Prezidentė D.Grybauskaitė įtakingųjų reitingų viršūnėse – jau daug metų. Prieš trejus metus buvo aiškinama, kad jai ten lengva patekti dėl to, jog dirba užsienyje, – esą bepigu iš šalies kritikuoti Lietuvos valdžią, taip elgdamasis bet kas būtų populiarus. Pernykštė jos pergalė įtakingiausiųjų rinkimuose dvejonių jau nebekėlė: kaip tik metų pabaigoje ji privertė atsistatydinti kelis iki tol įtakingus Lietuvos pareigūnus, o ir kitaip jau buvo spėjusi pademonstruoti griežtą savo valią.

Šiemet viskas dar aiškiau – pagrindiniai galios svertai dabar sutelkti S.Daukanto aikštėje, ir tik vienose rankose: iki šiol galvos šiek tiek pastebimiau nėra iškėlęs nė vienas prezidentės patarėjas, dažniau nei kiti šalia jos nesisukioja ir nė vienas politikas ar verslininkas.

“Mes vis pasikalbame, kad taip dar nėra buvę. Jei nori patekti pas prezidentę, net nežinai, per kurį jos aplinkos žmogų geriau to siekti”, – pasakoja vienas anoniminėje “Veido” įtakingiausiųjų rinkimo apklausoje dalyvavęs senas politikos vilkas. Priminsime, kad anketas siuntėme visiems Seimo nariams ir ministrams, sulaukėme per 90 atsakymų.

Politologas Vytautas Dumbliauskas mano, kad prezidentės galias lemia jos informuotumas. “Kelis kartus teko dalyvauti pusiau neformaliuose susitikimuose su ja: nustebino puikus šalies politikos ir ekonomikos – tiek oficialios, tiek užkulisinės – išmanymas. Ji puikiai suvokia korupcijos lygį ir veikimo schemas”, – mano politologas. Jis yra girdėjęs, kad D.Grybauskaitė mėgsta rengti susitikimus su įvairių profesijų atstovais, pati gauti iš jų informacijos apie įvairias Lietuvos gyvenimo sritis.

O štai priešingas buvusio prezidento Valdo Adamkaus elgesys kaip tik ir padarė jį labiau moraliniu šalies autoritetu, nei tikru vadovu. Prieš tai negyvenęs Lietuvoje, jis mikliai buvo apipančiotas savų interesų turinčių patarėjų korpuso, taip ir neįprato pats rinktis informacijos iš tiesioginių pokalbių su opozicijos atstovais, Prezidentūros įtakai nepriklausančiais pareigūnais, verslininkais ir kitais žmonėmis.

Skirtingas ministrų svoris

Čia gali kilti klausimas, kodėl įtakingiausiųjų sąraše kai kurie ministrai – gana aukštai, o kai kurie nepateko nei į šešiasdešimtuką, nei į šimtuką?

“Manau, jog mano kolega Kazys Starkevičius buvo išrinktas todėl, kad jis žemės ūkio srityje dirba jau daugybę metų, yra gerbiamas Kaune, atstovauja valdančiajai partijai, yra dažnai matomas viešumoje. Lietuvoje žemės ūkis turi senas tradicijas, didelė šalies gyventojų dalis gyvena kaimiškose vietovėse, verčiasi žemdirbyste, todėl šis ministras ir vertinamas kaip gana įtakingas”, – aukštą žemės ūkio ministro poziciją reitinge aiškina susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jis priduria, kad žemės ūkis palyginti menkai nukentėjo nuo krizės, be to, jis gauna labai daug ES paramos – tai, be jokios abejonės, taip pat didina ministro svorį.

Beje, tuos pačius argumentus galima pasitelkti ir vertinant aukštą paties E.Masiulio poziciją. Jis – dabar valdančiojoje koalicijoje esančios partijos vadovas, atvykęs iš Klaipėdos, kur tebeturi užnugarį, taip pat vadovauja nemenkus ES pinigus perskirstančiai ministerijai.

“Tačiau ne viską lemia tik postas. Įtaka – tai greičiau sėkmingas posto ir jį užimančios asmenybės valios, charizmos, sugebėjimo vadovauti derinys”, – mano politologas V.Dumbliauskas ir palygina du panašiose pozicijose šiuo metu esančius, valdžios neturinčius politikus – Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą bei partijai “Tvarka ir teisingumas” vadovaujantį Rolandą Paksą.

Pirmasis – įtakingiausiųjų reitingo pirmajame dvidešimtuke, antrasis nepateko net į šešiasdešimtuką. “Žinoma, galima remtis į V.Uspaskicho ekonominį svorį – jis vis dar vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų. Tačiau iš tiesų įtaka negaunama savaime, su postu ar pinigais – ji yra kuriama”, – mano politologas. Pasak jo, V.Uspaskichas sugeba patraukti į savo pusę aplinkui esančius žmones, visiems pasidaryti savas ir priimtinas. O R.Paksas nėra labai charizmatiška, lengvai su bet kuo bendraujanti asmenybė.

Beje, kai kurie politikai įtaką ir pačius reitingus vadina visiškai nereikalingais ir netgi jiems gyvenimą apsunkinančiais dalykais. Vienas tokių yra tik nedaugelio Seimo narių įtakingu laikomas, nors ir labai strategiškai svarbiai Lietuvos ūkio sričiai – energetikai vadovaujantis ministras Arvydas Sekmokas. “Aš net džiaugiuosi, kad niekam nekrintu į akis. Dirbu man patikėtus darbus, jaučiuosi turintis visišką premjero Andriaus Kubiliaus paramą, prezidentės D.Grybauskaitės pritarimą – kitkam neturiu nei laiko, nei noro”, – “Veidui” paaiškino iš tiesų viešumos vengiantis politikas.

Esama tarp įtakingiausiųjų ir daugiau labai retai viešumoje matomų veikėjų. Vienas tokių – gana aukštą 23 vietą užimantis Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Apklausoje dalyvavęs Seimo narys, ir pats įtraukęs kanclerį į sąrašą, “Veidui” paaiškino net neabejojantis šio valdininko įtaka premjerui A.Kubiliui. “Jis šiuo metu diriguoja Vyriausybės administracinio aparato judesiams, yra atsakingas už valstybės tarnybos reformavimą – su juo privalo skaitytis net ministrai, ką jau kalbėti apie žemesnio rango pareigūnus”, – sakė parlamentaras.

Politologas V.Dumbliauskas taip pat pastebi, kad D.Matulionis yra tapęs artimu premjero bendražygiu. “Kanceris, patarėjas Virgis Valentinavičius yra tie žmonės, į kuriuos Vyriausybės vadovas gali atsiremti. Sunku yra būti nuolat iš visų pusių puolamam ir kritikuojamam, svarbu turėti žmonių, su kuriais gali darbinius reikalus aptarti be įtampos, nesibaimindamas puolimo”, – aiškina politologas.

Pervertinta žiniasklaidos galia

Įtakingųjų reitinge į akis krinta tai, kad gana aukštas pozicijas čia užima žiniasklaidos atstovai. “Žiniasklaida gali tave padaryti įtakingu politiku, bet gali ir nuvainikuoti – jos galia Lietuvoje didelė”, – linkęs manyti politologas.

Aukštėjančios laikraščių ir kitų žiniasklaidos priemonių savininkų, politikos apžvalgininkų, vyriausiųjų redaktorių pozicijos liudija prieš artėjantį savivaldos ir Seimo rinkimų ciklą stiprėjančią jų įtaką ir reikalingumą politikams. “Į Ritos Miliūtės laidą dabar jie bėga net nepasiklausę temos”, – juokauja politologas.

Pateiksime ir dar vieną, gana naują, žiniasklaidos įtaką iliustruojantį pavyzdį. Anketas su savo išrinktais įtakingiausiais žmonėmis politikai “Veidui” pradėjo siųsti dar lapkričio pabaigoje, ir pagal jas sudaromose lentelėse vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė rikiavosi toli už pirmojo trisdešimtuko. Tačiau pradėjus plūsti toms anketoms, kurios buvo pildytos jau antrąją gruodžio savaitę, padėtis iš karto pasikeitė ir kontrolierė šoktelėjo aukštyn. Priežastis lengvai nuspėjama: taip nutiko po to, kai E.Žiobienė įtakingo dienraščio “Lietuvos rytas” priedo “Stilius” buvo išrinkta Metų moterimi ir pasirodė daug informacijos apie jos teisinį principingumą, sąžiningumą bei profesionalumą.

Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad Lietuvoje politikų ir žiniasklaidos santykis yra šiek tiek iškreiptas, ne visai toks, koks būdingas Vakarų demokratinėms šalims. “Mūsų politikai bijo žurnalistų, nes šie žaidžia tik pagal savo taisykles – ne stengiasi pavaizduoti tikrovę tokią, kokia ji yra, bet kuria tokį vaizdą, kurį nori parodyti redakcijos. Čia slypi manipuliacijų, piktnaudžiavimo savo galiomis pavojus”, – teigia politologė.

Jos vertinimu, dėl šios priežasties nemaža dalis politikų stengiasi elgtis ir kalbėti taip, kad įtiktų ir patiktų žurnalistams: “Dėl to politikai žiniasklaidai ir suteikia tokius didelius įtakos svertus”.