biudzeta1114

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaidos turėtų būti 28,8 mlrd. litų, iš jų 21 mlrd. 681 mln. litų nacionalinės ir 7,1 mlrd. litų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos.

Kitais metais valstybė (kartu su savivaldybėmis) į nacionalinį biudžetą numato gauti apie 28,204 mlrd. litų pajamų, iš jų 21 mlrd. 73 mln. litų nacionalinių ir 7,131 mlrd. litų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų. Daugiausia pajamų 2012 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,9 mlrd. litų. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti beveik 3,8 mlrd. litų, akcizų – 3,4 mlrd. litų, pelno mokesčio – 1,2 mlrd. litų.

Seimo patvirtinto 2012 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos sudarys 13,602 mlrd. litų (iš jų 2,477 mlrd. litų bus pervesta į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą), pajamos – 11,291 mlrd. litų. Iš socialinio draudimo įmokų ketinama surinkti 10,871 mlrd. litų, dėl 0,5 proc. punkto sumažintų įmokų į II pakopos pensijų fondus bus pervesta 80 mln. litų mažiau. Nuo kitų metų pradžios atkuriamos senatvės ir netekto darbingumo pensijos, kurios 2010–2011 m. buvo sumažintos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kurio pagrindines pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos įmokos, 2012 metų biudžeto pajamos ir išlaidos yra po 3,986 mlrd. litų.

2012 m. valstybė taip pat numato panaudoti 7,131 mlrd. litų ES paramos lėšų, kurios ir toliau bus naudojamos visų ūkio sričių investicijoms ir pasieks visus Lietuvos regionus. Didžiausia šių lėšų dalis – 4,317 mlrd. litų – bus skiriama ekonomikai. Pastarosios lėšos bus investuojamos į projektus, skirtus smulkiajam ir vidutiniam verslui bei eksportui skatinti, transporto infrastruktūrai modernizuoti, moksliniams tyrimams ir informacinės visuomenės plėtrai, energetikos efektyvumui didinti, taip pat parama bus skiriama kaimo plėtrai ir žemdirbiams.

Viešosios išlaidos pagal sritis

Socialinei apsaugai iš viso 2012 m. bus skiriama 14 mlrd. 220 mln. litų nacionalinių ir 387,2 mln. litų ES paramos lėšų. „Sodros“ mokamoms pensijoms skiriama 8 mlrd. 201,4 mln. litų, ligos ir motinystės išmokoms 1 mlrd. 319 mln. litų. „Sodros“ išlaidos kitąmet didės dėl pensijų atkūrimo į 2009 m. lygį – beveik 0,5 mlrd. litų, taip pat dėl nepriemokų dirbusiems pensininkams išmokėjimo už 1995–2002 metais taikytą pensijų mažinimą. Iš nacionalinio biudžeto socialinei apsaugai 2012 m. numatyta skirti 3 mlrd. 190 mln. litų asignavimų.

Švietimo sričiai numatyta skirti 5 mlrd. 204 mln. litų nacionalinių ir 726,1 mln. litų ES lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos visų lygių – ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo – ugdymo ir švietimo sistemoms palaikyti.

Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondą, 2012 metais planuojama skirti 4 mlrd. 422 mln. litų nacionalinių lėšų ir 223,1 mln. litų ES lėšų. Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai numatyta 1 mlrd. 396,2 mln. litų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.

Ekonomikai skirta 2 mlrd. 695 mln. litų nacionalinių lėšų ir 4,317 mlrd. litų ES paramos lėšų. Ekonomikos srityje asignavimų valdytojos, įgyvendinančios pagrindines programas, yra Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos.

Ūkio ministerijos kuruojamoms programoms 2012 metais numatoma skirti 146 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Lėšos bus naudojamos verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam, skatinti ir verslo aplinkai gerinti.

Susisiekimo ministro valdymo sričiai numatoma skirti 1 mlrd. 291 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Didžioji šių lėšų dalis bus naudojama kelių infrastruktūrai gerinti, telekomunikacijų tinklų plėtrai ir kitoms programoms.

Žemės ūkio ministro valdymo sričiai numatoma skirti 921 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų), šios lėšos bus naudojamos kaimo rėmimo priemonėms finansuoti, paramos iš ES fondų bendrajam finansavimui, kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti ir kt.

Energetikos ministro valdymo sričiai numatoma skirti 51 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Lėšos bus naudojamos energetikos plėtros politikai formuoti, valstybės naftos produktų atsargoms kaupti, sustabdytos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektams įgyvendinti.

Aplinkos apsaugai numatoma skirti 277 mln. litų nacionalinių ir 607,3 mln. litų ES paramos lėšų. Aplinkos ministerijos kuruojamoms programoms finansuoti valdymo sričiai 2012 m. valstybės biudžete planuojama skirti iš viso 224 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų.

Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2012 metais numatoma skirti 1 mlrd. 552 mln. litų nacionalinių ir 664,9 mln. litų ES lėšų. Šios lėšos bus naudojamos vidaus reikalų,  policijos, priešgaisrinės apsaugos, sienos apsaugos, kalėjimų ir kitoms tarnyboms išlaikyti, teismams išlaikyti, valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti. Vidaus reikalų ministro valdymo sričiai 2012 metų valstybės biudžete numatyta 1 mlrd. 474 mln. litų.

Gynybai numatoma skirti 1 mlrd. 62 mln. litų biudžeto lėšų, iš jų Krašto apsaugos ministerijos vykdomoms programoms 2012 metais planuojama skirti 872 mln. litų.

Poilsiui, kultūrai ir religijai numatoma skirti 926 mln. litų biudžeto lėšų. Kultūros ministro valdymo sričiai 2012 metų valstybės biudžete numatoma skirti 446 mln. litų.

Kartu su 2012 m. biudžeto įstatymu buvo priimti kai kurių mokesčių įstatymų pakeitimų įstatymai.

Pelno mokestis
Nuo 500 tūkstančių litų iki 1 milijono litų padidinta pajamų riba, kurios neviršijus galioja 5 proc. pelno mokesčio tarifas – šia lengvata galės pasinaudoti apie 11 tūkstančių įmonių.

Akcizai
Pagal ES reikalavimus akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 litų (šiuo metu yra 221 litas) už 1000 cigarečių. Siekiant išvengti staigaus akcizo šuolio, akcizas didinamas palaipsniui ir nuo kitų metų kovo bus taikomas 232 litų tarifas už 1000 cigarečių. Dėl šios priežasties vidutinė svertinė mažmeninė pakelio kaina galėtų padidėti iki 30 centų, tačiau konkrečių kainų kategorijų kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir didmenininkų kainodaros sprendimų.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Dar vieneriems metams pratęstas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas šilumai ir karštam vandeniui bei lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymas kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. didinama registravimosi PVM mokėtojais riba nuo dabar galiojančios 100 000 litų iki ES Tarybos sprendimu leistinos 155 tūkstančių litų ribos. Ši riba bus viena didžiausių tarp ES valstybių.

Be to, bus taikoma nuostata, kuri padės verslui susidarius beviltiškoms skoloms: jeigu skolos nepavyktų susigrąžinti ne mažiau kaip vienerius metus ir būtų įrodytas skolos beviltiškumas, verslininkas galėtų tikslinti apskaičiuotas pardavimo PVM sumas. Ši nuostata galiotų pardavimo PVM sumoms už prekes (paslaugas), patiektas (suteiktas)  nuo 2012 metų pradžios.

Taip pat supaprastintos PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės – nuo 2013 m. bus vienodai vertinamos popierinės ir elektroninės sąskaitos, tam tikrais atvejais reikalaujama nurodyti mažiau rekvizitų ir kt.

Nekilnojamojo turto mokestis
Nuo 2012 m. fizinių asmenų turimas gyvenamosios, poilsio ir pan. paskirties nekilnojamasis turtas, kurių savininkai iki šiol buvo atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, bus apmokestinti tuo atveju, kai šio turto vertė viršys 1 mln. litų. 1 proc. tarifas bus taikomas tik tai tokio turto vertei, kuri viršys neapmokestinamą, t. y. 1 mln. litų, turto vertės sumą. Neapmokestinamoji 1 mln. litų turto vertės suma bus taikoma fizinio asmens ir jo šeimos narių (sutuoktinių ir/ar nepilnamečių vaikų) turimam turtui. Mokestį mokės to turto savininkas.