2011 m. gruodžio mėnesį, lyginant su lapkričio mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos (VKI) sumažėjo 0,2 proc.  Iš viso per praėjusius metus kainos išaugo šiek tiek mažiau nei prognozavo „Danske“ bankas.

Vietoje prognozuotų 3,6 proc., kainos kilo 3,4 proc.  VKI sumažėjimą gruodžio mėnesį lėmė mažėjusios drabužių ir avalynės kainos (sezoninis poveikis) bei dėl neįprastai šiltos žiemos sumažėjęs šilumos suvartojimas. Vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė  4,1 proc. ir buvo tik nežymiai mažesnė nei prognozavome (4,4 proc.).
Praėjusių metų vartojimo kainų tendencijos Baltijos šalyse buvo nulemtos išorinių veiksnių  – kilusių maisto ir energetinių žaliavų kainų. Lietuva išlieka labai smarkiai priklausoma nuo Rusijos teikiamų dujų, todėl 2011 m. patyrė eilinį brangstančios šiluminės energijos kainų šoką. Neigiamą jo poveikį Lietuvos vartotojai jus ir 2012 m.
Vidaus paklausos poveikis vartojimo kainoms praėjusiais metais buvo nedidelis, nes lėtai atsigavo darbo rinka. „Danske“ bankas prognozuoja, kad šiais metais bus stebimos mažėjančios vartojimo kainų tendencijos. Didelių neigiamų žaliavų kainų pokyčių nesitikima, tačiau šiais metais Lietuvoje brangs elektra ( minimalus poveikis VKI – 0,2 procentinio punkto)  bei šilumos energija (dėl naujos skaičiavimo tvarkos).Prognozuojame, kad šiais metais vidutinė infliacija svyruos apie  3 proc.
Kaimyninėje Latvijoje 2011 m. gruodžio mėnesį, lyginant su lapkričio mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos nepasikeitė. Per metus kainos išaugo 4,0 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozę. Vidutinė metinė infliacija 2011 m. svyravo apie 4,4 proc., kaip ir planavome. Praėjusių metų Latvijos vartojimo kainų augimą lėmė visame pasaulyje stipriai brangę maisto produktai bei nuo sausio mėnesio padidintas PVM tarifas (nuo 21 iki 22 proc.). Prognozuojame, kad vartojimo kainos šiais metais Latvijoje mažės toliau. Tendencijas lems lėtėjantis ekonomikos augimas. Nuo sausio mėnesio Latvijoje brangsta dujos (pažymėtina, kad daug mažiau nei Lietuvoje), o tai lems ir didesnius būsto išlaikymo kaštus. „Danske“ banko vertinimu, vidutinė metinė infliacija šiais metais Latvijoje sudarys apie 2,6 proc.
Mažose atvirose ekonomikose didžioji dalis vidaus kainų pokyčių yra nulemta išorinių tendencijų. Galima sakyti, kad šia prasme šie metai tiek Lietuvai, tiek ir Latvijai bus santykinai palankūs kalbant apie infliacijos tendencijas. Žinoma, yra tam tikra rizika dėl spartesnio naftos kainų kilimo ir atitinkamai didesnio neigiamo poveikio vidaus energetinių išteklių kainoms. Kita vertus, prognozuojamas ženklus ekonomikos augimo apsukų sulėtėjimas neleis įsijungti sparčiam kainų didėjimo mechanizmui. Negalima atmesti Lietuvai svarbaus pingančio kaimyninės Lenkijos zloto poveikio. Tai netiesiogiai prisidės prie stabilesnių vartojimo kainų tendencijų. Lyginant Lietuvos ir Latvijos VKI dinamiką prognozuojame, kad šiais metais Lietuvos vartotojus labiau paveiks energetinių išteklių brangimas, nors problemos šiame sektoriuje abiems ekonomikos išlieka panašios. Akivaizdu, kad vadinamoji privataus /viešojo sektorių partnerystė šioje srityje yra nuostolinga vertinant visos visuomenės naudą.