Lenkus papiktinęs Seimo sprendimas neįteisinti pavardžių rašybos dokumentuose originalo kalba “negali ir neturi” apsunkinti santykių su Lenkija, penktadienį pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Ministras, kuris per ketvirtadienio balsavimą Seime dėl Vyriausybės pateikto projekto susilaikė, BNS pareiškė, kad pati Lietuvos vyriausybė nesugeba pasauliui pristatyti “geros tautinių mažumų apsaugos Lietuvoje padėties”.

“Esu įsitikinęs, kad vakarykštis balsavimas neturi ir negali apsunkinti mūsų santykių su valstybe, su kuria mus sieja bendri strateginiai interesai – bendras požiūris į regiono saugumą, dėmesys aplinkosaugai, energetiniai iššūkiai ir ekonominio bendradarbiavimo nauda”, – sakė A.Ažubalis.

Pasak ministro, “kartais susidaro įspūdis, kad mes patys nesugebame tarptautinei bendruomenei aiškiai ir įtikinamai pristatyti tikrosios geros tautinių mažumų apsaugos Lietuvoje padėties”.

“Todėl tai matau kaip vieną iš neatidėliotinų šios Vyriausybės uždavinių”, – teigė A.Ažubalis.

Ministro įsitikinimu, “balsavimas Seime patvirtino klasikinę politikos taisyklę, kad kiekvienas projektas prieš teikiant jį Seimui turi būti gerai išdiskutuotas, pristatytas ir išaiškintas piliečiams”, o “Seimas demokratišku balsavimu išreiškė politinę valią”.

A.Ažubalis ketvirtadienį Seime susilaikė balsuodamas dėl projekto, kurį aktyviai gynė premjeras Andrius Kubilius. Ministras sako nematąs būtinybės keisti esamą tvarką.

“Nei Lietuvos tarptautiniai dvišaliai, nei daugiašaliai įsipareigojimai nesudaro būtinybės keisti dabartinę esamą tautinių mažumų apsaugos šalyje tvarką, o Lietuvos nacionalinė teisė labai griežtai reglamentuoja bet kokius teisinės bazės pakeitimus šioje srityje”, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo Lietuvos lenkų bendruomenė ir juos palaikantys Lenkijos politikai, kurie teigia, kad Lietuva nevykdo anksčiau duotų pažadų.

Lietuvos Seimo sprendimą ketvirtadienį sukritikavo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačinskis), pareiškęs, kad jis “trukdo labai artimam mūsų šalių bendradarbiavimui”, ir užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), suabejojęs, ar tai atitinka dvišalius susitarimus.

Už pavardžių rašymo liberalizavimą numačiusį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą po pateikimo balsavo 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36. Projekte siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai, o ši nuostata grindžiama argumentu, kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam turi būti suteikta teisinė apsauga.

Seimas po pateikimo pritarė alternatyviam projektui, kuriuo numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį įrašyti paso kitų įrašų skyriuje. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, reikalingi dar du balsavimai.

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.