80 proc. pastaraisiais metais Lietuvoje kartu pradedančių gyventi porų bendro gyvenimo pradžioje nesituokia, o gyvena kohabitacijoje – būna sugyventiniai, rodo tyrimas.

Tokį skaičių Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovė Aušra Maslauskaitė antradienį spaudos konferencijoje įvardijo pristatydama tyrimo “Kartų ir lyčių tyrimas” rezultatus.

Pasak jos, tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pastaraisiais dešimtmečiais šeimos kūrimo modelis Lietuvoje pasikeitė.

“Nuo 1970 metų gimusios kartos vis dažniau partnerystę pradeda kohabitacija. (…) Šiuo metu 80 proc. visų kiekvienais metais sudaromų pirmų partnerysčių yra kuriamos ne santuokos, bet kohabitacijos arba sugyvenimo pagrindu. Lūžio taškas įvyko apie 1998-2000 metus, kai kiekvienais metais sudaromų partnerysčių, kuriamų santuoka ir kohabitacija sudarė po 50 proc. Tėvų kartoje šie rodikliai buvo apie 15 proc., o senelių kartoje apie 5-8 proc.”, – sakė sociologė.

Šie pokyčiai pasak jo, negali būti siejami tik su praėjusių 20 metų veiksniais.

“Jei žiūrėsime per visą laikotarpį iki 1990 metų, kohabitacijos procesas kaip pirmų partnerysčių procesas plito lėtai, bet plito nuosaikiai. Tai reiškia, kad mes į nepriklausomybę atėjome su jau pradėjusiu kisti šeimos modeliu. Labai dažnai mėgstama tai nurašyti kažkokioms Vakarų įtakoms, vis tik dažniau reikėtų pasižiūrėti į situaciją, kurią mes turime ir paveldėjome”, – sakė A.Maslauskaitė.

Šis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 2006 metais, jo metu apklausti 10 tūkst. 18-79 metų respondentų, gimusių 1927-1988 metais. Tyrimą, kurio respondentams reikėjo užpildyti 60 puslapių anketą, rėmė Mokslo ir studijų fondas, inicijavo Jungtinės Tautos.