Kitais metais sulauksime Europos Komisijos inicijuoto ES universitetų reitingo. Taip, nors ir pavėluotai, ES institucijos reaguoja į Europos universitetų konkurencingumo globalioje rinkoje mažėjimą.

Šiuo projektu norima ne tik sukurti objektyvų universitetų reitingavimo instrumentą, padėti studentams apsispręsti, kuriame iš 4 tūkst. Europos universitetų jiems verta studijuoti, bet ir pačioms aukštosioms mokykloms parodyti, kokie jų veiklos kokybės vertinimo kriterijai yra svarbiausi besikeičiančiame pasaulyje ir gali užtikrinti Europos žemyno ekonomikos konkurencingumą globalioje aukštojo mokslo rinkoje. Pripažinus, kad universitetų reitingavimas yra ne tik aukštojo mokslo institucijų „grožio konkursas“, bet ir iniciatyvos, galinčios turėti įtakos universitetų kokybei, buvo siekiama sukurti naują reitingavimo metodiką, kurį atitiktų šiuolaikinio pasaulio reikalavimus. Neperdėsime teigdami, kad šalies ekonominis, socialinis ateities pajėgumas yra toks, kokie šiandien yra šalies universitetai. Įgyvendindama šią iniciatyvą Europos Komisija buvo paskelbusi naujos reitingavimo metodikos kūrimo konkursą. Jo nugalėtoju tapo 15 Europos organizacijų konsorciumas, kuriame lyderio vaidmuo atiteko Vokietijos CHE aukštojo mokslo centro organizacijai, jau seniai veikiančiai kaip „ThinkTank“ aukštojo mokslo srityje, ir Olandijos aukštojo mokslo studijų politikos centrui. Aptariamas konsorciumas 2014 m. pradžioje pirmą kartą paskelbs 500 Europos universitetų ir kolegijų reitingą. Universitetų ir kolegijų skaičius reitinge bus auginamas kasmet pridedant po 125 aukštąsias mokyklas tol, kol reitingas apims visas – daugiau nei 4 tūkst. – Europos aukštąsias mokyklas. Iš pradžių šis Europos Komisijos inicijuotas reitingas apims tik keturias mokymo programas – verslo studijas, fiziką, inžineriją ir elektroniką. Pirmos reitinguojamos programos parinktos pagal tai, kokių specialistų šiandien labiausiai trūksta Europos bendrovėms, siekiančioms konkuruoti pasaulio rinkose.

2015 m. reitingas bus papildytas dar šešiomis mokymo programomis – IT inžinerija, sociologija, psichologija, muzikos studijomis, medicina, psichologija ir slauga. Kasmet programų skaičius bus auginamas keturiomis–šešiomis papildomomis mokymo programomis. Naujasis reitingas bus kitoks nei ligšioliniai. Vadinamoji „U-Multirank“ aukštųjų mokyklų reitingavimo sistema bus kitokia nei iki šiol pasaulyje egzistuojančios universitetų reitingavimo sistemos („US News and World Report“, „Times“, Šanchajaus). Reitingas apims ne tik mokslinius universitetų ir kolegijų tyrimus, bet ir žinių perteikimą, tarptautinę orientaciją ir institucijos regioninį reikšmingumą, gebėjimus darbo rinkai duoti aukštos kvalifikacijos, tarptautinių kompetencijų turinčius absolventus. Besidomintieji reitingo rezultatais internete galės susirasti juos dominančių mokymo programų lyderius Europoje. Modernus ir patogus internetinis reitingo modulis bus lanksčiai prieinamas studentams, akademinių bendruomenių nariams, universitetų atstovams, politikams, verslininkams. Reitingo vartotojai galės palyginti skirtingas aukštąsias mokyklas pagal juos dominančias mokymo programas. Taip bus bandoma išvengti dažnos universitetų reitingų kritikos, esą lyginami sunkiai palyginami dalykai – skir tingo dydžio ir profilio aukštosios mokyklos.„U-Multirank“ aukštųjų mokyklų reitingas bus sudaromas duomenis gaunant iš skirting šaltinių (tarptautiniai bibliografiniai duomenys, patentų duomenys): tiek iš nepriklausomų nacionalinių ir ES institucijų, tiek iš pačių aukštųjų mokyklų. Ateityje bus siekiama remtis tik nepriklausomais duomenų šaltiniais. Norintieji dalyvauti šiame reitinge turės užpildyti specialią anketą. Pirmieji reitingui sudaryti būtini duomenys bus pradėti kaupti jau šių metų birželio mėnesį. Balandžio pabaigoje Briuselyje vykusioje „U-Multirank“ reitingavimo sistemos konferencijoje buvo pristatyta pati reitingavimo metodika. Konferencijoje dalyvavo bei pranešimus skaitė ir jau seniai universitetų reitingus sudarinėjančio Londono dienraščio „The Times“ atstovai. „U-Multirank“ projekto dalyviai mano, kad nacionaliniai universitetų reitingai išliks ir bus svarbus informacijos apie šalies universitetus šaltinis. Priminsime, kad „The Times“ sudarytas 2012–2013 m. pasaulio geriausių universitetų reitingas apima tik 400 geriausių universitetų. Tai sudaro tik 1 proc. visų pasaulio universitetų. Beje, į geriausių pasaulio universitetų 400-uką pateko ir vienas Baltijos šalių – Tartu universitetas. Jis pateko į pasaulio universitetų elito 350–400 vietas. Į universitetų 400-uką įtraukti ir du Rusijos universitetai. Aptariamame reitinge kaip pagrindinė Centrinės ir Rytų Europos universitetų problema įvardijamas menkas tarptautiškumas. Nesugebėjimas išnaudoti savo universiteto resursų tarptautiniu mastu tampa Achilo kulnu tiek Europos, tiek JAV universitetams. Konferencijoje „Times Higher Education world University Rankings“ redaktorius Philas Baty pripažino, kad reitingų sudarymas reikalauja didelės atsakomybės. Nėra pa prasta įvertinti universitetų misiją šiandienos globaliame ir besikeičiančiame pasaulyje. Bet kuris reitingas turi kiek įmanoma objektyviau įvertinti universitetų misiją – mokslinius tyrimus, mokymą, žinių perdavimą visuomenei ir tarptautinį aktyvumą. „The Times“ paskelbtame pasaulio universitetų reitinge tendencijos labai aiškios: į viršų sparčiai kyla Kinijos, Taivano, Pietų Korėjos, Singapūro universitetai. Be jokios abejonės, tradiciškai reitingo viršuje vietas užimančių JAV ir Europos universitetų lyderystei kyla pavojus. Pasaulio universitetų analitikai mato vienintelę šio reiškinio priežastį: krizės laikotarpiu Vakarų universitetams nuolat buvo mažinama valstybės skiriamas finansavimas, o Azijos valstybių vyriausybės investicijas į universitetus nuolat didino. Nors JAV ir Europos universitetai vis dar tebėra dešimtuko lyderiai ir dominuoja šimtuke, Kinijos universitetai prie jų artėja  kasmet šokdami per kelias dešimtis vietų. Tik vienintelė Europos valstybė Vokietija per krizinį laikotarpį padidino valstybės finansavimą šalies universitetams, ir tai matyti iš šios šalies universitetų pasiekimų. „The Times“ reitingas paneigia vieną labai gajų mitą, kad tos šalys, kurios yra pasirinkusios didelį universitetų prieinamumą, masinį aukštąjį mokslą didelei daliai abiturientų, smukdo savo universitetų lygį. Šio mito šalininkai tvirtina, kad didelis studentų skaičius ir puikūs studijų rezultatai – nesuderinami dalykai. Bet „The Times“ pasaulio universitetų reitingas tokią priklausomybę paneigia. Prie -šin gai, akademiniai pasiekimai koreliuoja su šalies pajėgumu suteikti aukštąjį išsilavinimą dideliam skaičiui žmonių. JAV, Kanada, Australija ir Pietų Korėja užima puikias pozicijas universitetų reitinge ir yra pajėgios suteikti išsilavinimą didelei daliai abiturientų. Kodėl universitetai nemėgsta reitingų Lietuvos spaudoje vis pasirodo vertinimų, kad Lietuvos universitetai gamina bedarbius. Bet tokie šūkiai yra labai paviršutiniški ir neatitinka tikrosios padėties. Tikra tiesa, kad apie 22 proc. universitetų ir kolegijų absolventų ne iš karto susiranda darbą ir jiems tenka pabūti darbo biržoje, vis dėlto skelbiant tokį faktą negalima nutylėti, kad bedarbių skaičius tarp aukštojo išsilavinimo neturinčių asmenų – kelis kartus didesnis. Jaunimo ne – darbas tampa didele ne tik Lietuvos, bet ir Eu ropos, viso pasaulio problema, tačiau aukš tasis išsilavinimas ir yra tai, kas gali padėti šią problemą išspręsti. Vokietijos darbo rinkos analitikai praneša, kad šios šalies darbo rinkoje mažėja bakalaurų ir nuolat didėja magistrų paklausa. Briuselyje vykusioje Europos universitetų reitingavimo konferencijoje pranešimą apie universitetų ateitį skaitęs Valensijos technologijos universiteto profesorius Andrés Car rio – nas Garcia kalbėjo apie vis didesnę reikšmę įgaunančią universitetų trečiąją misiją: ne tik tiesioginį dalyvavimą globalioje rinkoje su pagrindine savo produkcija – mokslu ir žinių perteikimu, bet ir asmeninį dalyvavimą versle steigiant klasterius ir paleidžiant juos į rinką kaip universitetų komercinius padalinius, sugebančius veikti pasaulinės konkurencijos sąlygomis, kurti bendruomenėms papildomą pridėtinę vertę. Šių verslo įmonių, veikiančių pačiose įvairiausiose srityse – moderniųjų technologijų, sociologinių tyrimų, advokatų, auditorių paslaugų teikimo – konkurencingumas yra ir jas įkūrusio universiteto konkurencingumo įrodymas. Ši tiesioginio dalyvavimo rinkoje trečioji misija Lietuvos universitetams vis dar tebėra naujiena. Savaitraštyje „Veidas“ prieš kelis mėnesius skelbtame interviu su Kembridžo universiteto vienu vadovų prof. Leszeku Borysiewicziumi buvo atskleista, kad šiandien šame į pasaulio aukštojo mokslo elitą patenkančiame universitete veikia 1500 įvairaus profilio verslo klasterių. Belieka tik apgailestauti, jog „Veidui“ paskelbus eilinį gimnazijų, kolegijų ar universitetų reitingą pasigirsta nepelnytų kaltinimų ir nepagrįstos, paviršutiniškos kritikos ar apskritai pasipiktinimo, kad ir Lietuvoje reitinguojamos mokslo įstaigos. Reitinguotojų nemėgsta niekur. Priežastis paprasta: pirma reitingo vieta tik viena, o nusivylusių visada bus daugiau nei patenkintų. Savikritiškas požiūris į savo rinkos padėtį nėra būdingas pusiau privačiai, pusiau viešai veikiančioms mokslo įstaigoms. Bet moksleiviai, jų tėvai turi teisę sužinoti profesionalią ir nepriklausomą nuomonę apie jų pasirinktą mokslo įstaigą. Iš si la vi ni – mas yra per daug svarbi sritis, ir atsakomybę už prastus savo veiklos rezultatus turi prisiimti institucijų vadybininkai, profesoriai, rektoriai. Jų darbo kokybė turi būti matuojama, ir vienas tokio pripažinto pasaulyje matavimo būdų yra reitingas. Prasta padėtis šalies gimnazijų reitinge nereiškia, kad reitingo apačioje atsidūrusias gimnazijas reikia uždaryti ir kokio miestelio vaikus palikti be mokyklos. Bet tėvai turi suprasti, kad jei mokymo kokybė mokykloje itin žema ir vaikų pasiekimai prasti, tai užkirs jų atžaloms kelią į ateitį.

Akivaizdu tai, kad net 50 proc. būtinų pasiekimų negalinčios garantuoti gimnazijos ir progimnazijos turėtų būti uždaromos ir reorganizuojamos pakeičiant mokyklų administratorius ir mokytojų kolektyvus. Kokybės negalinčios užtikrinti mokyklos neturėtų veikti ir atimti iš mūsų vaikų ateities. Ir negali būti jokio pasiteisinimo, kad vaikų žinios priklauso nuo tos vietovės gyventojų socialinės padėties. „Veido“ gimnazijų reitinge galite rasti puikių, aukštai reitinge pakilusių gimnazijų Salantuose, Mažeikiuose ar mažesniuose Lietuvos miesteliuose. Vadinasi, daug ką lemia mokyklos direktorius, jo suburtas pedagogų kolektyvas ir gebėjimas sukurti mokykloje tinkamą ugdymo dvasią. Tai turėtų suprasti ir atsakomybę prisiimti politikai, nusikalstamai proteguojantys savo tėvonijų prastai veikiančias mokyklas.