Pastaruoju metu vis daugiau šalies gyventojų burnojimą ir bambėjimą keičia į optimizmą, daugėja ir tokių, kurie išdrįsta pripažinti, kad jiems sekasi.

Šie metai Lietuvos gyventojams buvo gana geri ar bent vidutiniški. Bent jau tikrai geresni nei 2009-ieji ar 2010-ieji: ekonomika augo, eksportas didėjo, nedarbas mažėjo, pajamų į biudžetą surinkta daugiau, nei planuota, atsigavo statybos, kai kam net atlyginimai kilo, o štai prekių ir paslaugų brangimas nebuvo itin skausmingas.
Ir tą optimizmą ar net pakylėjimą jautėme ne tik ekonomikos, bet daugelyje sričių, tarkim, diplomatijos: pirmininkaudami Europos Sąjungos Tarybai parodėme, kad nors ir esame Europos Sąjungos paribio valstybė, tačiau mokame elgtis solidžiai bei atsakingai, ir Vakarų europiečius nustebinome gerąja prasme.
Nors kai kas prognozavo visišką stagnaciją, tačiau ir energetikos srityje nesusimovėme – dauguma projektų buvo toliau vykdomi ir dar labiau pasistūmėjo finišo link. Netgi įstrigusi daugiabučių namų renovacija ėmė rodyti ženklų, kad artėja proveržis. O jau kultūros, sporto ar netgi kosmoso srityse šie metai buvo ypač dosnūs: sporte mus maloniai stebino ne tik Rūta Meilutytė, bet ir krepšinio rinktinė, kultūroje šie metai išsiskirs kultūrinių renginių gausa, na, ir, žinoma, Valdovų rūmų atidarymu. Čia svarbu priminti, kad kadaise jie kėlė labai daug pasipiktinimo, o dabar kelia nacionalinio išdidumo jausmą. Ir tai lėmė palyginti labai maža Valdovų rūmų darbuotojų komanda. Tiksliau, atsidavęs ir nuoširdus jų darbas.
Visi paminėti pavyzdžiai ir permainos nuteikia išties pozityviai: nors retkarčiais ir klupinėdami, mes tikrai judame į priekį, mūsų valstybė modernėja, gyventojų gyvenimo kokybė gerėja. Nesvarbu, kad nemažai daliai lietuvių pesimizmas vis dar mielesnis, tačiau ilgainiui jis neatsilaikys. Jau šiandien vis daugiau šalies gyventojų burnojimą ir bambėjimą keičia į optimizmą, daugėja ir tokių, kurie išdrįsta pripažinti, kad jiems sekasi.
Ankstesniais metais iš daugelio sociologinių apklausų dvelkdavo pesimizmas, o šiemet jau nebedvelkia, dar daugiau optimizmo matyti kalbant apie ateitį. Štai, kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, net 43 proc. respondentų teigia, kad 2013-ieji jiems buvo vidutiniški, o daugiau nei 25 proc. pripažino, kad šie metai jiems buvo sėkmingi. O kalbėdami apie ateinančius metus beveik pusė apklaustųjų tikisi, kad 2014-ieji bus lengvesni, nei buvo šie metai, dar 42 proc. prognozuoja, kad jie bus panašūs į šiuos metus.
Tiesa, vien džiūgavimo ir žavėjimosi optimizmu čia nepakanka. Jei norime ir toliau sparčiai važiuoti į priekį, reikia reformų, reikia ir sunkaus darbo. Tą dabartinei Vyriausybei vis dažniau primena ir Lietuvos, ir užsienio ekspertai, į tai nuolat atkreipia dėmesį ir prezidentė. Tereikia, kad premjeras ir ministrai išgirstų, o išgirdę imtų veikti.
Štai ir praėjusią savaitę, įvertindama pirmuosius Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės metus, Dalia Grybauskaitė išspaudė jai keletą pagyrimų, bet tuoj pat pasigirdo griežtas uždavinių ir laukiančių reformų priminimas. Užimtumo didinimas, korupcijos mažinimas, proveržis energetinio savarankiškumo srityje, krizės metu sumažintų atlyginimų ir pensijų atkūrimas, šilumos ūkio pertvarka, valstybės valdomų įmonių dividendų politikos permainos, skaidrus ES paramos panaudojimas… – baksnojo prezidentė ir vis pabrėžė šiose srityse netoleruosianti plaukimo pasroviui.
Taigi žmonių nuotaikos neblogos, išorinės aplinkybės palankios, padėtis daugelyje sričių gerėja. Jei dar Vyriausybė būtų veiklesnė, tada ir žmonių lūkesčiai, kad 2014-ieji bus lengvesni nei šie metai, gali išsipildyti.