Vasaris–kovas
Netikėti pokyčiai Vatikane

Vasario mėnesį iš pareigų nelauktai pasitraukė popiežius Benediktas XVI. „Po ilgų sąžinės svarstymų prieš Dievą priėjau išvadą, kad dėl amžiaus nebegaliu deramai eiti šių pareigų. Tam reikia ne tik proto, bet ir kūno stiprybės, o jos man per pastaruosius mėnesius ėmė stigti“, – tokį paaiškinimą pateikė pats Benediktas XVI. Tai pirmas savanoriškas popiežiaus pasitraukimas nuo 1415 m., kai atsistatydino Grigalius XII.
Na, o netrukus surengtoje konklavoje naujuoju popiežiumi buvo išrinktas argentinietis Jorge Mario Bergoglio (pirmą kartą istorijoje popiežiumi tapo ne Europos žemyno atstovas). Jis pasirinko Pranciškaus vardą. 266-asis popiežius jau nuo pirmųjų dienų visus sužavėjo paprastumu, šiltu bendravimu, siekiu keisti Bažnyčios veidą. Jis pabrėžė netoleruosiąs prabanga besimėgaujančių Bažnyčios tarnų, taip pat pažadėjo atsigręžti į vargingiausius žmones ir decentralizuoti Bažnyčios struktūrą.

Balandis, gruodis
Pasaulio lyderių netekties metai

Praėjusią savaitę palaidotas kovos su rasine segregacija simbolis, demokratinės Pietų Afrikos Respublikos kūrėjas Nelsonas Mandela. Jo laidotuvėse dalyvavo daugybė pasaulio politinių bei dvasinių lyderių.
Gedint N.Mandelos buvo prisiminta dar viena šių metų netektis: balandžio mėnesį sulaukusi 87 metų mirė viena žinomiausių pasaulio politikių, Geležine ledi praminta pirmoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė moteris Margaret Thatcher.
Šios dvi labai skirtingos pasaulinio masto asmenybės turėjo ryškų bendrą vardiklį – kovos dėl laisvės idealą. M.Thatcher buvo viena pirmųjų, pasveikinusių tuometinio SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo “pereistrokos” siekius, tačiau kartu griežtai jam pareiškė: „Aš nekenčiu komunizmo.“ Prasidėjusi SSRS transformacija lėmė pavergtų tautų išsivadavimą.
O N.Mandelos nenuilstama kova prieš apartheido režimą lėmė tai, kad PAR ėmė taikiu keliu transformuotis į demokratinę valstybę.

Gegužė
Ar žmonės bus klonuojami?

Mokslininkai, panaudodami žmogaus odos ląsteles, pirmą kartą klonavo embrionines kamienines ląsteles. Nors kritikai teigia, kad tokie tyrimai gali atverti duris į žmogaus klonavimą, oficialus tyrimo tikslas buvo esą kitoks: pasitarnauti kuriant tokias kamienines ląstelės, kurios leistų atauginti ligos ar traumos pažeistus organus. „Tai ypatingas postūmis, kuris potencialiai gali leisti atkurti praktiškai bet kokį audinį, genetiškai identišką pirminiam“, – paaiškino Harvardo universiteto mokslininkas Jeffas Karpas.
Prognozuojama, kad tolesni klinikiniai tyrimai turėtų prasidėti per artimiausius trejus metus, tačiau realaus naujojo audinių atkūrimo būdo panaudojimo dar bent dešimtmetį nevertėtų tikėtis.

Birželis
E.Snowdenas parodė pasaulio galingųjų sekimo mastą

Šių metų birželį prasidėjusi istorija netyla iki šiol ir joje atskleidžiama vis daugiau svarbių detalių. JAV centrinės žvalgybos agentūroje bei Nacionalinėje saugumo agentūroje kompiuterių specialistu dirbęs Edwardas Snowdenas nutekino daugiau nei 200 tūkst. slaptų dokumentų, atskleidžiančių JAV šnipinėjimo mastą ne tik šalies viduje, bet ir visame pasaulyje. Vienų pramintas didvyriu bei patriotu, kitų – išdaviku, E.Snowdenas tapo didžiausio JAV istorijoje slaptos informacijos nutekinimo iniciatoriumi ir už tai yra apkaltintas valstybės paslapties išdavyste.
E.Snowdenas daugiau nei mėnesį praleido Maskvos oro uosto pasienio zonoje, ir tik tada Rusija jam suteikė vienų metų laikiną prieglobstį.
E.Snowdeno istorija pasaulį privertė susimąstyti apie tai, kokią slaptą galią jėgos struktūroms suteikia internetas. Ši istorija taip pat turėjo ir turės daug įtakos JAV bei ES derybose dėl laisvosios prekybos sutarties. Po kilusio skandalo ypač didelį nepasitenkinimą išreiškė šnipinėta Vokietijos valdžia.

Birželis–lapkritis
Naujasis Irano prezidentas įpūtė permainų viltį

Kai tik paaiškėjo, kas tapo naujuoju Irano prezidentu, per pasaulį nuvilnijo optimizmo banga, kad galų gale pajudės įšalęs Irano branduolinės programos klausimas. Nepaisant to, kad Irano prezidento galios labai ribotos, o didžiausią įtaką islamo valstybės raidai turi vyriausiasis dvasininkas – ajatola, naujasis prezidentas Hassanas Rouhani rado bendrą kalbą su Vakarų pasauliu.
Lapkričio pabaigoje Ženevoje įvykusios derybos jau dabar vadinamos istorinėmis, nes jų metu buvo sutarta dėl dalies Irano branduolinės programos apribojimo, mainais panaikinant Vakarų pasaulio Iranui taikomas sankcijas, vertas 7 mlrd. JAV dolerių. Šis laikinas susitarimas galios šešis mėnesius, per kuriuos pasiektą pažangą ilgainiui planuojama įtvirtinti nuolatiniu susitarimu.
Kita vertus, nepaisant šio istorinio susitarimo, įtampa regione išlieka: Izraelio vadovai šį tarptautinės bendruomenės žingsnį vadina istorine klaida, nes vis dėlto buvo pripažinta Irano teisė į urano gryninimą taikiems tikslams, o tai, Izraelio vertinimu, gali būti panaudota ir branduoliniam ginklui kurti.

Liepa–gruodis
Iššūkiai Lietuvos diplomatijai: pirmininkavimas ES Tarybai

Lietuvos diplomatijai šie metai buvo kupini didžiulių iššūkių: antrąjį pusmetį šalis pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, taip pat priartėjo prie finišo tiesiosios siekdama nenuolatinės narystės Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Vis dar tebevykstantis pirmininkavimas ES Tarybai vertinamas iš esmės sėkmingai: Lietuva įrodė gebanti ne tik organizuoti aukščiausio lygio renginius, bet ir rikiuoti politinę darbotvarkę bei sėkmingai atlikti moderatoriaus funkciją. Tiesa, didysis tikslas pasiektas nebuvo, nors tai ir nepriklausė nuo Lietuvos: Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje, kuriame dalyvavo visų ES valstybių aukščiausi vadovai, Ukraina nepasirašė Asociacijos sutarties ir bent kol kas atsisakė didesnės integracijos su Europa.
Nepaisant to, slogią nuotaiką dėl Ukrainos bent iš dalies praskaidrino istorinė pergalė kitame fronte: Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių dvejiems metams tapo nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare ir jau nuo 2014 m. sausio 1 d. pradės jai pirmininkauti. Taigi mūsų valstybė tiesiogiai įsitrauks į svarbiausių pasaulio saugumo, taikos užtikrinimo, karinių operacijų, sankcijų skyrimo procesą.

Rugsėjis–spalis
Tarptautinė bendruomenė pasiekė sutarimą dėl cheminio ginklo Sirijoje

Akylai Sirijos pilietinį karą stebinti tarptautinė bendruomenė per dvejus konflikto metus jau ne kartą pastebėjo galimus cheminio ginklo panaudojimo atvejus. Tačiau rugsėjo įvykiai sukėlė didžiulį susirūpinimą bei paskatino imtis tyrimo, kurio metu Jungtinių Tautų ekspertai pripažino, kad Sirijos pilietiniame kare cheminis ginklas buvo panaudotas. Netrukus Jungtinė Tautos rezoliuciją, kad cheminiai ginklai Sirijoje būtų sunaikinti. Sirijos diktatorius jokio kito pasirinkimo neturėjo, tad susitarimą pasirašė.
Sirijos klausimas buvo tapęs ir JAV bei Rusijos interesų susikirtimo vieta: Barackas Obama, kuris anksčiau buvo pareiškęs, kad cheminio ginklo panaudojimas būtų netoleruotinas, privalėjo rasti receptą, kaip reaguoti į įvykius Sirijoje. Tačiau kalbos apie karinę intervenciją sulaukė didelės neigiamos reakcijos, o Vladimiro Putino „taikaus sprendimo“ taktika suveikė, todėl Sirija laikoma viena svariausių Rusijos prezidento diplomatinių pergalių.

Rugsėjis–spalis
JAV vyriausybė „išsijungė“

Šie metai JAV prezidentui Barackui Obamai buvo sudėtingi: diplomatiniuose mūšiuose jį pranoko Vladimiras Putinas, o ir šalies viduje įvyko keletas nemalonių incidentų. Vienas jų – vadinamasis JAV vyriausybės “išjungimas” (angl. ~shutdown~). Amerikoje tai palyginti retas reiškinys, pastarąjį kartą nutikęs 1995–1996 m. sandūroje, valdant prezidentui Billui Clintonui.
Šiemet rudenį respublikonams ir demokratams Kongrese susikirtus dėl  šimtmečio reforma vadinamos prezidento B.Obamos sveikatos apsaugos sistemos pertvarkos ir neradus bendro vardiklio dėl federalinio biudžeto, vyriausybė “išsijungė”. Skaičiuojama, kad tos 16 dienų, kai buvo visiškai ar iš dalies sustabdytas valstybinio sektoriaus darbas (nesustabdytas tik būtinų sričių – valstybės gynybos, sveikatos apsaugos ir pan.), lėmė maždaug 24 mlrd. dolerių nuostolius bei sulėtino JAV ekonomikos ketvirčio augimą 0,6 proc.

Rugsėjis
Vokietiją ir toliau į priekį ves A.Merkel

Istorinė pergalė – taip kanclerės Angelos Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partijos sėkmę Vokietijos Bundestago rinkimuose sutartinai įvertino pasaulio apžvalgininkai. Be to, trečią kartą iš eilės tapdama kanclere, ji veikiausiai pranoks legendinę Margaret Thatcher, kuri, 11 metų vadovavusi Didžiosios Britanijos vyriausybei, kol kas yra ilgiausiai tokiame poste išsilaikiusi moteris.
Tiesa, CDU gavo tik 42 proc. rinkėjų balsų, tad valdančiajai koalicijai vėl teko ieškoti partnerių. Ir jais tapo priešininkai – Vokietijos socialdemokratai. Nors derybos vyko sunkiai ir ilgai, kompromisų vis dėlto buvo rasta: šalyje bus įvestas minimalus atlyginimas (8,5 euro už valandos darbą), sutarta nedidinti mokesčių, sumažinti pensinį amžių, nedidinti federalinės skolos, suteikti Vokietijos pilietybę šios šalies teritorijoje ne vokiečių šeimoje po 1990 m. gimusiems žmonėms.

Lapkritis
Filipinų tragedija

Lapkričio mėnesį Pietryčių Aziją, o ypač Filipinus, sukrėtė skaudi nelaimė: itin stiprus tropinio ciklono taifūnas Hajanas, pagal vėjo greitį užėmęs ketvirtą vietą istorijoje, nusinešė, skirtingų šaltinių duomenimis, nuo 3 iki 10 tūkst. žmonių gyvybių, o iš viso tiesiogiai palietė vienuolika milijonų žmonių, 673 tūkstančių iš jų palikdamas be namų. Skaičiuojama, kad jo padaryta žala gali siekti apie 6 mlrd. JAV dolerių.
Po šio taifūno šalyje prasidėjo suirutė – dar ir šiandien trūksta maisto, vandens, medikamentų. Baiminamasi, kad tokios sąlygos gali paskatinti kurtis ginkluotas gaujas, o tai apsunkins šalies atstatymo procesą.
Beje, ši nelaimė atkreipė dėmesį ir į tai, kad sparti urbanizacija, gyventojų tankio didėjimas ir nesirūpinimas saugumo reikalavimais, taip pat miestų statymas tam netinkamose vietose gali kainuoti tūkstančių žmonių gyvybes.