2011 Rugpjūčio 29

Gintaras Sarafinas

Daugiau informacijos – daugiau nerimo

veidas.lt

Kartais pasiilgstu tų laikų, kai informacijos srautas buvo mažesnis ir kai mes mažiau žinojome.

Omenyje, žinoma, turiu ne intelektualumo ir erudicijos karkasą užpildančią informaciją ir žinias, o balastą ir netgi trukdančią informaciją. Savaime suprantama, informacijos apie kultūrą, švietimą, mokslą Lietuvoje niekada nebuvo per daug, o štai visokių kitokių pranešimų kasdien gauname su kaupu. Jie sėda į mūsų pasąmonę ir ima kenkti. Pažvelkime, kiek daug visko girdėjome, matėme ar skaitėme. Taigi šiandien visi puikiai žinome, kad auksas pabrango iki neregėtų aukštumų, kad Graikija jau praktiškai bankrutavusi valstybė, kad eurui žadamas žlugimas, kad artėja antroji recesijos banga, žinome smulkiausias detales apie Norvegijos žudiką, dar daugiau smulkmenų žinome apie smulkius rutininius įvykius Lietuvoje – valdininkų komandiruotes, apie dideles maisto produktų kainas, apie girtus vairuotojus, apie gaisrą Gariūnuose, apie brangstančias dujas, šildymą – ir taip be pabaigos. Tikriausiai pastebėjote, kad dauguma šių pranešimų turi negatyvų pamušalą. Ir nuo to juodojo informacijos srauto niekur negali pasislėpti. Mūsų tėvai ir seneliai žinojo kelis kartus mažiau, bet buvo laimingesni, linksmesni, neretai intelektualesni ir jau tikrai švariomis galvomis. Pasirodo, virimo temperatūrą nuo informacijos pertekliaus pasiekusios galvos nėra pranašumas, o didžiulis trūkumas, nes trečdalis tos informacijos – niekam nereikalingos šiukšlės, o dar trečdalis žmogui netgi sukuria daug keblumų, tai yra padidina nerimą, įtampą, išprovokuoja stresą ir nuteikia pesimistiškai.
Tik pradeda žmogus geriau jaustis, optimistiškiau į viską žiūrėti ir čia pat gauna porciją – Portugalija skęsta, JAV skolos trilijoninės ir nebežinoma, kaip išspręsti skolų problemas, o visa tai atsilieps ir Lietuvai, ir tau, brangus žiūrove ar skaitytojau. Ir šiam vėl atgyja nerimo kirminas. O čia dar analitikai bando pripratinti visus klausytojus prie minties, kad dabar pasaulis pasiekė tokią ribą, kai blogos naujienos taps vyraujančios, nes tai vienoje, tai kitoje šalyje iššaus pūlinys, o kadangi niekas neįsivaizduoja, kaip spręsti prasiskolinusių valstybių problemas, tai liūne sėdėsime ilgai.
Pažįstu vis daugiau žmonių, kurie stengiasi pabėgti, pasislėpti nuo negatyvios informacijos. Ir jiems sekasi, ir jie laimingesni.
Gerai, kad artėja Europos krepšinio čempionatas. Lietuvoje jis tikrai bent mėnesį goš visą nerimą didinančią informaciją, suteiks daug džiaugsmo, daug vienybės jausmo, daug pakylėjimo, daug galimybių pabendrauti tiek su tautiečiais, tiek su svečiais iš kitur. O jei dar patirsime ir pergalių lietų, apskritai maudysimės euforijoje.
Kita vertus, laimėtojais galime jaustis jau dabar. Juk vien tai, kad rengiame Europos krepšinio čempionatą, vien tai, kad suspėjome pasiruošti, suspėjome per labai trumpą laiką pastatyti tiek modernių ir didelių arenų, tiek viešbučių – tai jau Lietuvos ir lietuvių pergalė. Ne vienam tai skatina ir pasididžiavimo jausmą, o jei dar pergalėmis pamalonins ir mūsų krepšinio rinktinė, turėtume būti dvigubai laimingesni ir pailsėję nuo negatyvios informacijos.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gintaras Sarafinas:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. bekepuris bekepuris rašo:

    Šis amžius yra vadinamas informacijos amžiumi ir reikėtų prie to prisitaikyti.
    Informacijos gausa yra iššūkis, su kuriuo kiekvienas turime susidoroti, bet pati savaime informacijos gausa nėra joks blogis. Priešingai, pažangios technologijos mums suteikia begalę galimybių, tereikia jomis naudotis.
    Norėjimas vengti informacijos ir grįžti į tuos laikus, kai jos mums nepateikdavo (vakarų pasaulyje informacijos visada buvo apstu) man primenu stručio galvą smėlyje. Nežinojimo nulemta laimė yra apsimestinė ir jos pavydėti geriau nereikia.
    Pvz. negatyvios prognozės prieš krizę daugeliui žmonių padėjo ją pasitikti geriau pasiruošus, perspėjimas dėl kylančių šildymo kainų vasaros pabaigoje leis protingiau planuoti savo išlaidas ateinantiems metams, informacija apie Graikijos skolas mums leidžia mąstyti apie galimą antrąją krizės bangą ir nekartoti tų pačių klaidų (ar visuomenė ir žiniasklaida pasiruošusi prieštarauti pvz. mokesčių mažinimui arba išmokų didinimui?), valdininkų kelionės ir dėl to kilęs triukšmas pačiose aukščiausiuose politikos sluoksniuose yra žymiai geresnis reiškinys nei informacijos nepateikimas mokesčių mokėtojams.
    Prisiminkime, kad „kietą“ ekonomikos nusileidimą pranašavo tik žiniasklaida ir dalis politikų, bet tuometinė vyriausybė, kaip vėliau paaiškėjo, sąmoningai slėpė blogas Finansų ministerijos ūkio prognozes ir žadėjo „natūralų bei minkštą“ ekonomikos sulėtėjimą. Ar informacijos trūkumas, nors ir su „negatyviu pamušalu“, kam nors išėjo į naudą?
    Sutinku, kad optimizmo trūksta, bet į informacijos gausą taip pat galima žvelgti optimistiškai.
    Informacija gausa tėra priemonė, kuria teisingai pasinaudojus žurnalistas gali parašyti išsamesnį straipsnį, studentas – kokybiškesnį baigiamąjį darbą, o politikas parengti įstatymą, kuris atspindės kitų valstybių gerąją praktiką.
    „Veido“ redaktorius antrą kartą per vasarą skundžiasi informacijos pertekliumi (Informacijos perteklius: trūkumai gožia privalumus. 2011 liepos 4 d.), tačiau, mano nuomone, XXI amžiuje su tuo kovoti neverta. Vienintelis būdas – kuo greičiau prisitaikyti ir rasti privalumų. Lyginant su mūsų tėvais, turime tiek daug galimybių – pasimokti iš Londono, kaip jie kovoja su riaušėmis, pasimokyti iš Vokietijos, kaip jie vykdo finansų politiką, pasimokyti iš JAV, kaip įdomiai ten vyksta rinkimai.
    Pradėkime naudotis tomis galimybėmis.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...