BFL

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, jog 90 proc. slapto klausymosi vyksta dėl kriminalinių nusikaltimų.

Tuo tarpu visuomenės įtarumas dėl slapto klausymosi pagrįstumo, pasak komiteto vadovo, trukdo pasiekti norimų rezultatų siekiant užtikrinti saugumą visuomenėje.

“Pasitikėjimo nebuvimas trukdo pasiekti rezultatų tuos rezultatus. Aš juos sieju su viešojo saugumo užtikrinimu, nes absoliučią daugumą operatyvinės veiklos metodų pritaiko žmonės, kurie kovoja su kriminaliniais nusikaltimais, Lietuvos mastu – apie 90 procentų”, – pirmadienį Seime surengtoje diskusijoje dėl slapto klausymosi kontrolės sakė A. Anušauskas.

Diskusijos iniciatoriaus teigimu, pastaraisiais metais kilus daug diskusijų dėl slapto pasiklausymo pagrįstumo, reikia ieškoti, kokie kontrolės elementai leistų sukurti pasitikėjimą ir sutarimą, kad slaptosios tarnybos su savo specifiniais informacijos rinkimo metodais reikalingos užtikrinant nacionalinį saugumą.

Į diskusiją aptarti specialiųjų tarnybų kontrolės klausimų pakviesti Mykolo Romerio universiteto mokslininkai, teisėsaugos institucijų atstovai, Seimo nariai, visuomenininkai, žmogaus teisių gynėjai, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Seimas gegužę priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kuriomis supaprastino galimybes prokurorams slapta klausyti įtariamųjų pokalbių. Įsigaliojus priimtoms įstatymo pataisoms, teisėjas leis slapta klausyti nebe konkretaus telefono numerio, o asmens.

Tuo pačiu metu kai kurie politikai pasipiktino esą neadekvačiu operatyvinių priemonių naudojimu Europos Komisijai paskelbus, kad 2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo. Atsakingų institucijų atstovai paskelbė, jog tokie skaičiai – iškreipti dėl skaičiavimo metodikos, duomenys dubliuojami, nes dėl kiekvieno asmens reikia kreiptis į kelis operatorius.