Greta / Asmeninio archyvo nuotr.

Studentams iki aukso kalnų toli, bet riboti finansai keliauti netrukdo. Tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovų pasidalijo kelionių patirtimi ir patarimais, kaip keliauti pigiai ir įdomiai.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

1. Palaukti išpardavimų

Pasak 21 metų studento ir portalo travelfree.info redaktoriaus Manto, lėktuvo bilietai atpinga prieš maždaug dvi savaites iki skrydžio.

Likus porai savaičių iki skrydžio lėktuvo bilietų kainos mažesnės nei buvo prieš porą mėnesių.

„Auksinė lėktuvo bilietų pigumo taisyklė sako, kad likus porai savaičių iki skrydžio lėktuvo bilietų kainos mažesnės nei buvo prieš porą mėnesių. Praėjus kuriam laikui kaina vėl pradeda augti“, − sako Mantas ir priduria, kad pataria įsigyti pigių skrydžių kompanijos „Wizzair“ nuolaidų kortelę. Pasak jo, kortelės kainą, apie 30 eurų, atpirks jau pirmojo skrydžio nuolaida dviem žmonėms.

Nakvynę geriausia pirkti tą pačią dieną, nes tada jos išparduodamos pigiausiomis kainomis.

Pašnekovas pataria nakvynės ieškotis paskutinę dieną. „Nakvynę geriausia pirkti tą pačią dieną, nes tada jos išparduodamos pigiausiomis kainomis. Pavyzdžiui, Italijoje per booking.com už 20 eurų užsisakiau visą namą ir dar vyno iš šeimininko gavau. Galbūt, tik per nakvynės paieškos sistemą airbnb.com ši paskutinės dienos taisyklė nelabai galiotų.“

Mantas / Asmeninio archyvo nuotr.

Pigių autobusų bilietų taisyklių Mantas nežino, bet paatvirauja, kad ką tik nusipirko autobuso bilietus iš Vilniaus į Berlyną ir atgal už 8 eurus. Norintiems susimedžioti panašias kainas, Mantas pataria užsisakyti naujienas iš autobusų kompanijų arba ieškoti informacijos pigių kelionių puslapiuose: travelfree.info,pigusbilietai.lt.

2. Planuoti kuo mažiau

22 m. studentė Greta sako, kad planuoti kelionių biudžetą yra svarbu, bet pripažįsta, kad pati to niekada nedaro. „Dažniausiai mano biudžetas ypač menkas, tik tiek, kad užtektų patenkinti paprasčiausius poreikius. Jeigu imčiau skaičiuoti ir planuoti, manau, jog išsigąsčiau ir niekuomet nebeiškeliaučiau niekur“, − kelionių receptą atskleidžia mergina.

Kita studentė Julia pataria keliaujant pasirūpinti išlaidomis maistui, bent jau porai dienų į priekį, ir atsidėti pinigų grįžti namo, jeigu atsitiktų kažkas neplanuoto, pavyzdžiui, pavėluotumėte į lėktuvą. Turint pinigų šiems dalykams, pasak Julios, galima drąsiai leistis pažinti pasaulį autostopu, naudojantis couchsurfing.com ir kitais pigiausias keliavimo būdais.

„Kelionių dažniausiai neplanuoju, manau, jog planuojant dingsta visas malonumas“, − sako Greta.

Julia pataria keliaujant pasirūpinti išlaidomis maistui, bent jau porai dienų į priekį, ir atsidėti pinigų grįžti namo.

„Suprantu, jog šitoks spontaniškumas tikrai ne kiekvienam, pati taip pat susiduriu su nemažai streso. Pavyzdžiui, šį rudenį keliavau Italijoje, biudžetas buvo itin menkas, tačiau turėjau tik savaitę, o norėjau pamatyti kiek įmanoma daugiau. Svečiuodamasi Florencijoje grožėjausi saulėlydžiu nuo Mikelandželo aikštės ir apkvaitusi nuo grožio net nesusiprotėjau, jog praleidau traukinį. Su bendrakeleive tranzavome sutemus. Italai nelinkę kalbėti angliškai, kelionė buvo gana įtempta, bet Boloniją pasiekėm sveikos ir laimingos“, − pašnekovė prisimena neplanuotas kelionių situacijas.

3. Kuo daugiau bendrauti su vietiniais

„Kuo daugiau bendrausi su vietiniais, tuo daugiau ir įdomesnių dalykų patirsi!“, − įsitikinusi 25 m. studentė Julia. Ji patikslina, kad ši taisyklė galioja visur, bet bendravimo su vietiniais praktikos taikymas skiriasi kiekvienoje šalyje. Ten, kur kalbama angliškai, neturėtų kilti problemų bendrauti su vietiniais, kiek sudėtingiau šalyse, kur žmonės nekalba užsienio kalbomis. Kita vertus, pasak Julios, ne kalba, bet ir vietos kultūra lemia daugiausiai.

„Čia Italija laimi prieš Prancūziją. Italai visada nusiteikę bendrauti, jie bandys užmegzti pokalbį su tavimi, net jei nekalbi itališkai. Prancūzijoje greičiausiai nebūsite įvertintas teigiamai, jeigu jūsų prancūzų kalba bus prasta arba nekalbėsite prancūziškai išvis“, − sako Prancūzijoje ir Italijoje studijavusi Julia.

Julia / Asmeninio archyvo nuotr.

„Kartą išvykusi į Siciliją netikėtai ir susirgau ir būtinai turėjau apsilankyti pas gydytoją. Greitosios pagalbos skyriuje praleidau begalę laiko visgi nepatekau į gydytojo kabinetą. Netekusi vilties išėjau iš ligoninės. Pakeliui vienas kartu su manimi eilėje laukęs italas sustabdė savo motorolerį šalia manęs ir pasiteiravo, ar vis dar noriu pamatyti gydytoją. Jis buvo vietinis sicilietis, tad žinojo medicinos kabinetą, kuris dirba ir sekmadieniais. Vėliau tas pats italas mane nuvežė į vaistinę ir atgal į miesto centrą. Gavau ne tik man reikalingų vaistų, bet ir apžiūrėjau Sirakūzų miestą važiuodama motoroleriu be šalmo ir su nepažįstamu siciliečiu. Visgi, greičiausiai taip nebūtų atsitikę, jeigu nebūčiau kalbėjusi itališkai“, − Julia prisimena įsimintiniausias kelionių akimirkas.

4. Skandinavijoje keliauti su palapine

Dažnai kelionėse nutinka neplanuotų dalykų, net jei keliauji ir be konkretaus plano. Ką daryti, kai nežinomoje vietoje atsiduri be vietos nakvynei? Julia pasakoja, kad su draugu keliaudama Norvegijoje nusprendė aplankyti šiaurę ir užsisakė skrydį į Trumsę. Nuvykę ten, jie bandė užsisakyti kambarį vieninteliame miestelyje esančiame jaunimo hostelyje. Deja, mieste tuo metu vyko šventė ir visos nakvynės namų vietos buvo užsakytos.

„Laimei, su savimi turėjome palapinę, tad pastatėme ją prie pat futbolo aikštės. Vienas iš keliavimo Skandinavijoje pliusų yra tai, kad stovyklauti ten galima bet kur. Vienintelis trukdęs dalykas tuo metu buvo, tai, kad saulė nenusileisdavo visą parą. Buvo sudėtinga užmigti saulės apšviestoje palapinėje net ir 3-ią valandą nakties“, − Julia prisimena keliavimo ypatumus Norvegijoje.

5. Nakvynei tinka oro uostas, naktinis traukinys, kavinė ir… bankas

21-erių studentė Barbora pasakoja, kad ne kartą miegojo oro uostuose tam, kad sutaupytų pinigų.

„Prieš porą metų skridau pas draugą į Daniją. Mano skrydis buvo vėlyvas. Atskridau naktį į Kopenhagą ir mane pasitikęs draugas pranešė, kad nakvosime oro uoste, nes neturime daugiau kur apsistoti.

Pasitiesiau marškinėlius, kelnes, megztinius ant žemės ir apsiklojau striuke, ant galvos užsimečiau marškinėlius ir taip miegojau.

Iš pradžių sėdėjome ant suoliuko ir bandėme kažkaip įsitaisyti, bet patogu nebuvo. Todėl reikėjo įsitaisyti ant grindų. Vaikščiojom po oro uostą ir ieškojom ramesnės vietelės nusnūsti. Išsitraukiau visus drabužius iš lagamino. Pasitiesiau marškinėlius, kelnes, megztinius ant žemės ir apsiklojau striuke, ant galvos užsimečiau marškinėlius ir taip miegojau iki 4 valandos ryto. Vėliau pradėjo judėti žmonės, bet aš buvau tokia pavargusi, kad nekreipiau dėmesio į jokias šnekas ir siaubingai garsius šurmuliavimus bei šūksnius, kol prabudęs draugas man sako: Barbora, su mumis čia visi fotografuojasi. Kelkis, kraunamės daiktus ir einam iš čia. Tad oro uoste pabuvome eksponatais bei atrakcija turistams. O išbandyti tikrai verta, nes dabar turiu ką prisiminti“, − mergina visai be kartėlio prisimena sunkią naktį oro uoste.

Barbora / Asmeninio archyvo nuotr.

Mantas, keliaudamas Kopenhagoje, irgi bandė sutaupyti nakvynę. Jis su drauge nusprendė naktį praleisti traukinyje, kurio naktinis bilietas kainavo 13 eurų. Studentai planavo miegoti važiuodami iki tolimiausios stotelės ir grįžti atgal, deja, bet nepasidomėjo, jog traukinys kursuoja tik toje pačioje saloje, tad atstumai tarp stotelių trumpi. Todėl vėliau jie bandė numigti jūrų uoste, vėl traukinyje ir kitose vietose. Mantas sakė, kad nevengtų ir vėl pakartoti tokios nakties.

Tranzuoti patariama šviesiu paros metu, nes sutemus sumažėja šanssai, kad vairuotojai sustos. Taip kartą atsitiko Juliai ir jos draugui, kuriuos betranzuojančius užklupo tamsa.

Kai tranzuoti nesiseka, dar galima bandyti naktį praleisti visą parą dirbančioje kavinėje arba degalinėje.

„Sutemus keturiese bandėme nusigauti namo. Tai buvo maždaug dviejų valandų kelias automobiliu. Po valandos sugebėjome susistabdyti automobilį dviem žmonėms. Likau aš ir draugas. Buvo aišku, kad niekas nestos, išbandžiau couchsurfing.com, blablacar.com, bet niekas tuo metu mums neatsakė. Hosteliui pinigų neturėjome, tad nusprendėme laukti pirmojo rytinio traukinio. Kadangi lauke buvo gana šalta, pradėjome ieškoti pastogės. Naktį praleidome banke. Mano bendrakeleivis visai patogiai išsimiegojo, o aš negalėjau sudėti bluosto, nes banke nuolat grojo muzika, greičiausiai skirta atbaidyti benamius“, − pasakoja mergina.

Kai tranzuoti nesiseka, dar galima bandyti naktį praleisti visą parą dirbančioje kavinėje arba degalinėje, jeigu tik tokia yra šalia. „Tranzuoti Vilnius− Praha buvo labai sunku, oras buvo dar gana žiemiškas, todėl porą naktų teko praleisti degalinėje, nusipirkus puodelį kavos miegoti pasirėmus rankomis į stalą ir apsimesti, jog vis dar gurkšnoji kavą.“

6. Išleidi mažiau – pamatai daugiau

Visi kalbinti studentai pritaria, kad kuo mažiau pinigų kelionėje išleidžia, tuo daugiau nuotykių ir netikėtų situacijų patiria. Mantas paaiškina, kad pinigai yra išėjimo iš komforto zonos klausimas: „Jeigu esi pasiruošęs išeiti iš komforto zonos, tada kelionei daug pinigų nereikia. Jeigu norisi patogios kelionės, už tai teks mokėti.“

Jeigu esi pasiruošęs išeiti iš komforto zonos, tada kelionei daug pinigų nereikia.

Greta mano, kad labai ribotas kelionės biudžetas, kaip tik padeda pažinti šalį. „Kartais pinigų stygius suteikia galybę pamatyti daug realesnį miesto, šalies paveikslą, aš daug mieliau eičiau ne į turistų mėgstamą restoraną, o į mažą maisto užkandinę, kurioje maisto likučiais šeriamos katės, o restorano šeimininkas kalbasi su tavim pusę valandos apie ekonomiką ir šalies situaciją, o galiausiai palinki sėkmės ir atneša desertą nemokamai“, − savo patirtimi dalijasi pašnekovė.

Kalbant apie pigius keliavimo būdus, Julia pataria apsilankyti workaway.info. Puslapyje pateikiami nepilnos darbo dienos savanoriavimo pasiūlymai įvairiose šalyse kartu su nemokamu maitinimu ir apgyvendinimu. Julia pabrėžia, kad savanoriavimo vietas galima keisti kas keletą savaičių, tad, pasak jos, tai keliavimo alternatyva  ir visiškai nemokama.

Kitas pašnekovės rekomenduojamas savanoriavimo užsienyje puslapis yra wwoof.net. Čia galima rasti savanoriavimo pasiūlymų ūkiuose. Ši savanoriavimo sfera įdomi tuo, kad suteikia galimybę gyventi kartu su vietiniais ir kitais savanoriais. Julia sako, kad tai puikus būdas pažinti vietinę kultūrą.

Kartas nuo karto pasvajojantiems apie keliones, bet manantiems, kad neturi tam laiko ir pinigų, Mantas rekomenduoja ketvirtadieniais užsukti į Vilniaus universiteto žygeivių klubo būstinę pasiklausyti kelionių pasakojimų. Pasak Manto, dažniausiai tai pasakojimai  apie nebrangias keliones ir šie pasakojimai labai įkvepia keliauti.