Norvegijos teismas Andersui Beringui Breivikui pagal šios šalies įstatymus paskyrė maksimaliausią bausmę.
Norvegijos teismas A. Breiviką, kuris pernai liepos 22 d. susprogdino 8 žmones prie vyriausybės pastato Osle ir sušaudė 69 jaunuolius jaunimo sąskrydyje Utojos saloje, pripažino pakaltinamu. Teroristas pasiųstas į kalėjimą 21-eriems metams su galimybe bausmę pratęsti, jei nusikaltėlis bus pripažintas pavojingas visuomenei. Tokiu būdu patenkinti tiek pačio A. Breiviko, tiek žudynių aukų artimųjų pageidavimai. Teismo nuosprendžio nuteistasis skųsti neketina.
Patenkinti visi
Kaip ir per kiekvieną teismo dieną, taip ir nuosprendžio skelbimo metu A. Breivikas teismo salėje, kai tik jam buvo nuimti antrankiai, pakėlė ranką į viršų, imituodamas nacistinį pasisveikinimą. Teismas paskelbė verdiktą, už kurį vieningai balsavo visi penki proceso teisėjai: A. Brevikas pripažintas pakankamai pakaltinamu, kad už savo veiksmus atsakytų baudžiamąja tvarka. Bausmė jam paskirta maksimali, kokia gali būti taikomas pagal galiojančius Norvegijos įstatymus – 21 metai kalėjimo. Beje, tai nereiškia, kad 2032 metais nusikaltėlis išeis į laisvę (bausmės laikas skaičiuojamas nuo sulaikymo dienos): jei jis po 20 metų bus pripažintas pavojingu visuomenei, tai tuomet įkalinimo terminas bus dar pratęstas 5 metams. Tokių pratęsimų skaičiaus Norvegijos įstatymai nenumato: jų gali būti ir trys, ir septyni.
Pagrindine intriga prieš paskelbiant nuosprendį buvo ta, ar bus A. Breivikas pripažintas pakaltinamu, ar ne. Ši intriga iš esmės buvo daugiausia moralinė ir beveik neturėjo politinio atspalvio, kaip bandė teigti pats nuteistasis. Politiniai motyvai neturėjo jokios įtakos skelbiant teismo nutartį. Dar iki teismo buvo aišku, kad A. Breivikas ilgiems metams bus išsiųstas į „Yla“ kalėjimą. Neišspręstas klausimas buvo tik tas, ar paskui A. Breiviką į įkalinimo vietą reikės siųsti būrį psichiatrų, ar ne.
Dauguma norvegų, tarp jų ir žudynių aukų giminaičiai laikėsi nuomonės, kad A. Breiviką reikia pripažinti pakaltinamu, kitaip masinių skerdynių pernai vasarą prasmė būtų sumenkinta. Todėl dauguma jų buvo solidarūs su nusikaltėliu, kuris ir pats teigė, kad jis – psichiškai sveikas, o jei jis būtų pripažintas neveiksniu, tai būtų jo „pažeminimas“, ir apskritai, tai būtų buvę „blogiau už mirtį“.
Dėl to paskelbtas teismo nuosprendis tenkina visas puses, gal tik išskyrus prokurorus, kurie A. Breiviką norėjo pripažinti nepakaltinamu.
Skelbdami sprendimą apie nusikaltėlio psichinę būklę, neva jis priklauso Tamplierių ordinui, teisėjai vadovavosi dviem psichiatrų ekspertizėmis. Pirmosios rezultatai buvo paskelbti 2011 m. lapkritį. Tada ekspertai padarė išvadą, kad A. Breivikas yra paranojinis šizofrenikas, nuo jaunystės girdi įvairiausius mistinius garsus ir yra linkęs į savižudybę. Norvegijos visuomenė priėmė šias išvadas nevienareikšmiškai: kai kas tvirtino, kad pripažinti A. Breiviką nepakaltinamu – tas pats, kas nurašyti Hitlerio, Stalino ar Pol Poto nusikaltimus, neva ir jie buvo „paranojiniai šizofrenikai“, kiti gi buvo įsitikinę, kad sušaudyti jaunuolius Utojos saloje tegalėjo tik psichiškai nesveikas žmogus.
Pats A. Breivikas bei jo advokatas Geiras Lippenstadas pirmosios ekspertizės rezultatais buvo labai nepatenkinti. Šių metų sausį buvo paskirta papildoma psichiatrinė ekspertizė, kurios metu būrys psichiatrų tris savaites nuolat stebėjo A. Breiviko elgseną. Jos rezultatai buvo visiškai priešingi nei pirmosios ekspertizės, galutinės išvados buvo paskelbtos balandžio mėnesį. Medikai pripažino A. Breiviką pakaltinamu ir pareiškė, kad žudynių pernai liepą metu jis nebuvo psichozės būsenos. Kita vertus, visiškai sveiku nusikaltėlis nebuvo pripažintas: anot ekspertų, ne visada adekvačiai vertina susidariusią situaciją, o žudynių metu jam buvo emocinis šokas. Tokios išvados A. Breiviką tenkino. Teisme ekspertai taip pat papasakojo, kad prieš nusikaltimą jis vartojo stimuliuojančius preparatus.
Po antrosios ekspertizės teismo procesas įgavo didesnė pagreitį, pagrindinis gynybos tikslas buvo įrodyti, kas klientas yra pakaltinamas. Dėl to advokatas G, Lippenstadas liudininkais į teismą reikalavo kviesti įvairaus plauko nacionalistus (pvz., ultardešinįjį politiką S. Fjordmaną), islamistus (mulą M. Krakerį). Tokiu būdu advokatas norėjo įrodyti, kad karas tarp Vakarų (krikščionybės) ir Rytų (islamo) egzistuoja ne vien norvegų teroristo galvoje. Teismas, beje, neleido į procesą iškviesti visus gynybos pageidaujamus asmenis, kiti gi atsisakė atvykti patys.
Pats brangiausias kalinys
Paskelbtas nuosprendis gerokai kirs per Norvegijos biudžetą. A. Breiviko išlaikymas valstybės iždui jau atsėjo beveik 2 mln. eurų. Kiekvieni kiti metai, preliminariomis prognozėmis, pavojingo teroristo išlaikymui kainuos po 700 tūkst. eurų O jei dar A. Breivikui kalėjime būtų reikėję įkurdinti psichiatrinę kliniką, pridėjus išlaidas gydymui, norvegų spaudos paskaičiavimais, suma jo išlaikymui būtų padidėjusi keturis kartus. Paskaičiuota, kad A. Breivikas biudžetui kainuos 15 kartų brangiau nei išlaikyti paprastą kriminalinį kalinį. Į šią sumą neįtrauktos 82 mln. eurų išlaidos, kurių prireikė valdžios institucijų persikraustymui į kitas patalpas iš A. Breiviko susprogdintų pastatų.
Artimiausius metus kalinys bus laikomas „Ylos“ kalėjime netoli nuo Oslo. Iš viso jame gali būti laikomi 124 nusikaltę vyrai. Šiame kalėjime A. Breivikui jau išskirtas atskiras fligelis. Jam paskirti trys kambariai po 8 kv. m. (miegamasis, sporto salė ir „darbo kabinetas“). Taip pat jis turės atskirą kiemelį, apjuostą betonine juosta su viršuje apraizgyta spygliuota viela, kelios dienos iki teismo proceso kalėjimo vadovybė spaudoje paskelbė teroristo “apartamentų“ nuotraukas, nuslėpdama tik miegamojo išvaizdą (neva saugumo sumetimais). Labai daug asmeninių daiktų nuteistasis turėti negalės. A. Breivikas, kaip ir kiti visi Norvegijos kaliniai, galės žiūrėti televizorių, o su išoriniu pasauliu turės teisę bendrauti pašto laiškais. Norvegijos įstatymas numato, kad kiekvienas kalinys turi teisę turėti kameros draugą. Tačiau norvegų valdžia baiminasi, kad nelabai kas iš kalinių norės gyventi kartu su teroristu, todėl A. Breivikui bus samdomas specialus žmogus. Kalėjimo vadovybė jau paskelbė, kad A. Breivikas negalės matyti kitų kalėjimo gyventojų, tačiau galės bendrauti su tame pačiame fligelyje kalinčiais vyrais.
Be sportinių treniruoklių ir prie grindų privirintų baldų, kurių neįmanoma panaudoti kaip ginklų, A. Breiviko kameroje yra ir kompiuteris, tiesa, be interneto ryšio. Jame, beje, yra instaliuota „Wikipedia“ ekciklopedija, kuri bus nuolat atnaujinama. Daugiau apie teroristo kompiuterio programas nieko nepranešama, tačiau žaidimų čia yra šimtai, tarp kurių nėra nė vieno smurtinio. Kameroje esanti rašomoji mašinėlė išskirtiniam kaliniui kaip tik greitai bus reikalinga: advokatai pranešė, kad A. Breivikas jau pradeda rašyti savo autobiografinę knygą. Šis kūrinys užims vietą šalia A. Breiviko jau paskelbto 1500 puslapių teroristo manifesto „2083 – Europos nepriklausomybės deklaracija“.
Pastatas, kuriame įsikūręs „Yla“ kalėjimas, buvo pastatytas 1930 metais, iš pradžių čia buvo moterų įkalinimo vieta. Antrojo pasaulinio karo metais čia veikė vokiečių koncentracijos lageris „Grini“.