Kodėl apskritai užduotas klausimas apie Palestinos valstybės pripažinimą? Todėl, kad prieš gerą savaitę Vatikanas dar kartą pripažino tą valstybę ir per žiniasklaidą nusirito komentarų bangelės. „Dar kartą“ reiškia, kad Vatikanas  pripažino Palestinos valstybingumą 2012 m., kada ši tapo Jungtinių Tautų Organizacijos stebėtoja, neturinčia narės statuso. O dabartinis Šv. Sosto diplomatinis žingsnis susijęs su tuo, kad Vatikanas pasirašė pirmąją sutartį su Palestinos valstybe.

Žinovai aiškina, kad Vatikano politika palestiniečių atžvilgiu išreiškia Šv. Sosto siekį palaikyti gerus santykius su musulmonais – bent jau su nuosaikesniais. Kitas dalykas – teritorijose, į kurias pretenduoja palestiniečiai (dalį jų netgi kontroliuoja pagal susitarimą su Izraeliu), gausu lankytinų šventų vietų. Taigi Vatikanas rūpinasi piligrimais.

„Veido“ apklausa leidžia spėti: jeigu Lietuvos piliečiams leistų balsuoti Palestinos klausimu, balsai galimai pasiskirstytų 2:1 palestiniečių naudai. Ar tai reiškia, kad lietuvių pasirinkimas būtų racionalus? Palestina plaukia ant viešųjų ryšių bangos, o realus tos teritorijos gyvybingumas mažai kam rūpi. Maždaug trečdalį Palestinos bendrojo vidaus produkto sudaro užsienio pagalba, ir tik 20 proc. tos pagalbos ateina iš arabų kraštų, kitką sumoka JAV, Kanada ir ES.

Ar Lietuva turėtų pripažinti Palestinos valstybę?    (proc.)

1                    Taip              59,2

2                    Ne                 28,2

3                    Apie tai negalvojau          12,6

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. gegužės 14-16 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.