BFL

Seimo narių nuomonė dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės gerokai skiriasi nuo juos išrinkusių gyventojų nuomonės, rodo rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” tyrimas.

Manančių, jog Lietuva yra visiškai energetiškai priklausoma, tarp verslininkų yra 82 proc., gyventojų – 88 proc., o tarp Seimo narių – 66 proc. Tiesa, nė vienas respondentas nepasirinko teiginio, kad Lietuva yra visiškai energetiškai nepriklausoma. 24,5 proc. Seimo narių Lietuvą įvardijo kaip energetiškai nepriklausomą tik iš dalies.

Apklausos duomenimis, gerus kaimyninius santykius su Rytų partneriais dėl energetinės nepriklausomybės aukoti linkę 12 proc. Seimo narių. Tuo tarpu 81 proc. Seimo narių mano, kad vienodai svarbu ir energetinė nepriklausomybė, ir geri kaimyniški santykiai su Rusija. 7 proc. Seimo narių geriau norėtų būti priklausomi, tačiau nesusipykę su kaimynais.

“Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus teigimu, klausiami apie suskystintų dujų terminalo reikalingumą, kuris leistų įsigyti dujas iš kitų pasaulio valstybių, respondentai buvo labiau vieningi – didžioji dauguma pritarė jo reikalingumui (89 proc. gyventojų, 91 proc. Seimo narių ir 89 proc. verslininkų).

Net 75 proc. gyventojų teigė maną, jog dujų kaina Lietuvai nėra teisinga ir 79 proc. gyventojų norėtų, kad valstybė atskirtų dujų tiekimo veiklą nuo perdavimo veiklos magistraliniais vamzdynais, nes tuomet atsirastų sąlygų dujas tiekti daugiau įmonių.

“Gyventojai, kurie teigė, kad dujų kaina Lietuvai nėra teisinga, ją lygino su kaina kitoms Europos šalims. Be to, jų teigimu, ji visiškai neatitinka pragyvenimo lygio šalyje. Tuo tarpu kainos teisingumu įsitikinę gyventojai nebuvo linkę jos apskritai vertinti. Pasak jų, dujos už tokią kainą yra perkamos tik todėl, kad šiuo metu paprasčiausiai nėra kito pasirinkimo”, – sakė S. Olencevičius.

Pasak Energetinio saugumo centro direktoriaus Audriaus Brūzgos, mūsų šalis vis dar neturi alternatyvių dujų tiekėjų, moka brangiausiai už dujas ES, neturi elektros jungčių su ES, suskystintų dujų terminalo, o uždarius Ignalinos AE tapo dar labiau priklausoma nuo elektros importo iš vieno šaltinio. Europos Sąjungoje, ko gero, tik Latvijoje yra panašiai grėsminga padėtis.

“Per pastaruosius dvejus metus buvo itin daug padaryta stiprinant vidinį elektros perdavimo tinklą ir vystant tarptautinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus. Labai svarbu, kad Seime neužstrigtų Dujų ir Elektros energetikos įstatymų svarstymai, kuriuos priėmus būtų galima vykdyti konkrečius darbus, reikalingus elektros rinkos vystymui ir dujų rinkos liberalizacijai”, – sakė A. Brūzga.