Socialdemokratai, sociologinių apklausų prognozėmis, po Seimo rinkimų grįš į valdžią. Ar tai reikštų, kad naujosios Visagino atominės elektrinės ir suskystintų dujų terminalo projektai  gali būti stabdomi, bent jau tokių nuomonių pasigirsta iš socialdemokratų stovyklos? Kokią energetikos politiką žada galimi būsimos kadencijos valdantieji? Tai klausimai Socialdemokratų partijos pirmininkui Seimo nariui Algirdui Butkevičiui.

VEIDAS: Dabartinė valdančioji dauguma bando energetinius projektus pastūmėti iki vadinamojo point of no return taško, kad po rinkimų nebebūtų galima jų stabdyti. Ar baimės pagrįstos?
A.B.: Nieko stumti nereikia – tik vadovautis išmintimi ir logika. Opozicija nėra Lietuvos priešas, tik norime aiškiai žinoti, ką šie projektai reiškia ateičiai.
Dėl suskystintų dujų terminalo mūsų nuomonė kategoriška – jis labai Lietuvai svarbus, turi būti pastatytas ir kuo anksčiau, nes kol kas matome daugiau gyrimosi, nei realių darbų. Terminalo laivas užsakytas, bet kiti darbai stovi, pavyzdžiui, poveikio aplinkai vertinimas, arba vamzdynas, kuris turės būti tiesiamas per privačias žemes, o tai ne taip paprasta.
Dėl Visagino AE (VAE) dar yra daug neatsakytų klausimų. Keliame du pagrindinius reikalavimus – tai turi būti regioninis trijų Baltijos šalių projektas, antra, turime matyti verslo planą. Pamatę skaičiavimus priimsime ir galutinius sprendimus. Šiandien yra įvairių interpretacijų, pavyzdžiui, kad koncesijos sutartis reiškia atominės elektrinės statybos pradžią. Nieko panašaus: koncesijos sutartį planuojama pasirašyti iki birželio 28 d., po to iki 2015 m. numatyti projektavimo ir parengiamieji aikštelės statybos darbai ir tik paskui bus priimtas galutinis sprendimas, ar bus statoma AE Lietuvoje.
VEIDAS: Jūs asmeniškai esate už ar prieš šį projektą?
A.B.: Įvertinus turimą infrastruktūrą, jei projektas ekonomiškai naudingas, būčiau už. Bet, kaip sakiau, būtinos dvi sąlygos – tai turi būti ekonomiškai pagrįstas ir regioninis projektas.
VEIDAS: Tai ką reiks daryti, jei latviai ir estai nutars kartu su mumis atominės nestatyti?
A.B.: Girdėjau sakant, kad Lietuva išsiverstų ir be jų, bet tai sapaliojimai. Iki koncesijos sutarties su „Hitachi“ tvirtinimo Seime birželį turi būti aiški visų trijų Baltijos valstybių pozicija dėl projekto.
VEIDAS: Ar esate tikri, kad VAE – grynai komercinis projektas ir iš biudžeto pinigų nepareikalaus?
A.B.: Premjeras ir VAE vadovas mums sakė, kad pajamų šaltinis bus VAE generuojamos lėšos, bet nepaaiškino iš kur, dar Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos mokesčio ar padidinto elektros tarifo dalis. Likusi suma, apie 4 mlrd. Lt, bus iš komercinių bankų su valstybės garantija. Mano žiniomis, garantijos suma turi būti įskaitoma į valstybės skolą, vadinasi, ji išaugs iki 60 mlrd. Lt. Mums niekas nebeskolins, jei skola per tokį trumpą laiką pasieks 60 proc. BVP.
VEIDAS: Energetikos ministras sako, kad VAE projektas bus finansuojamas iš energetinių įmonių dividendų. Ar tam pritarsite?
A.B.: Ne, nes jų reikia biudžeto pajamoms ir išlaidoms subalansuoti.
VEIDAS: Kiek, Jūsų skaičiavimais, kainuos naujos AE pagaminta elektra?
A.B.: Nenoriu burti iš kavos tirščių, bet nenoriu tikėti žadamais 17–25 ct už kWh. Manau, gamybos sąnaudos bus ne 7–10 ct, kaip sakoma, o apie 15 ct, o kapitalo lėšos paaiškės, kai imsime paskolas. Mano manymu, realiausia kaina 35–40 ct už kWh.
VEIDAS: Ar pritarsite prievolei dujų tiekėjams pirkti po 25 proc. dujų iš būsimo suskystintų dujų terminalo ir iš „Gazprom“?
A.B.: Rinkos ekonomikos sąlygomis niekas negali nurodinėti grįžti prie planinės nurodančiosios ekonomikos.
VEIDAS: Kokias išeitis matote, kad sumažėtų sąskaitos už šilumą?
A.B.: Parengėme energetinio efektyvumo didinimo programą. Parengsime įstatymo pataisas, kad nuo žmonių būtų nuimta daugiabučių renovavimo išlaidų finansinė rizika, tam sukursime atskirą instituciją ir fondą. Renovuojama bus daugiabučių kvartalais, per kokius šešerius metus bus renovuota didžioji dalis senų daugiabučių.
Dar viena priemonė – šilumos ūkio pertvarka. Visose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didesnė už vidutinę, bus pradėta šilumos ūkio pertvarka pakeičiant katilus į biokurą. Tam bus naudojamos ir ES lėšos.
Taip pat siūlome nedelsiant gatvių apšvietimo tinklus pervesti į taupųjį LED apšvietimą. Tam pakaktų trejų ketverių metų. Taip pat numatėme sutvarkyti viešojo sektoriaus turimus pastatus, o naujus statytume tik būtiniausiu atveju ir tik energetiškai taupius.
VEIDAS: Kokios laikytumėtės atsinaujinančių energijos šaltinių politikos?
A.B. Per ateinančią kadenciją ar kokius septynerius metus atsinaujinantys šaltiniai šilumos ūkyje turi sudaryti iki 25 proc. Bet dėl didesnės savikainos atsargiai žiūriu į didesnį saulės ar vėjo panaudojimą.
VEIDAS: Tai kaip atrodys mūsų energetika 2020-aisiais?
A.B.: Dauguma gyvenamųjų namų renovuoti, miestai ir miesteliai apšviesti taupiais šviestuvais, rekonstruotos ir iš dalies pervestos į biokurą miestų šildymo katilinės, Vilniuje ir Kaune vietoj dabartinių termofikacinių elektrinių, kurios veiks tik iki 2016 m., veikia modernios kogeneracinės mišrios biokuro ir dujų katilinės. 2015-aisiais turėtų pradėti veikti suskystintų dujų terminalas. O 2022 m. gal jau veiks ir Visagino AE.

„Per šešerius metus kvartalais bus renovuota didžioji dalis senų daugiabučių.“