Rokas Grajauskas

Trečiadienį pristatytose Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos darbo išvadose ir rekomendacijose gausu patarimų ir užuominų, kaip valdžios institucijos galėtų pagerinti šalies našumo lygį bei verslo konkurencingumą. Kadangi Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, net du trečdalius pagaminamos produkcijos eksportuojanti į užsienį, visos šalies ekonomika remiasi į Lietuvoje pagaminamų prekių patrauklumą užsienio rinkose.

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

1. TVF ekspertai atkreipė dėmesį, kad augančios darbo sąnaudos ilgainiui iš tiesų gali tapti problema Lietuvos konkurencingumui

Didėjantys atlyginimai savaime yra teigiamas dalykas. Tačiau, jiems pradėjus augti greičiau už darbo našumą, kyla problemų – šalis tampa vis mažiau konkurencinga. Tai reiškia, kad reikia dėti pastangų tiek didinti našumą, tiek gerinti švietimo sistemos atitikimą realiems darbo rinkos poreikiams, skatinant studentus rinktis atitinkamų krypčių studijas. Džiaugtis, kad darbo užmokestis kyla dėl administracinių priemonių ar dėl to, kad verslui trūksta darbo jėgos, būtų trumparegiška.

2. Kalbant apie atlyginimus, kritikos ne veltui sulaukė sparčiais tempais Lietuvoje didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA)

Šuo metu MMA prilygsta beveik 50 proc. vidutinio atlyginimo. Jei liepos mėnesį MMA būtų dar kartą padidintas, šis santykis jau būtų viršytas. Visoje Europoje yra tik dvi valstybės, kuriose šis santykis yra didesnis nei Lietuvoje – tai Slovėnija ir Airija. Tačiau jų patirtis rodo, kad toks MMA dydis yra meškos paslauga dirbantiesiems, kadangi šiose šalyse nedarbo lygis yra dar didesnis nei Lietuvoje, nepaisant to, kad Airijos ekonomika jau keletą metų iš eilės yra greičiausiai auganti ekonomika visoje Europos Sąjungoje. Pernelyg sparčiai augantis MMA sukelia problemų smulkioms ir vidutinėms regionų įmonėms – todėl verslas yra stumiamas į šėšėlį, kuris Lietuvoje yra per didelis.

3. Gerų žodžių išsakyta Lietuvoje suformuotai verslo aplinkai

Nors pagal verslo aplinkos vertinimą Lietuva pastaraisiais metais padarė akivaizdų progresą, pažangos trūksta mokesčių politikos srityje – problemų konkurencingumui kelia pernelyg smarkiai apmokestinta darbo jėga, ypač mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų. Todėl būtina mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir taip tiesiogiai prisidėti tiek prie atlyginimų augimo, tiek prie verslo konkurencingumo didinimo. Pagrindinis negautų mokesčių šaltinis – šešėlis, su kuriuo turėtų būti gerokai aktyviau kovojama, ypač darbo rinkoje. Šiuo metu šios pastangos tėra imituojamos.