Vyriausybė 2014 m. proveržio tikisi nedarbo mažinimo, energetinio efektyvumo, kovos su šešėliu ir investicijų skatinimo srityje, tačiau ekspertai prieštarauja, kad esminiams pokyčiams jokių prielaidų nėra.

Ateinantys metai ypatingų pokyčių Lietuvai neatneš – gyvensime panašiai kaip ir pastaruosius kelerius metus. Ekonominė padėtis po truputį taisysis, tad ir optimistinių gaidų pasigirs vis dažniau, tačiau staigaus pagerėjimo nepajusime nei pagal ekonominius rodiklius, nei pagal piniginės turinį. Šiek tiek daugiau permainų matysime švietimo srityje, nes galiausiai bus apsispręsta, ar aukštasis mokslas Lietuvoje turi būti mokamas, ar nemokamas, ir sveikatos apsaugos srityje, mat žadamos trumpesnės eilės poliklinikose.
2014 m. geresnių naujienų suteiks ir įvairios palankiai susiklosčiusios aplinkybės pasaulinėje rinkoje, turėtų įsivažiuoti taip ilgai laukta daugiabučių renovacija. „Tikimės, kad pavasarį bus renovuojama 500–600 daugiabučių. Tai didins energetinį efektyvumą, mažins gyventojų išlaidas už šildymą ir skatins statybos sektorių“, – viliasi premjeras Algirdas Butkevičius.
Tiesa, pasiklausius Vyriausybės atrodytų, kad 2014-ieji turėtų būti lūžio metai, mat Vyriausybė pasiryžusi sau prisiskirti bet kokį pagerėjimą – nesvarbu, kas jį lemtų. Štai premjeras giriasi, kad 2013 m. Vyriausybei pavyko pasiekti energetikos kainų lūžį, ir po ilgo bei skausmingo energijos brangimo kreivė nuo 2014 m. pakryps žemyn. Tačiau ekspertai prieštarauja, kad Vyriausybė dėl šių rodiklių niekuo dėta, – naftos ir dujų kainos krito pasaulinėje rinkoje, o tai ir leis atpiginti energijos sąnaudas.
2014 m. sulaukti didelių pokyčių Vyriausybė nusiteikusi ir kitose srityse. „Galbūt ne tik dėl reformų, bet ir dėl tam tikrų teisės aktų pakeitimo ar programų vykdymo 2014 m. tikimės sulaukti proveržio įvairiose srityse: nedarbo mažinimo, energetinio efektyvumo, kovos su šešėliu, investicijų skatinimo“, – vardija A.Butkevičius.
O ką apie tai mano ekspertai?

Nedarbas mažės ne dėl programų, o dėl ekonomikos augimo

Priešingai, nei tikisi Vyriausybė, nedarbo srityje jokio proveržio kitais metais neturėtų būti – bedarbių gretos po truputį mažės dėl augančios ekonomikos, tačiau tokiais pat lėtais tempais, kaip ir pastaruosius keletą metų. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2014 m. nedarbo lygis sumažės apie pusantro procento – iki 10,5 proc.
Ekonomistai abejoja, ar nedarbo mažėjimui didesnės įtakos turės ir Vyriausybės pastangos mažinti struktūrinį bei regioninį nedarbą vadovaujantis parengta Užimtumo programa iki 2020 metų.
„Bus rūpinamasi jaunais bedarbiais, siekiant, kad per keturis mėnesius jie pradėtų dirbti, mokytis ar būtų nusiųsti į praktiką. 2013 m. į profesines mokyklas priimtas rekordinis skaičius mokinių – 21,3 tūkst., arba dešimtadaliu daugiau, nei planuota. Mūsų rūpestis ateinančiais metais – spartinti profesinio mokymo sistemos pertvarką, kad sistema būtų lankstesnė, geriau prisitaikytų prie rinkos pokyčių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Ūkio ministerija įpareigotos teikti subsidijas naujam verslui pradėti pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ypač jaunimui“, – kokių veiksmų bus imamasi mažinant nedarbą, pasakoja A.Butkevičius.
Lietuvos darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas sutinka, kad prie jaunimo nedarbo mažinimo subsidijos gali prisidėti, tačiau nedarbo mažinimo srityje proveržis sunkiai įmanomas. „Matėme proveržį, kai buvo priimtas įstatymas dėl mažųjų bendrijų: visi džiaugėsi, kiek prikurta naujų bendrijų, bet jos kurtos siekiant išvengti sunkios UAB dalios ir naujų darbo vietų praktiškai nesukūrė, nes juk verslo aplinka nepasikeitė. Proveržio nematome, nes eksportas nedidėja, viešasis sektorius, kuris turi verslo plėtrą užtikrinti, pavyzdžiui, komercijos atašė, naujų rinkų paieškos srityje, didelių pasiekimų taip pat nerodo. Kadangi nematau, kad būtų kažkas numatyta verslo infrastruktūroje, tai proveržio ir nebus – bus lėtas stūmimasis, bet, ačiū Dievui, į priekį, o ne atgal“, – komentuoja D.Arlauskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pritaria, kad nedarbas mažės labai iš lėto, tačiau 2014 m. Lietuvai greičiausiai pasijus Didžiosios Britanijos darbo rinkos atvėrimas rumunams ir bulgarams: šioje šalyje darbo jėga atpigs, todėl mūsų emigrantams, ypač dirbantiems nekvalifikuotą darbą, ši rinka darysis mažiau patraukli. Tai lems, kad atsiras daugiau norinčiųjų dirbti Lietuvoje.

Lankstinti darbo santykių ir vėl nesiryš

2014 m. Vyriausybė pasiryžusi pagerinti ir Lietuvos ūkio konkurencingumą, o šio tikslo sieks dviem būdais – siekdama didesnio darbo santykių lankstumo ir gerindama investicijų aplinką. Pasak premjero, 2013 m. priimtos Teritorijų planavimo, Viešųjų pirkimų įstatymų naujos redakcijos palengvina sąlygas verslo pradžiai, o smulkiajam ir vidutiniam verslui atveria kelius dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kita kryptis 2014 m. – į regionus bus nukreipti ES paramos finansiniai srautai ir užsienio investicijų projektai.
Kita vertus, pirmiausia tų užsienio investuotojų reikia pritraukti, o S.Besagirskas tvirtina nematantis žingsnių, kurie pagerintų investicinę aplinką Lietuvoje, nes įsisenėjusios problemos išliko. „Vienintelis teigiamas dalykas – mokesčių stabilumas. Pritarčiau, kad šiek tiek pagerėjo situacija dėl teritorijų planavimo, bet tai svarbiau vidaus investuotojams, nes ateinantys nauji užsienio investuotojai dažniausiai renkasi laisvąsias ekonomines zonas, kuriose tų problemų nėra. O daugiau prielaidų gerėti investicinei aplinkai nematau: energijos išteklių kainos didelės, biurokratinė našta didelė, darbo jėgos apmokestinimas vienas didžiausių regione, darbo santykiai lieka visiškai nelankstūs“, – vardija S.Besagirskas.
Vyriausybė žada pokyčių ir darbo santykių srityje – sudaryta darbo grupė iki 2014 m. parengs naują Darbo kodekso projektą. Tačiau palengvinti darbuotojų atleidimą ir priėmimą į darbą reiškia užsitraukti rinkėjų rūstybę – tam iki šiol nesiryžo nė viena Vyriausybė, todėl ir šioje srityje nieko nesitikima. Ekonomistai prognozuoja, kad geriausiu atveju bus atlikti kosmetiniai papudravimai, bet ne įvykdyta reali reforma.
„Valdžia turi saugoti ne darbuotojo darbo vietą, o patį darbuotoją, kaip Danijoje, kur darbdavys gali lengvai priimti, lengvai atleisti darbuotoją, o jau valdžia nepalieka jo likimo valiai. Jei Lietuvoje bus sugalvotas mechanizmas, kaip saugoti darbuotoją, darbo santykių lankstumą galima būtų padidinti. Kalbame apie fondo sukūrimą, iš kurio galėtų būti mokamos išmokos atleistiems darbuotojams: tai kažkas panašaus kaip garantinis fondas, iš kurio mokamos kompensacijos darbuotojams, dirbusiems bankrotą patyrusiose įmonėse. Šiandien nematau, kad vyktų rimtos diskusijos, kaip apsaugoti darbuotoją ir užtikrinti atleidžiamam darbuotojui finansinę pagalvę. Vyksta diskusijos, kaip neapsaugoti jo darbo vietos, todėl profsąjungos elgsis labai ryžtingai ir valdžia vėl atsitrauks“, – prognozuoja D.Arlauskas.
Neturėtų ateinančiais metais būti ir mokesčių pertvarkų, nors finansų ministras Rimantas Šadžius yra užsiminęs, kad bus apsispręsta dėl mokesčių reformos, taip pat ir progresinių mokesčių. Mokesčių pertvarkos darbo grupėje dalyvavęs S.Besagirskas tvirtina, kad grupė pristatė tik tarpinius rezultatus, tarp kurių būta gerų pasiūlymų, pavyzdžiui, ekonomisto Raimundo Kuodžio pasiūlyta pensijų reforma ar darbo jėgos apmokestinimo reforma, tačiau įpusėjus darbui buvo nuspausti stabdžiai ir darbo grupė išvaikyta.
„Tai parodė Vyriausybės nenorą ką nors daryti: jei būtų ketinama imtis reformos, ji būtų daroma dabar, o ne kitais metais ar kai užslinks kita mėnulio fazė“, – kritikuoja S.Besagirskas.
D.Arlauskas priduria, jog didelių pokyčių mokesčių srityje negalima tikėtis dar ir dėl to, kad tuomet Vyriausybei neišvengiamai tektų imtis nepopuliarių sprendimų, kaip nekilnojamojo turto visuotinis apmokestinimas (o tai būtų labai „nesocdemiška“), ir radikalių reformų, iš kurių akivaizdžiausia – viešojo sektoriaus mažinimas. Juk visuotinai pripažįstama, kad darbo sąnaudos Lietuvoje labai didelės, bet jas mažinant nukentėtų biudžetas. Sprendžiant, ką daryti, ir tektų imtis valdininkų atleidimo, kuris mažai tikėtinas.
Tad S.Besagirskas prognozuoja, kad planuota mokesčių reforma pasibaigs tuo, jog paskutiniais metais prieš rinkimus Vyriausybė labai simboliškai padidins minimalų atlyginimą, o valdančioji dauguma pateiks progresinių mokesčių įstatymo projektą, kurio labai aršiai niekas nestums ir greičiausiai jis nebus priimtas.