Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus – atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko “Baltijos tyrimai”.

Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus. Lyginant su 2009 m. tokių namų ūkių sumažėjo 9 proc. punktais (2009 m. pradžioje buvo trečdalis), o per paskutinius 2 metus – net 20 proc. punktų (2007 m. pabaigoje tokių buvo beveik pusė).

Gyventojų “finansinė pagalvė” plonėja

“Mažėja vadinamoji finansinė pagalvė – lėšos, laikomos nenumatytiems atvejams, kurios turėtų siekti 3-6 mėnesių pajamų dydį, nes vis daugiau gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, – sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. – Be to, dalis žmonių turbūt jau panaudojo šias juodai dienai skirtas santaupas.”

Penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad staigiai sumažėjus jų pajamoms, jie tesugebėtų iš turimų finansinių išteklių išgyventi mažiau nei savaitę (2009 m. taip atsakiusių buvo 13 proc., o 2007 m. pabaigoje – 10 proc.), 1-3 savaites išsilaikytų 23 proc., 1-2 mėnesius – 21 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 3-6 mėnesius ar ilgiau pragyventų 20 proc. apklaustųjų.

Vertybinės nuostatos dėl taupymo – stiprios

Lietuvos gyventojų požiūris į ilgalaikį finansų planavimą gana stabilus ir per paskutiniuosius 4 metus beveik nekito. 73 proc. suaugusių šalies gyventojų teigia, kad nėra linkę gyventi tik šia diena, 69 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad jie visada stengiasi taupyti juodai dienai.

“Prieš metus, prasidėjus ekonominei krizei, linkusių taupyti ir pritarusių kitoms taupymo nuostatoms buvo kiek daugiau, tačiau dabar taip manančių skaičius vėl sugrįžo į 2007 m. pabaigos lygį. Ankstesnį padidėjimą sietume su emocine reakcija į krizę”, – sako V. Cibas. Taupyti juodai dienai kaip ir anksčiau labiau linkusios moterys, vyresni nei 50 m. žmonės, gaunantys mažiausias pajamas, gyvenantys kaime.

Taupymo tikslas – finansinis saugumas

Kaip ir prieš metus Lietuvos gyventojams pats svarbiausias taupymo ir lėšų kaupimo tikslas yra užsitikrinti finansinį saugumą nenumatytiems gyvenimo atvejams. Besitęsiantis ekonominis sunkmetis šį motyvą dar labiau sustiprino, todėl per metus taip atsakančių padaugėjo nuo 49 iki 62 proc.

Kitų gyventojų nurodytų tikslų paminėjimas išliko panašus kaip ir prieš metus: 23 proc. siekia sukaupti lėšų vaikų mokslams, 21 proc. – pensijai ir paveldėtojams, 21 proc. tiesiog nori padidinti turimas pajamas ir turtą. Taip pat 18 proc. siekia sukaupti lėšų automobiliui ar kitos brangioms prekėms, paslaugoms įsigyti, 13 proc. – nekilnojamajam turtui, o 15 proc. siekia išsaugoti nenuvertėjusias turimas lėšas.

Gyventojų apklausa vyko 2010 metų kovo 20-31 dienomis. Iš viso apklausti 1004 gyventojai nuo 18 iki 74 m. Apklausiamieji atrinkti naudojant nacionalinę daugiapakopę reprezentatyvią atranką. Apklausa vyko 102 atrankos taškuose visose Lietuvos apskrityse. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc.