Trys svarbiausios 2017 m. stojimo į aukštąsias mokyklas ir kolegijas naujovės: stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas bus taikomas minimalus konkursinis balas, metinių pažymių sąskaita padidinta valstybinių brandos egzaminų svarba, o pirmosios pakopos studijose nebebus rengiami mokytojai dalykininkai.

Inga NECELIENĖ

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šiųmetės naujovės didelės įtakos stojantiesiems neturės, nuo pernai pradėtas reikalauti valstybinis matematikos egzaminas buvo kur kas jautresnis dalykas. Būsimuosius pirmakursius jis ragina būti drąsius šiemet, o ne tada, kai bus baigtos prie širdies nelimpančios studijos.

Kad ir kas keistųsi – stojimo tvarka, studijų trukmė, kryptys, programos ar visas aukštųjų mokyklų tinklas, sunkiai suskaičiuojamą reformą išgyvenantis Lietuvos švietimas turi ir nekintamų dėmenų. „Šiemet reikia rinktis taip pat, kaip visais laikais, – tokias studijas, prie kurių linksta širdis“, – taip šią konstantą apibrėžia LAMA BPO prezidentas P.Žiliukas.

– Apie vieną šių metų naujovių – visoms aukštosioms mokykloms būtiną minimalų konkursinį balą – šnekėta seniai. Bet ką jis pakeis?

– Šiemet įsigaliojusi nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija įpareigoja švietimo ir mokslo ministrą nustatyti mažiausią konkursinį balą stojant į universitetus ir kolegijas. Universitetuose šis balas siekia 3, kolegijose – 1,6.

Manau, esminių pokyčių dėl atsiradusio minimalaus konkursinio balo neturėtų įvykti. Juolab kad užtenka tik teigiamu pažymiu išlaikyti numatytus egzaminus ir gauti bent minimalų skaičiuką iš šimto – stojant į kolegijas jis būtų 16 proc. Žinoma, tose studijų kryptyse, kuriose didžiulė konkurencija, nustatyto minimumo valstybės finansuojamai vietai gauti nepakaks. Tik ne visur yra konkurencija.

Nemanau, kad ši naujovė palies daug studentų. Nuo pernai pradėtas reikalauti valstybinis matematikos egzaminas buvo kur kas jautresnis dalykas.

– Tikėtina, kad šiemet nustatyti konkursiniai balai ateityje bus keliami. Kokie jie turėtų būti, kad visas mūsų aukštasis mokslas atgautų prestižą?

– Čia dar priklauso nuo balo sandaros, kas yra vertinama. Bet jeigu laikytumės dabartinės sistemos, stojimo į universitetus balą reikėtų kilstelėti iki keturių. Kita vertus, universitetuose konkurencija šį balą dažnai iškelia daug aukščiau nei 4 balai. Dėl kolegijų – kita situacija, bet stojant į jas minimalus balas taip pat galėtų būti bent 2.

– Ką dar prieš egzaminų sesiją turėtų žinoti abiturientas, kad jau šį rudenį taptų pirmakursiu?

– Prieš egzaminų sesiją dauguma abiturientų jau būna apsisprendę, į kokią studijų kryptį stos ir kokius egzaminus laikys, nes jei norimoms studijoms reikia, pavyzdžiui, biologijos, o moksleivis šio dalyko egzamino nepasirinkęs, vadinasi, rinktis tokią programą, kurios konkursinio balo sandaroje reikia biologijos, negalės. Manykime, kad tinkami sprendimai priimti, todėl dabar jaunuoliams reikia susikonkretinti, kokiuose miestuose ir kuriose mokykloje yra norimi studijuoti dalykai. Tam pasitarnaus atvirų durų dienos, tinklalapiai, vizitai į mokyklas, esamų ar buvusių studentų atsiliepimai – šiame procese reikia aktyviai dalyvauti ir susirinkti kuo daugiau informacijos.

Išanalizavus informaciją, susidėliojus studijų ir mokyklų prioritetus nuo birželio 1 d. LAMA BPO informacinėje sistemoje galima teikti prašymus. Mes matome, kad jaunimui puikiai sekasi naudotis mūsų sistema: jie čia pildo duomenis, juos tobulina, keičia. Tik priminsiu, kad savo duomenis koreguoti galima iki liepos 19 d.

Bet užpildyti prašymą – tik dalis darbo. Sužinojus pirmųjų išlaikytų valstybinių egzaminų įvertinimą reikia prisėsti prie mūsų tinklalapyje esančios skaičiuoklės ir pasidomėti, kokių turite galimybių įstoti į norimą studijų kryptį. Jeigu egzaminai nebuvo tokie sėkmingai, kokių tikėjotės, – dar ne tragedija, gal likusieji geriau pavyks. Tik vėl reikia domėtis, kokie konkursiniai balai kokiose mokyklose ir kokiems egzaminams koks svoris suteikiamas. Taigi visą stojimo laikotarpį būtina sekti situaciją ir taip pat svarbu nepamiršti pasitikrinti LAMA BPO sistemoje gaunamų pranešimų.

Prieš pildant stojimo dokumentus reikia įvertinti ir kitus niuansus. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje parama mokslui garantuota ir nebūtina siekti valstybės finansuojamos studijų vietos, prioritetą galima teikti trokštamoms studijoms norimoje mokykloje. Bet jeigu valstybės finansavimas abiturientui svarbus, tokiu atveju iš galimų devynių pasirinkimų bent septynis reikėtų išnaudoti valstybės finansuojamoms vietoms įrašyti ir atsargai aštuntu ar devintu pasirinkimu pasilikti vieną arba dvi mokamas studijų vietas.

Dar reikėtų pridurti, kad ėmus organizuoti bendrąjį priėmimą abiturientams reikia atlikti kur kas mažiau darbo, nes daug ką už juos padaro LAMA BPO sistema.

– Ar keitėsi šių metų stojimo tvarka?

– Šiokių tokių niuansų yra. Šiemet bus trys stojimo etapai. Pirmasis baigsis liepos 19 d., o pirmojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 24 d.

Norintieji dalyvauti liepos pabaigoje vyksiančiame antrajame etape privalės mūsų sistemoje atnaujinti savo prašymą, nes šis automatiškai nustos galioti, bet šiame etape nebus galima įtraukti jokių naujų studijų programų ar keisti finansavimo pobūdžio. Pasibaigus antrajam priėmimo etapui rugpjūčio 4 d. bus paskelbtos likusios laisvos vietos, o nuo rugpjūčio 10-osios savaitę vyks papildomas priėmimas, per kurį bus galima užpildyti atnaujintą prašymą ir įtraukti naujų studijų programų (iki šešių pageidavimų) į likusias laisvas vietas. Papildomas priėmimas reikalingas dėl to, kad kai kurie į Lietuvos mokyklas įstoję ir net sutartį pasirašę abiturientai nusprendžia ją nutraukti ir, tarkime, išvykti. Tokiu atveju lėšos grįžta valstybei.

Dar vienas niuansas – šiemet keičiasi metinių pažymių devalvavimo tvarka. Iki šiol mokyklinio A lygio 10 balų pažymys būdavo prilyginamas 50 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo, o nuo šių metų – 33 proc. Todėl valstybinių brandos egzaminų svarba ypač didėja ten, kur bus didelė konkurencija. Kodėl valstybiniam egzaminui suteikiama daugiau svorio, turbūt nesunku nuspėti: ne paslaptis, kad mokyklose pažymių rašymo kontrastai labai dideli.

– Šiemet prie gaunančiųjų papildomų stojimo balų pridėti ir baigusieji privalomąją karo tarnybą bei bazinius karinius mokymus. Kam reikalinga ši balo dedamoji?

– Žvelgiant tiek į savo, tiek į kitų šalių patirtį matyti, kad mokykloje vertinami ne tik formalūs, tai yra mokslo rezultatai, bet ir neformalūs dalykai. Jaunam žmogui negali būti svarbūs tik mokslai. Yra ir kitų ne mažiau reikšmingų, o žvelgiant į ateitį –gyvenime gal net svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, motyvacija. Reikia suprasti jaunuolių ryžtą ir motyvaciją, todėl nuo šių metų stodami papildomą pusę balo gaus baigusieji bazinius karinius mokymus ar privalomąją karo tarnybą. Juk karo prievolė – tai kartu ir patriotinis motyvas.

Turėdami galvoje tą pačią motyvaciją ir kartu švietimo sistemos piramidę papildomą balą suteikiame asmenims, baigusiems profesinio mokymo studijų programas su pagyrimu ir stojantiems į tos pačios švietimo srities universitetinių bei koleginių studijų programas. Profesinė patirtis – labai svarbus dalykas. Mokslo siekiantis žmogus jau būna iš praktinės pusės susipažinęs su jį dominančiu darbu, bet į mokslo įstaigą ateina kryptingai siekti žinių, nes suvokia, kad didesnių savo srities aukštumų be mokslo ir tobulėjimo nepasieks.

Nuo kitų metų po 0,25 papildomo balo stojantiesiems bus skiriama ir už savanorišką veiklą – už dalyvavimą ilgalaikėje jaunimo nacionalinėje arba tarptautinėje savanoriškoje veikloje, kuri truktų ne trumpiau negu tris mėnesius. Juk savanoriška veikla gali padėti jaunuoliams apsispręsti dėl ateities planų ir būti papildomas motyvacijos šaltinis atrasti tai, ko jie nori.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2017-m