students_laptop_02

Prieš vienuolika dienų prasidėjusiame bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas kartu su universitetais dalyvauja beveik visos: 12 valstybinių ir 11 nevalstybinių, kolegijų.

Taigi aukštųjų mokyklų konkurencija dėl studentų bus ypač aštri. Juolab kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, gimnazijas baigė 5 tūkst. gimnazistų, kitaip sakant, potencialių studentų, mažiau.

O konkurenciją dėl studentų dar labiau paaštrina tai, kad šiais metais Lietuvoje suaktyvėjo užsienio šalių universitetų ir kolegijų agentai – jie į užsienį studijuoti vilioja jau ne tik pačius geriausius abiturientus, bet ir vidutiniokus. Ir ne tik iš Lietuvos didmiesčių, bet ir iš rajoninių miestukų. Ypač aktyviai studentų Lietuvoje ieško skandinavai.

Štai Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorius Valentinas Gendvilis pasakoja, kad įprastai iš kiekvienos jų gimnazijos abiturientų laidos į užsienį studijuoti išvažiuodavo vos keturi abiturientai, o štai šiemet tik iš vienos klasės išvažiuos keturi abiturientai. Ir visi į Danijos kolegijas. ”Danijos kolegijų atstovai renginyje, skirtame studijoms užsienyje pristatyti, pakvietė mūsų gimnazistus pažintinės kelionės į savo aukštąją mokyklą. Jiems nuvykus pažintis paliko didelį įspūdį”, – sako V.Gendvilis.

Tiesa, stojančiųjų į Lietuvos kolegijas iš Ukmergės J.Basanavičiaus gimnazijos nėra gausus būrys. Pernai iš 120 gimnaziją baigusių abiturientų tik 22 pasirinko studijas mūsų kolegijose. Daugiausia, pasak V.Gendvilio, tai buvę gimnazistai, kuriems sunkiau sekėsi krimsti mokslus, todėl jie ir rinkosi ne į akademines žinias orientuotas universitetines studijas, o į praktiką orientuotą mokymąsi kolegijoje.

Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba paantrina, kad kolegijų įvaizdis vis dar atsilieka nuo universitetų. ”Jauno žmogaus studijų pasirinkimui didelę įtaką daro tėvai, o jų nuomone, kolegijos ir universitetai nėra lygiavertės aukštosios mokyklos”, – apibendrina S.Ruiba, pridūręs, kad iš jo vadovaujamos gimnazijos į kolegijas stoja tik apie 10 proc. jaunuolių.

Panašiai pasakojo ir kitų kalbintų Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos miestų gimnazijų vadovai.

Tad šiemet kiekvieną stojantįjį tiek universitetai, tiek kolegijos jau vertina kaip tikrąjį savo darbdavį. O tarp pačių aukštųjų mokyklų blyksi ir matomi, ir nematomi žaibai: universitetai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kolegijomis. Dauguma kolegijų dėl studentų dar aršiau kaunasi tarpusavyje: valstybinės su privačiomis, didmiesčių su regioninėmis, didžiosios klasikinės su mažosiomis.

Bet esminis klausimas lieka tas pats: ar aukštųjų mokyklų išlikimo kova pagerins studijų kokybę? Į jį atsakymų ieškojo savaitraščio ”Veidas” žurnalistai rengdami kolegijų reitingą.

Jokios aukštosios mokyklos diplomas neužtikrina darbo vietos

Pirma išvada, prie kurios priėjome jau 15 metų rengdami aukštųjų mokyklų reitingus: nei universiteto, nei kolegijos diplomas neužtikrina darbo vietos. Darbo rinka nutolo nuo studijų, ypač universitetinių. Ir tai lėmė stulbinami visų ūkio šakų pokyčiai, kurių numatyti ir prognozuoti nesugeba nei aukštųjų mokyklų, nei valstybių ekspertai. Moderniųjų technologijų tobulėjimas iš esmės keičia visų šalių ūkių poreikius: tų specialistų, kurių reikėjo rinkai prieš keletą metų, šiandien nebereikia.

Tiesa, kolegijoms, ypač regioninėms bei kai kurioms specializuotoms, šiek tiek paprasčiau – jos dažnai palaiko labai artimus ryšius su verslo įmonėmis ir rengia tokius specialistus, kokių reikia vietos verslininkams. Tad žvelgiant iš šių pozicijų kolegijų, ypač regioninių, absolventai, palyginti su baigusiaisiais universitetus, tarsi ir turi daugiau šansų rasti darbą pagal įgytą kvalifikaciją.

Kita vertus, jei pramonės sritis, į kurią, rengdama studijų programas, orientuojasi konkrečios kolegijos administracija, sakykime, bankrutuotų, kolegijos taip pat lauktų pragaištis.

Tad švietimo ir mokslo viceministrė dr. Nerija Putinaitė teigia: ”Vyriausybė siekianti, kad kolegijos ilgainiui taptų ne tik jaunimo mokymo vieta, o ir  nuolatine studijų, suaugusiųjų persikvalifikavimo bei tobulinimosi vieta. Dabartinė situacija, kai jaunam žmogui baigus tiek universitetą, tiek kolegiją nutrūksta visi ryšiai su jį parengusia aukštąja mokykla ir jis, ypač būdamas jaunas, neturintis darbo patirties, tampa nedarbo rizikos grupės atstovu, yra keistina.”

Tuo pat metu viceministrė nenori sutikti su kolegijų administracijų viešojoje erdvėje peršama nuomone, esą kolegijų absolventus darbdaviai vertina geriau nei universitetų, mat jie labiau atitinka rinkos poreikius. ”Vienareikšmės universitetų bei kolegijų absolventų įsidarbinamumo statistikos bei vienos verslininkų nuomonės, katrie geresni, nėra, – bet kokius išvedžiojimus nukerta viceministrė. –  Taip, yra dalis darbdavių, kurie teigia, esą kolegijų absolventai geriau paruošti konkrečiai darbo vietai. Bet darbdaviai labai skirtingi – kai kuriems jų labiau reikia universitetus baigusių darbuotojų, pasižyminčių universalesniu, platesniu požiūriu. Pagaliau kolegijos labai nevienodos, o ir jų studijų programos labai skiriasi.”

Pasak Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorės Danutės Puchovičienės, sostinės Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorės Faustos Gulbinienės bei Kauno ”Aušros” gimnazijos direktorės Bronislavos Valungevičienės, kolegijų absolventai nuo universitetų absolventų ypač skiriasi kuklumu.

“Atlikdami studijų praktiką universitetų studentai neretai atvirai prisipažįsta, kad jie jau turi darbus ir visiškai nesvarsto galimybės darbintis mokyklose, o pedagoginė praktika jiems tereikalinga studijoms baigti bei diplomui įgyti. Taigi universitetų studentai neretai praktikai neskiria tiek daug dėmesio kiek kolegijų studentai, kurie tikrai labai kruopščiai atlieka praktiką, atsiskaito už visus darbus, bet kartu ir nėra tikri, ar po studijų gaus pedagogo darbo vietą mokykloje”, – sako D.Puchovičienė.

Kolegijų trūkumai nesiskiria nuo universitetų silpnybių

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, paprašytas įvardyti koleginių studijų privalumus ir trūkumus, teigia, kad nepaisant įvairių pavirkavimų, daugumos tiek universitetų, tiek kolegijų absolventų įsidarbinimo procentas yra panašus. ”Sunkumų darbinantis dažniau kyla tik kai kurių regionų bei siaurai specializuotų kolegijų absolventams. O didžiausia perprodukcija Lietuvoje buhalterinę apskaitą kolegijose baigusių specialistų”, – teigia V.Stundys. Ir svarbiausia, anot pašnekovo, kad dauguma nerandančiųjų darbo jaunų žmonių patys ir finansavo nepaklausias studijas kolegijose.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad parlamentinis komitetas ne kartą yra svarstęs ir bėdų dėl studentų pritraukimo turinčių regioninių Marijampolės bei Žemaitijos kolegijų reikalus. ”Dėl šių kolegijų ateities ir konkurencijos gaunant valstybės finansuojamus studijų krepšelius, taip pat dėl Edukologijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos bei Aleksandro Stulginskio universitetų ateities komitete išsakyta įvairių nuogąstavimų”, –  sakė V.Stundys ir pridūrė, kad viena vertus, jaunimą traukia didmiesčiai ir savo studijų metus jie nori praleisti didesniųjų miestų aukštosiose mokyklose, antra vertus, specializuotoms aukštosioms mokykloms Lietuvoje yra per maža rinka, todėl jos turi pačios būti aktyvesnės: daugiau dalyvauti įvairiuose, ypač regioniniuose, projektuose.

Viceministrė N.Putinaitė pridūrė, kad mažiau studentų pritraukiančios aukštosios mokyklos daugiau dėmesio turėtų kreipti ir į studijų tarptautiškumą. Taip jos taptų patrauklesnės potencialiems studentams.

V.Stundys pabrėžia dar vieną blogybę, kuri kamuoja tiek universitetus, tiek kolegijas: nemažai jų pastaruoju metu pasidavė neapgalvotam naujų studijų programų kūrimui. Tad jaunimas, besirenkantis naujas egzotiškas studijų programas, turėtų gerokai paanalizuoti jų turinį ir pamąstyti, ką galės veikti baigę jas.

Ir bene akivaizdžiausia daugelio kolegijų silpnybė, anot V.Stundžio, konsultacinė, tiriamoji ir taikomoji mokslo ar meno veikla regionuose. Mat būtent šis parametras rodo, ar tikrai kolegija bei jos rengiami specialistai yra reikalingi rinkai.

Tad vis dėlto, ką jaunam žmogui rinktis: stiprią kolegiją ar silpną universitetą? Viceministrė N.Putinaitė nedvejodama atsako: ”Žinoma, kad stiprią kolegiją.”

O švietimo ir mokslo ministerijos Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas primena, kad kolegijose bakalauro diplomas įgyjamas greičiau nei universitete, o galimybės baigus kolegiją tęsti studijas universitete yra tokios pačios, kaip ir baigus universitetą. Jau nebėra universitetų, nepasirašiusių sutarčių su kolegijomis dėl išlyginamųjų studijų, atveriančių kelią studijas tęsti universitete.

Kaip reitingavome kolegijas

Šiemet visas kolegijas vertinome pagal devynis kriterijus, kuriems suteikėme skirtingus svorio koeficientus. Svarbiausi jų: kolegijų absolventų paklausa darbo rinkoje (20 taškų), tarptautiškumas (17 taškų), vykdyta užsakomoji konsultacinė, taikomoji mokslo ir meno veikla (15 taškų).

Kiekvieno kriterijaus pokriterijus taip pat vertinome skirtingais svorio koeficientais – kiek kiekvienas pokriterijus yra reikšmingas potencialiam studentui.

Tiesa, po vasarį surengtos specialios aukštųjų mokyklų reitingavimo konferencijos sulaukėme daugelio kolegijų vadovų siūlymų, kaip vertėtų tobulinti rangavimą. Ypač daug siūlymų teikė Utenos kolegijos direktorius dr. Gintautas Bužinskas. Į daugelį siūlymų atsižvelgėme. Deja, Utenos kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos kolegija boikotavo reitingą ir nepateikė duomenų. Dėl to ”Veidas” baigia rengti ieškinį ir jau šią savaitę kreipsis į teismą, prašydamas įpareigoti šias dvi valstybines aukštąsias mokyklas atskleisti visuomenei rūpimus svarbius duomenis.

Šiemet straipsnyje rasite ir naujos – Šv. Ignaco Lojolos kolegijos pavadinimą. Nors bendrame reitinge jos nėra – mokykla tik pernai priėmė pirmuosius studentus, tačiau pagal atskirus kriterijus nuomonę įmanoma susidaryti.

Deja, nepavyko įgyvendinti sumanymo visas valstybines ir privačias kolegijas reitinguoti bendrai, kaip kad reitingavome universitetus. Didžiausia problema ta, kad tiek valstybinių, tiek privačių universitetų mokslo veikla vertinama pagal jų mokslo publikacijų skaičių, o štai kolegijų konsultacinė, mokslo ir meno taikomoji veikla vertinama pagal jų indėlį savo regionams. Svarbu paminėti, kad valstybinės kolegijos už atliktą mokslo ir meno veiklą regionuose gauna tikslinį Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimą, o nevalstybinės kolegijos tokių lėšų negauna. Maža to, pavyzdžiui, Vilniaus dizaino kolegija (kaip ir daugelis kitų nevalstybinių kolegijų) pati suinteresuota rengti įvairius renginius, darbų pristatymus visuomenei ir į tai investuoja savo lėšas.

Tiesa, privačių kolegijų, palyginti su valstybinėmis, surinkta visų rodiklių gerokai didesnė bendra suma nereiškia, kad privačios kolegijos pranoksta valstybines.

Šiemet tiek vertindami universitetus, tiek kolegijas ypač sureikšminome tarptautiškumo rodiklius. Palyginti su universitetais, pagal savo tarptautiškumo rodiklius kolegijos dar atsilieka. Čia gana didelės žirkės tarp atvažiuojančių ir išvažiuojančių studentų bei dėstytojų: kitaip tariant, iš Lietuvos išvažiuojančių daug, o į Lietuvą atvažiuojančių – mažai.

Be to, universitetai jau neretai pasirašo sutartis dėl bendrų studijų programų ar fakultetų steigimo, tegul ir ne su pirmo ešalono Vakarų Europos universitetais, o kolegijos kol kas orientuojasi dažniausiai tik į posovietinio bloko šalių antro–ketvirto ešalono kolegijas.

Vertindami, ar studijų programos atitinka darbo rinkos poreikius, įtraukėme naują pokriterijų: konkrečios kolegijos absolventų (jaunų, baigus studijas, vienus metus darbo nerandančių specialistų) ir visų darbo neturinčių absolventų su aukštuoju išsilavinimu skaičių santykis. Be to, kaip ir ankstesniais metais, pateikiame dar vieną Darbo biržos skaičiuojamą rodiklį – kiek konkrečios kolegijos studijas baigusių absolventų darbo nerado per vienus metus. Beje, sociologinį darbdavių nuomonių pjūvį apie kolegijų parengiamų specialistų kvalifikaciją pateikia reitingo partnerė UAB ”Prime consulting”.

Studentų nuomonę atspindi ”Veido” reitingo partnerės – Lietuvos studentų atstovybių sąjungos – surengta reprezentatyvi apklausa.

Šiemet šiek tiek koregavome akademinio personalo pokriterijų: kolegijų vadovų prašymu vertinome, kiek mokykloje dėsto aukščiausios kategorijos praktikų, taip pat pateikiame teoretikų ir studentų skaičių santykį.

Svarbu pabrėžti, kad aštrėjant konkurencijai dėl studentų kai kurios aukštosios mokyklos dar intensyviau mėgino gražinti savo rodiklius, bet visus juos, jei tik buvo įmanoma patikrinti, tikrinome, paprašę duomenų iš kontroliuojančių institucijų. O keletą parametrų iš viso atsisakėme vertinti, nes jų neįmanoma patikrinti. Tarkime, nevertinome bendradarbiavimo su tarptautinėmis akademinėmis organizacijomis, nors duomenis apie tai prašėme pateikti. Ir paaiškiname, kodėl: viena didžiausių kolegijų nurodė bendradarbiaujanti tik su aštuoniomis tarptautinėmis akademinėmis organizacijomis, o už pirmąją aštuoniskart mažesnė regioninė kolegija nurodė bendradarbiaujanti net su 8 tūkst. tokių organizacijų. Panašius skaičius pateikė ir kai kurios kitos nykštukinės kolegijos.

O būsimiems studentams renkantis kolegiją labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį į tai, pagal kurį konkrečiam studentui svarbų rodiklį yra stipri kiekviena aukštoji mokykla.

Kolegijų reitingo partnerių komentarai

Saulius Olencevičius, UAB ”Prime consulting” direktorius

Analizuojant šių bei ankstesnių metų sociologinių apklausų, kurias atliko bendrovė ”Prime consulting”, rezultatus, į akis pirmiausia krinta darbdavių požiūrio į kolegijas pokyčiai – jų nuomonė gerėja. Taigi, viena vertus, kolegijos rado nišą aukštojo mokslo sistemoje – jos suteikia galimybę jaunimui tobulėti ir siekti žinių, kita vertus, kolegijos padeda rasti jaunų verslo specialistų.

Vis dėlto vienas dalykas dar nėra ”išbaigtas” – tai pačių kolegijų pavadinimai. Kolegijų steigėjams ir vadovams atrodo, kad įmantresnis žodis pavadinime suteiks pranašumą rinkoje, tačiau taip nėra. Iš sociologinių anketų pastebime, kad visuomenė nežino arba nesupranta kai kurių kolegijų pavadinimų. Todėl vadovams galbūt derėtų pagalvoti apie aiškius ir konkrečius mokymo įstaigų pavadinimus, kurie palengvintų jų identifikavimą rinkoje ir nurodytų aiškią specializacijos kryptį.

Na, o šių metų darbdavių apklausa didelių staigmenų nepateikė. Su nežymiais statistiniais pasikeitimais lyderės išliko Vilniaus kolegija, Kauno kolegija bei Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla. Jų absolventų žinių kokybe respondentai yra linkę pasitikėti labiausiai. Taip pat svarbu paminėti, kad neblogai žinomos ir regioninės kolegijos, tačiau dėl siauros geografinės orientacijos ir nedidelių išteklių jos ”paskęsta” visoje Lietuvos švietimo sistemoje.

Priminsime, kad aptariamoje apklausoje dalyvavo 1005 darbdavių atstovai iš visos Lietuvos. Sudarant imtį buvo atsižvelgta į įmonių veiklos sritį ir registruotų įmonių skaičių kiekviename rajone. Savo nuomonę pareiškė aukščiausio lygio (33,3 proc.), vidurinio lygio (42,4 proc.) ir žemesnio lygio (24,3 proc.) vadovai.

Konsultacinė, taikomoji mokslo ir / ar meno veikla

Kolegijų reitingas pagal pirmąjį kriterijų

Kolegijos vieta pagal I kriterijų Taškų (15)  I.1 (Lt) / 10 tšk. I.2 (Lt) / 5 tšk.

Valstybinės

1. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla   11,1   350 129   10 942

2. Kauno kolegija   10,6   565 554   1537

3. Klaipėdos valstybinė kolegija   9,7   489 833   2565

4. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija   9,3   306 390   8754

5. Vilniaus kolegija   9,1   489 417   1255

6. Žemaitijos kolegija   6   255 068   3644

7. Utenos kolegija   4,9   231 889   2273

8. Panevėžio kolegija   4,4   199 407   2346

9. Marijampolės kolegija   4   212 798   1053

10. Šiaulių valstybinė kolegija   3,6   181 939   1368

11. Alytaus kolegija   3,4   137 199   2638

12. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija   3   156 683   1045

13. Kauno technikos kolegija   0   15 239   179

Nevalstybinės

1. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla 15 2 783 000 25 532

2. VšĮ Socialinių mokslų kolegija 7,2 814 000 22 611

3. Vilniaus kooperacijos kolegija   5,1   489 100   18 115

4. VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija   1,3   106 000   6235

5. VšĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegija   0,4   47 000   2938

6. Vilniaus dizaino kolegija   0   35 780   967

7–10 VšĮ Kolpingo kolegija   0   n.d.   n.d.

7–10 VšĮ Vilniaus verslo kolegija   0   n.d.   n.d.

7–10 UAB Klaipėdos verslo aukštoji mokykla   0   n.d.   n.d.

7–10 V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla   0   n.d.   n.d.