaigoje pirmą kartą po pirminio akcijų siūlymo (IPO) nukrito žemiau 30 dolerių. Rugsėjį „Facebook“ akcijų vertė siekė jau tik 20,8 dolerio už akciją, o bendrovės rinkos vertė nebesiekė 50 mlrd. dolerių.

Liepos 4 d.
Atrasta „dieviškoji“ dalelė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN laboratorijoje Šveicarijoje su didžiuoju hadronų priešpriešinių srautų greitintuvu dirbantys mokslininkai pirmą kartą aptiko naują dalelę, populiariai vadinamą dieviškąja. Naujoji dalelė oficialiai pavadinta „Chi-b (3P)“. Ji gali padėti mokslininkams suprasti kvarkus su antikvarkais jungiančias jėgas. Tai tokia pati branduolinė jėga, kuri jungia, pavyzdžiui, atomo branduolyje esančius protonus ir neutronus. Kitaip tariant, šis atradimas gali padėti suprasti jėgas, jungiančias medžiagą, ir paaiškinti, kodėl medžiaga turi masę.
Dalelė „Chi-b (3P)“ yra aktyvesnė dalelės „Chi“, kuri buvo pastebėta per ankstesnius bandymus, atmaina. Mokslininkai ne vienus metus manė, kad ši aktyvesnė dalelės atmaina turėtų egzistuoti, bet iki šiol niekam nebuvo pavykę jos aptikti.

Liepos 27 d.
Londono olimpinių žaidynių pradžia
Didžiosios Britanijos sostinė Londonas tapo pirmuoju miestu, kuriame olimpinės varžybos buvo surengtos trečią kartą. Ankstesnės olimpiados Londone vyko 1908 ir 1948 m.
Londono olimpinės žaidynės kainavo apie 41 mlrd., skaičiuojant litais. Jose dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. sportininkų iš 205 valstybių. Olimpiados atidarymo iškilmes visoje planetoje stebėjo apie milijardą televizijos žiūrovų ir apie 80 tūkst. žmonių, susirinkusių didžiausiame olimpiniame stadione. Iš viso Londono olimpinėse žaidynėse buvo pasiekti devyni pasaulio rekordai. Daugiausiai medalių – 46 aukso ir po 29 sidabro bei bronzos – pelnė JAV sportininkai. Antroje vietoje pagal medalių skaičių liko Kinijos sportininkai, trečioje – Didžiosios Britanijos atstovai. Lietuvos sportininkai šioje olimpiadoje pelnė du aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius, na, o didžiausia sportine sensacija tapo penkiolikametės plaukikės Rūtos Meilutytės iškovotas aukso medalis.

Rugpjūčio 5 d.
Marse nusileido marsaeigis „Curiosity“
„Curiosity“ – tai 2,5 mlrd. JAV dolerių kainavęs JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) marsaeigis. Rugpjūčio pradžioje jis sėkmingai nusileido vadinamojoje Raudonojoje planetoje. Jo tikslas – Marse atrasti gyvybės pėdsakų, ir nors kol kas tiesioginių įrodymų nėra, šis marsaeigis aptiko vandens ir anglies buvimo požymių. Pavyzdžiui, iš „Curiosity“ atsiųstų nuotraukų, kurios daromos naudojant 17 skirtingų fotokamerų, matyti, kad Marse kažkada tekėjo srauni upė, kurios vanduo akmenis sutrynė į žvyrą.
Na, o visai neseniai, gruodžio pradžioje, „Curiosity“ laboratorijoje atlikta uolienų mėginių analizė parodė, kad Marso paviršiuje esama vandens, sieros ir chloro junginių. Be to, atliekant vieną bandymą susidarė chloro ir metano darinių mišinys, kurio svarbiausia sudedamoji dalis yra anglis. Vis dėlto mokslininkai dar nėra tikri, ar anglis nebuvo į Marsą atgabenta paties marsaeigio arba jos ant Marso paviršiaus nepateko iš kosmoso.

Lapkričio 8 d.
JAV prezidento rinkimus vėl laimėjo B.Obama
Po dvejus metus trukusios ir 2 mlrd. dolerių kainavusios rinkimų kampanijos JAV prezidentas demokratas Barackas Obama per šalies vadovo rinkimus nugalėjo respublikoną Mittą Romney ir šiame poste pasiliko antrai kadencijai.
Priminsime, kad perrinktasis B.Obama yra pažadėjęs perpus sumažinti naftos importą ir pabrėžia žaliosios energetikos svarbą. Jis ketina mažinti mokesčius gamybos bendrovėms, naikinti mokesčių lengvatas toms įmonėms, kurios iškelia gamybą iš šalies, bei mokesčių atidėjimu skatinti į šalį grįžtantį verslą. Jo planuose – įstatymu paversti vadinamąją Buffeto taisyklę, kad nė vienas namų ūkis, kurio pajamos sudaro daugiau nei milijoną dolerių per metus, neturi mokėti mažiau mokesčių nei prie vidurinio sluoksnio priskiriamas namų ūkis. Tačiau analitikai tikina, kad turtingųjų apmokestinimas ir didesnė mokesčių reforma įmanoma tiek, kiek pavyks bendradarbiauti respublikonams ir demokratams.

Lapkričio 14 d.
Kilo naujas karinis palestiniečių ir Izraelio konfliktas
Lapkričio viduryje Izraelis Gazos ruože pradėjo karinę operaciją „Debesies stulpas“, kurio tikslas – „sugrąžinti ramybę pietiniam Izraeliui ir smogti teroristinėms organizacijoms“. Per aštuonias dienas trukusį karą žuvo 140 palestiniečių ir penki žydai.
Vėliau, tarpininkaujant Egipto užsienio reikalų ministrui Mohamedui Kamelui Amrui ir JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton, buvo paskelbtos abipusės paliaubos, kurias palestiniečiai sutiko džiaugsmingai, o Izraelio gyventojai – itin priešiškai. Nepraėjus nė dviem savaitėms, lapkričio 29 d., Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė Palestinai valstybės-stebėtojos ne narės statusą. Už tokią rezoliuciją balsavo 138 valstybės, prieš pasisakė devynios šalys, tarp kurių JAV bei Izraelis, o dar 41 valstybė, taip pat ir Lietuva, susilaikė.