Būstas. Privati bendrovė pasiūlė naują nuomos su išsipirkimu finansinį modelį gerai uždirbantiems karjeros žmonėms.

Maždaug po poros mėnesių 29-erių informatikos technologijų specialistas Povilas Mitė (vardas ir pavardė pakeisti – A.P.) įsikels į naują dviejų kambarių butą Vilniuje, daugiabučių namų gyvenvietėje „Ozo namai“. Kas mėnesį už šio 50 kvadratinių metrų buto nuomą bendrovei „Hanner“ dvejus metus jis mokės 652 eurus, kol sukaups 15 proc. buto kainos, arba būsto paskolos pradinį įnašą. Jo butas kainuoja 107 tūkst. eurų (įskaičiuota buto apdaila ir automobilio stovėjimo vieta), 85 proc. šios sumos jis skolinsis iš banko.

P.Mitė – vienas tų jaunų žmonių, kurie nusprendė pasinaudoti nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vos prieš mėnesį paskelbtu nauju būsto įsigijimo finansavimo modeliu „Būsto nuoma su išsipirkimu“ (angl. „Rent2Buy“). Savo klientams bendrovė pasiūlė pradinį įnašą nuomos mokesčio pavidalu sukaupti per dvejus metus, gyvenant išsirinktame bute. Šis modelis skirtas tiems, kurie negali buto nusipirkti už nuosavus pinigus, jų neturi ar pakankamai jų neturi pradiniam įnašui imant paskolą iš banko, tačiau turi stabilias ir nemažas pajamas.

Pagrindinis šio finansavimo modelio principas – pirkėjas pagal poreikius išsirenka butą ir jo apdaila, gali išsirinkti ir baldus, pasirašo nuomos sutartį su teise butą įsigyti ir iki dvejų metų moka fiksuotas nuomos įmokas. Jų dydis apskaičiuojamas taip, kad per nuomos laikotarpį žmogus sumokėtų 15 proc. įsigyjamo turto kainos, o pasibaigus nuomos sutarčiai jos būtų įskaitomos kaip pradinis įnašas būsto pirkimo sutartyje.

Naudojantis šia paslauga būstas, jo įrengimas ir automobilio stovėjimo vieta kainuoja tiek pat, kaip ir įsigyjant juos iš karto. Vienintelė keliama sąlyga – nuomos įmokos per numatytą 24 mėnesių laikotarpį turi padengti 15 proc. bendros sumos.

Povilas sako, jog šis bendrovės pasiūlymas jam pasirodė labai patrauklus ir lėmė tai, kad iš giminių butą nuomojęsis vyras, iki tol labai rimtai nesvarstęs įsigyti nuosavo būsto, apsisprendė pasinaudoti šia galimybe. Vienos paklausiausių šiais laikas – informacinių technologijų profesijos žmogui, per mėnesį „į rankas“ uždirbančiam 1300–1400 eurų atlyginimą, tokia galimybė įsigyti būstą yra pagal kišenę.

Didžiausia problema, pasak Povilo, ir yra sukaupti tą paskolai gauti reikalingą pradinį įnašą. Dalį pinigų vaikinas sako yra sukaupęs, todėl iš jų ketina dengti maždaug pusę mėnesinės nuomos įmokos. Jis skaičiuoja, kad iš banko ims paskolą 30-iai metų, bet sutartyje būtinai numatys galimybę grąžinti ją greičiau. Jis mano, kad pajamos jam leis paskolą grąžinti per 20 metų, kad ji labai neišbrangtų.

„Šis pasiūlymas man pasirodė labai geras, todėl apsisprendžiau gana greitai. Iš tiesų žmogui, kuris nepaveldėjo būsto iš močiutės, neturi turtingų tėvų ar kitokių galimybių įsigyti būsto, tačiau turi darbą ir neblogai uždirba, šis finansavimo modelis yra kaip tik tai, ko reikia. Pats patyriau, kad nuomojantis būstą sunku susitaupyti pinigų pradiniam įnašui, kurio bankai dabar reikalauja pagal atsakingo skolinimosi taisykles. Už tai, kad įmokos laukia dvejus metus, bendrovė neskaičiuoja jokių papildomų procentų – mėnesio įmokos kaina priklauso tik nuo perkamo nekilnojamojo turto vertės“, – pasakoja būsimasis naujakurys.

Vaikinas pasinaudojo bendrovės pasiūlymu įrengti buto apdailą, nors didžioji dalis klientų, pasak bendrovės „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, vis dėlto renkasi patys įsirengti butus. Viena vertus, taip bandoma sutaupyti, antra vertus, norima įsirengti pagal savo skonį ir supratimą.

„Man patiko, kad sau tinkamas buto apdailos medžiagas galima rinktis iš trijų pasiūlytų variantų ir susikomplektuoti savąjį, o ne griežtai rinktis vieną iš trijų pasiūlytų standartų. Būtent tai man buvo nepriimtina, kai domėjausi butu kitos bendrovės pastatytame name. Šiuo atveju kaip pagrindinę pasirinkau vidutinės klasės apdailą ir kai kurias man patikusias medžiagas renkuosi iš aukštesnės klasės apdailos varianto“, – apie tai, kaip kuria savo namus, pasakoja vaikinas.

Beje, lygiai taip pat iš įvairių siūlomų variantų galima pasirinkti ir baldus.

Povilas netaupo ir įsigydamas automobilio stovėjimo vietą, nes dar turi ir motociklą, todėl perka platesnę vietą, kainuojančią 8688 eurus. Už vietą tik automobiliui reikėtų mokėti 5792 eurus. Ir šiam savo sprendimui jis turi argumentų, sakydamas, kad ten, kur gyvena dabar – Šiaurės miestelyje, automobilio stovėjimo vietos rinkoje pardavinėjamos po 12 tūkst. ir daugiau eurų.

Vaikino teigimu, nauji butai „Ozo namuose“ neatrodo tokie brangūs, kai lygini juos su butų kainomis antrinėje rinkoje. Pavyzdžiui, tame pačiame Šiaurės miestelyje už 50 kvadratinių metrų butą prašoma daugiau nei 100 tūkst. eurų.

„Naują butą, pasinaudojus nuomos su išsipirkimu finansiniu modeliu, galima nusipirkti ir dešimčia tūkstančių eurų pigiau nei „Ozo namuose“. Bendrovė tokius butus parduoda anksčiau statytoje gyvenvietėje „Bajorų kalvos“. Žinau, kad vienas mano kolega ten rengiasi tokiu būdu pirkti butą. Aš pasirinkau brangesnį variantą, nes įvertinau susisiekimo patogumą ir man buvo svarbu, kad įsigyjamas nekilnojamasis turtas būtų likvidus, kad bet kada, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, galėčiau jį parduoti ar nuomoti“, – aiškina Povilas.

Jis sako, kad, ko gero, mielai nuomotųsi butą, nei pirktų savo, jei rinkoje būtų pasiūlyta patrauklių butų nuomos variantų. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės pasiūlytų tokių butų ir jie būtų nuomojami legaliai. Toks variantas būtų priimtinas, jei nuomos mokestis nebūtų didesnis nei mėnesio įmoka už paskolą. „Kai nuomojiesi, nereikia daryti remonto, investuoti į buitinę techniką, baldus. Manau, kad visai apsimokėtų. Bet, žinoma, galų gale visi mes norime turėti savo namus, todėl ir perkame“, – svarsto Povilas, pats sau netikėtai apsisprendęs nepraleisti geros progos įsigyti nuosavą būstą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.