Savaitraštis “Veidas” šešioliktąjį kartą pristato Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų reitingą.

Kiekvieną mėnesį maždaug po keturis šimtus lietuvių, kurių daugiau kaip pusė turi Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų diplomus, praveria Vilniuje įsikūrusios įdarbinimo užsienyje agentūros UAB “Jobcenter Lt” duris su tikslu gauti bet kokio legalaus darbo užsienyje. Dauguma apsilankančiųjų labiausiai nori išvykti laikinai padirbėti į Norvegiją. Kiti pageidaujamų darbo vietų maršrutai driekiasi į Jungtinės Karalystės ir Vokietijos ūkius ar gamyklas. “Šiandien Norvegija yra kiekvieno lietuvio svajonė Nr. 1, – su lengva ironija sako UAB “Jobcenter Lt” direktorius Ilja Malkinas. – Deja, įdarbiname tik apie trisdešimt”.
Tarp interesantų ypač daug esama žmonių su universitetiniu socialinių mokslų krypčių išsilavinimu: vadybininkų, buhalterių, apskaitininkų, teisininkų bei edukologų. “Bet įdarbiname juos Norvegijoje tikrai ne vadybininkais ir ne mokytojais. Dažniausiai jie stoja prie žuvų fabriko konvejerio linijos, o kai kurie karjerą Noravegijoje pradeda nuo kiemsargio darbo. Tokio darbo Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje geidžia šimtai mūsų žmonių su aukštuoju išsilavinimu”, – pasakoja I.Malkinas.
Tiesa, mokytojai dažnai norėtų ir svetur dirbti darbą susijusį su vaikais, bet retas moka norvegų ar anglų kalbas, tad net auklės darbo negauna, ką jau kalbėti apie darbą mokykloje. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos duomenis, pernai į juos kreipėsi vos šeši pedagogai, pašydami suteikti jiems pažymą, patvirtinančią jų profesines kvalifikacijas ir suteikiančią teisę įsidarbinti kitų ES šalių narių švietimo įstaigose. Bet, kaip jiems pavyko darbintis, niekas Lietuvoje nesidomi.
“Beje, nors mes giriamės, kad jaunimas puikiai kalba angliškai, iš tikrųjų dažnas studentas angliškai temoka tiek, kad jam net negali siūlyti įsidarbinti pardavėju parduotuvėje, barmenu ar užsakymų priėmėju. Tad ką jau kalbėti apie vyresnę kartą”, – toliau dėsto I.Malkinas.
Verslininkas taip pat teigia net neprisimenąs daug atvejų, kad lietuviai, turintys socialinių mokslų krypties ar pedagogo diplomus prašytų būtinai padėti rasti darbą užsienio šalies biure ar mokykloje. “Dažnas suvokia, kad jų diplomas darbdaviui nieko nereiškia, o jie patys nėra pajėgūs susikalbėti svetima kalba. Pagaliau, mes esame verslo organizacija, suinteresuota savo sėkme, tad negalime rizikuoti ir specialiai pirkti brangaus sertifikato, suteikiančio teisę ieškoti mūsų specialistams su aukštuoju išsilavinimu kvalifikuoto darbo, tarkime, Anglijoje, – aiškina UAB “Jobcenter Lt” vadovas ir priduria: Mums tai būtų tikri nuostoliai, manau, per mėnesį įdarbintume kokį vieną lietuvį su universitetiniu išsilavinimu, o dabar – keliasdešimt”.
Konsultantas teisininkas Marius Pečkys atkreipia dėmesį, kad iš tiesų socialinių ir humanitarinių mokslų krypčių pritaikomumas itin siauras. Mat dažnos socialinių ar humanitarinių mokslų krypties disciplinos svarba baigiasi sulig Lietuvos valstybės teritorijos riba. Tarkime, teisininkas yra teisininkas tik Lietuvoje, o pervažiavus sieną ir atvykus į Lenkiją, mūsų teisininko diplomas nieko nebereiškia. “Lietuvos rinka ribota, o socialininių ir humanitarinių mokslų krypčių specialistų Lietuvoje jau šiandien yra didžiulis perteklius, tad jauni žmonės, rinkdamiesi šios krypties studijas, turėtų gerokai pagalvoti: kam ir kur jie parduos savo žinias?”, – akcentuoja M.Pečkys.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad į socialinius mokslus dažnai stoja ne patys geriausi gimnazijų abiturientai, nes šie mokslai yra lengvesni. O vidutiniokui įsidarbinti, pagal specialybę, dar problemiškiau. “Žinoma, patys geriausi teisininkai, o ir kiti socialinių mokslų atstovai, taip pat sėkmingai tęsia studijas užsienio šalių universitetuose ir ten darbinasi, bet tokių yra vienetai”, – pastebi M.Pečkys.
Taigi, į ką kreipti dėmesį renkantis, kokiame Lietuvos ar užsienio universitete bei kokią studijų programą studijuoti, mūsų savaitraštis klausė įdarbinimo bei mokslo ekspertų.

Pedagogų poreikis mažėja dramatiškai
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį kai kuriuose universitetuose studentų skaičius sumažėjo perpus ir akivaizdu, kad toliau mažės. Mat mažėja gimstamumas, be to, dar apie 10 nuošimčių visų gimnazijas baigiančių jaunuolių išvyksta studijuoti į užsienio šalių universitetus bei koledžus, o dar galbūt apie kita tiek dirbti nekvalifikuotų darbų. Bet, nepaisant jaunimo emigracijos, anot viceministro, Lietuvoje ir toliau mažės kai kurių specialistų su universitetiniu išsilavinimu poreikis. Pirmiausia, socialinių mokslų krypčių bei edukologų. Ypač didelė perprodukcija ikimokyklinukų pedagogų. Jiems Lietuvoje susirasti darbą, pagal įgytą išsilavinimą, sudėtingiausia.
R.Vaitkus akcentuoja, jog viso pasaulio ekspertai pabrėžia, jog dabar reikia, o po keleto metų dar labiau reikės technologinių, fizinių, biomedicinos mokslo krypčių specialistų. “Matydami šias tendencijas, šiemet mes sudarėme valstybinį specialistų su aukštuoju išsilavinimu rengimo užsakymą. Jame dominuoja kryptys, kurias išskiria pasaulio švietimo ir mokslo strategai. Be to, kadangi per pastaruosius ketverius metus drastiškai sumenko kai kurių žemės ūkio bei sporto, ikiteisminio tyrimo specialistų rengimas, o poreikis didžiulis, tad šias kryptis išskyrėme atskirai ir agronomų, miškininkų, trenerių, policininkų rengimą taip pat įtraukėme į prioritetinį valstybinį užsakymą”, – informuoja viceministras.
Ir jaunuoliams R.Vaitkus pataria vadovautis pasaulinėmis tendencijomis – ateitis priklauso technologiniams, fiziniams, biomedicinos mokslams bei tarpdisciplininėms studijų programoms. Kitaip tariant, absolventams, įgijusiems diplomą su dviejų skirtingų mokslo krypčių žiniomis ir gebėjimais, neteks varstyti darbo biržos durų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.