2012 m. pasaulio dizaino sostine tapęs Helsinkis savo pavyzdžiu parodys, kad dizainas – tai ne tik gražūs daiktai, bet ir galimybė pagerinti socialinį bei ekonominį gyvenimą.

Suomijos sostinėje Helsinkyje gyvena panašiai tiek gyventojų, kiek ir Vilniuje – per pusę milijono, tačiau mieste veikia metro, vienas po kito juda tramvajai, centre nutiesti platūs dviračių takai, kuriais helsinkiečiai mina oro temperatūrai nukritus net ir iki nulio laipsnių. Kalbinti Helsinkio gyventojai prisipažino, kad dažniausiai naudojasi visuomeniniu transporto, nes jis labai patogus. Galbūt dėl to per poros dienų viešnagę šiame miesto centre taip ir neteko matyti jokių didesnių transporto spūsčių.
Išties Helsinkis – gyventojams patogus miestas, tačiau dar patogesnis jis taps pasibaigus kitiems metams, kuriais bus tapęs Pasaulio dizaino sostine. Šį vardą  žadama pateisinti su kaupu – 2012 m. Helsinkis pradės įgyvendinti ambicingus tikslus, kurie tęsis bent porą dešimtmečių ir gerokai pakeis miesto veidą.
Pasaulio dizaino sostinės programa susideda iš 300 renginių, projektų ir iniciatyvų – nuo naujų visuomeninių pastatų ir mikrorajonų statybos iki elektromobiliams reikalingos infrastruktūros įdiegimo. Pagrindinis šio projekto tikslas yra atskleisti, kad dizainas – tai ne tik gražūs daiktai, bet ir miestų planavimas bei plėtra. Pasitelkiant dizainą mūsų kasdienis gyvenimas gali tapti patogesnis ir geresnis. „Norime būti ne dizaino stumiamas miestas, bet miestas, kuriame dizainas įtvirtinamas kasdieniame gyvenime“, – pagrindinę projekto mintį pabrėžia projekto „Helsinkis – pasaulio dizaino sostinė 2012“ vykdomasis direktorius Pekka Timonenas.
Tad 2012-aisiais Helsinkis gyvens dizaino ritmu. Liudijimų, kad šis miestas netrukus taps Pasaulio dizaino sostine, jau dabar galima rasti ne tik muziejuose ar parodų rūmuose, bet ir centro kavinukėse, parduotuvėse, viešbučiuose ar žvelgiant į miesto panoramą ir matant kylančius naujus pastatus. Oficialus Pasaulio dizaino sostinės biudžetas yra 16 mln. eurų, tačiau skaičiuojama, kad su visomis finansinėmis investicijomis jis sieks iki 50 mln. eurų.

Buvusioje uosto teritorijoje – nauji rajonai

Nuo 2008 m. Tarptautinė industrinio dizaino visuomenės taryba kas dvejus metus vieną miestą pripažįsta Pasaulio dizaino sostine – už tai, kad miestas dizainą sugeba naudoti kaip įrankį socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui pagerinti.
Senas dizaino tradicijas turintys suomiai į šį vardą pretendavo neatsitiktinai. Suomijos dizaineriai žinomi visame pasaulyje, o 25 proc. darbo vietų Helsinkyje yra susijusios su dizaino sritimi. „Maža šalis, bet didis dizainas. Turime stiprią ir ilgą dizaino istoriją, nes dizainas – mūsų identiteto dalis“, – taip Suomiją apibūdina P.Timonenas.
Po Antrojo pasaulinio karo suomiai suko galvas, kaip turint mažai išteklių kasdienį gyvenimą padaryti geresnį, ir tam pasitelkė dizainą, kuris pradėjo sparčiai tobulėti. Nenuostabu, kad net Suomijos vyriausybė į šalies strategiją yra įtraukusi punktą, jog dizainas yra svarbus gerovės ir konkurencingumo šaltinis.
P.Timoneno tvirtinimu, Europoje labai mažai sostinių, kurios keičiasi ir plečiasi taip greitai kaip Helsinkis, todėl dizainas šiam miestui ypač reikalingas. „Mes plečiame metro linijas, uostą, pernai paleidome greitąjį traukinį į Sankt Peterburgą, tapome vienu svarbiausių oro transporto centrų į Aziją. Mūsų miestas greitai auga, ir mes norime būti modeliu, kaip pasitelkti dizainą ekonominei bei socialinei plėtrai“, – pabrėžia P.Timonenas.
O kaip dizainas gali pagerinti kiekvieno miestiečio gyvenimą, kitąmet pademonstruos gausybė projekto „Helsinkis – Pasaulio dizaino sostinė“ renginių. Prie šio projekto prisideda penki miestai, Suomijos vyriausybė, du universitetai, korporacijos, nevyriausybinės organizacijos ir miestiečiai. Visus metus vyks dizaino savaitės, festivaliai, šimtai parodų nuo slidžių dizaino iki „Nepastatyto dizaino“ – kaip atrodytų Helsinkis, jei būtų iškilę pastatai, kurie konkursuose užimdavo antrąsias vietas.
„Tačiau „Helsinkio – Pasaulio dizaino sostinės“ projektas yra ne tik renginiai. Pusę programos sudaro projektai, skirti miesto veidui pakeisti ir permąstyti, kas yra dizainas“, – pabrėžia P.Timonenas.
Pagrindiniai suomių kultūros elementai – tyla ir sauna, todėl 2012-ųjų pavasarį miesto centre, triukšmingoje verslo centrų apsuptyje, iškils medinė Tylos koplyčia, skirta atitrūkti nuo triukšmo. Kitąmet atsiras ir nauja viešoji sauna, kuria siekiama keisti suomių įpročius ir propaguoti ekologiją. „1950 m. Helsinkyje buvo šimtas viešųjų saunų, o vėliau tapo madinga kiekvienuose namuose turėti po nuosavą sauną. Dabar mieste likusios tik trys viešosios saunos“, – apgailestauja P.Timonenas.
Ypač ambicingas projektas – nauji rajonai. Šalia Helsinkio centro buvęs uostas neseniai iškeltas, o atsilaisvinusį didžiulį plotą ketinama panaudoti trims naujiems mikrorajonams kurti. Tikimasi, kad čia apsigyvens apie 50 tūkst. gyventojų. Pirmų namų statyba jau prasidėjo, tad kitais metais jau kelsis naujakuriai.
Lietuvos miestų, ypač sostinės, valdžia iš suomių galėtų pasimokyti protingo miestų planavimo. Pasak Helsinkio miesto planavimo departamento komunikacijos vadovo Heikki Mantymaki, pastačius naujus rajonus Helsinkis tankės, tad svarbiausias tikslas – išlaikyti gyvenimo kokybę. Nors pirmieji pastatai dar tik pradedami statyti, jau suplanuotos papildomos viešojo transporto linijos bei visa infrastruktūra – darželiai ir mokyklos, specializuotos parduotuvėlės, kavinės, parkai. „Visi nauji rajonai bus sujungti su centru tramvajumi, tad centrą pasiekti truks tik kelias minutes. Be to, 15 km tiltą ketiname skirti tik visuomeniniam transportui“, – pasakoja H.Mantymaki.
Statant naujus rajonus buvusioje uosto teritorijoje vienas svarbiausių tikslų, keliamų šių rajonų planuotojams, – leisti miesto gyventojams prieiti prie vandens, tad naujoje 20 kilometrų pakrantėje numatyti dviračių takai, parkai, paplūdimiai, kavinės ir jachtų klubai.

Sukurs elektromobilių infrastruktūrą

Vienas įdomiausių Pasaulio dizaino sostinės sumanymų – prieš porą savaičių pradėtas bandomasis elektromobilių pritaikymo visame mieste projektas Electrictraffic.fi. Įmonės, kartu su savivaldybe ir Suomijos vyriausybe, bandys sukurti elektromobilių transporto infrastruktūrą Helsinkyje ir dar keturiuose aplinkiniuose miestuose bei visapusiškai išbandyti pačius elektromobilius: kaip veikia įvairūs modeliai esant įvairioms sąlygoms, pavyzdžiui, šaltą Suomijos žiemą.
Įgyvendinant šį projektą, kuris prasidės sausį ir tęsis dvejus metus, mieste važinės 500 elektromobilių, vairuojamų projekte dalyvaujančių įmonių darbuotojų. „Paprastai panašius projektus kitose šalyse vykdo viena kompanija, o čia dalyvaus per 20 įmonių, penki miestai ir vyriausybė. Be to, projekto pagrindas yra komercinis. Dažnai tokios iniciatyvos kyla tik norint parodyti, kad tai įmanoma, o mes norime sukurti verslą ir paslaugas, kurias galėtume eksportuoti“, – projekto tikslą apibūdina su Electrictraffic.fi dirbančios inovacijų, komunikacijos ir konsultacijų agentūros „Nikola“ direktorius Petteri Harjula.
Didžiausias elektromobilio trūkumas, kad įsikrovęs jo baterijas gali nuvažiuoti tik 100–150 kilometrų, tad projekto įgyvendintojai mieste stengsis sukurti optimalų įkrovos kolonėlių tinklą. Iki 2013 m. Helsinkyje ir aplinkiniuose miestuose bus pastatyta apie tūkstantį tokių kolonėlių, iš kurių apie dvidešimt bus naujos kartos pagreitintos įkrovos sistemos, kurios įkraus elektromobilio akumuliatorių per 15 minučių. Paprastai tai trunka 6–8 valandas.
P.Harjulos nuomone, Suomija labai tinkama šalis tokiam projektui išbandyti, nes infrastruktūros kūrimo pagrindas jau yra: garažuose ir šalia namų įrengta apie 1,5 mln. elektros lizdų, kuriuos suomiai žiemą naudoja variklių šildytuvams įjungti. Šiuos prietaisus nesudėtinga pakeisti į elektromobilių įkrovos punktus.
Įgyvendinant projektą ketinama ne tik sukurti visą reikiamą infrastruktūrą, bet ir imtis naujų verslų, skirtų elektrinio transporto sistemai aptarnauti. Pavyzdžiui, planuojama išbandyti įvairius elektromobilių finansavimo modelius, kaip pirkimą išsimokėtinai, taip pat informacinę sistemą apie įkrovos punktus mieste. Visa projekto vertė sieks apie 100 mln. eurų.

Plinta urbanistinė žemdirbystė

2012 m. Helsinkis populiarins dar vieną ekologišką dizaino sprendimą – urbanistinę žemdirbystę ir sodus ant stogų miesto centre. Prieš kelerius metus viešosiose erdvėse helsinkiečiai specialiose dėžėse pradėjo auginti įvairias daržoves. Šiuo metu tokia galimybė vis dažniau siūloma ir naujai pastatytuose namuose, ir universitetų bendrabučiuose. Beje, buvusios uosto teritorijos užstatymas truks iki 2030 m., tad erdvės, kuriose nevyksta statyba, laikinai skiriamos miestiečiams – čia jie taip pat gali auginti daržoves.
„Susidomėjimas urbanistine žemdirbyste didžiulis. Mūsų tikslas per 2012 m. perduoti žinias, kaip ja užsiimti“, – sako Helsinkio universiteto projektų koordinatorė ir tyrinėtoja Marja Mesimaki.
Helsinkio universitetas kitąmet planuoja įkurti sodą ant vieno universiteto pastato stogo. Žalieji stogai sparčiai populiarėja pasaulio didmiesčiuose ir vertinami kaip vienas pagrindinių darnios plėtros elementų – dėl jų gerėja oro kokybė, daugėja žaliųjų erdvių, sugeriamas triukšmas. Bene garsiausias sodo ant stogo pavyzdys – Helsinkyje įsikūrusio restorano „Savoy“ sodelis, kuriame auginamos daržovės ir prieskoninės žolelės, naudojamos patiekalams gaminti.
Kaip matyti, kitiems metams išsikelti suomių tikslai didžiuliai ir ambicingi, tačiau tai – tik pradžia. „Šis renginys – investicija, skirta padėti pamatams, kurie sukurtų nuolatinę gero dizaino paklausą“, – “Helsinkio – Pasaulio dizaino sostinės” reikšmę miestui apibendrino P.Timonenas.

Pasaulio dizaino sostinės

2008 m. Turinas
2010 m. Seulas
2012 m. Helsinkis
2014 m. Keiptaunas