Būsimų darbų plane vyrauja politinio revanšo ir visuotinės lygiavos ilgesys.

„Lietuvoje vyrai gyvena vienuolika metų trumpiau nei moterys. Šį rodiklį Lietuva siekia gerinti, bet ne moterų gyvenimo trukmės mažinimo sąskaita“, – kalbėdamas apie Lietuvos sveikatos apsaugos strategiją pašmaikštavo vienas dabartinių Sveikatos apsaugos ministerijos vadovų.
Tačiau būsimos Vyriausybės vadovai, atrodo, daugelyje gyvenimo sričių ketina taikyti būtent tokį principą. 16-osios Vyriausybės programos projekte knibžda siūlymų panaikinti atotrūkį tarp algų, turto, lyčių, regionų. Vizija graži ir daugelio geidžiama girdėti, tačiau kai žinome realias valstybės finansines galias, priešingai nei citatoje apie vyrų amžių, toji lygiava gali reikšti viena: jei norime būti solidarūs, visi turime būti basi.
Antras Vyriausybės programos leitmotyvas – azartiškas ligšiolinės Vyriausybės darbų menkinimas. Nors A.Butkevičius žada „imtis ne revoliucijų, o tvarių ir ilgalaikių sprendimų, įvertinant tai, kas buvo atlikta, ir taisant tai, ką būtinai reikia pakeisti“, pastraipėlė apie tęstinus ankstesnės Vyriausybės darbus programoje viena trumpiausių.

Centro kairė reformuos centro dešinės reformas
Kol kas gana padrikame Vyriausybės programos projekte nuosekli viena linija: kaip Andriaus Kubiliaus Vyriausybė viską, ką socialdemokratai iki jų buvo sukūrę per aštuonerius metus, sužlugdė ir kaip dabar, lyg po kokių priešų invazijos ar skėrių antplūdžio, socialdemokratai ir Co turės atstatyti. Pradedant net juokingais dalykais: Tautinių mažumų departamentą 15-oji Vyriausybė reorganizavo, o 16-oji jį vėl atkurs ankstesnės būsenos. Galima prognozuoti, kad jei dar po ketverių metų į valdžią vėl grįžtų dešinieji, šie pirmtakų atkurtą Tautinių mažumų departamentą vėl panaikintų. Todėl Lietuvoje reformos ir paneigia perpetuum mobile nebuvimą.
Socialdemokratų ir Co Vyriausybės programoje nė neužsimenama apie ekspertų išvadas, kad ir be krizės socialdemokratų išlaidavimas ir nepamatuoti priešrinkiminiai įsipareigojimai būtų išmušę valstybės ižde sunkiai užlopomą skylę. Bet centro kairieji peikia tik centro dešiniųjų negebėjimą valdyti, vis parinkdami vaizdingų epitetų (pavyzdžiui, „Sugrąžinsime gėdingai prarastas pozicijas laiku įsisavinant ES lėšas susisiekimo sektoriuje“). O tikėjimo Lietuvos plėtros galimybėmis, kaip rašoma programoje, jiems įkvepia tai, kad trys ketvirtadaliai šalies piliečių Seimo rinkimuose balsavo už juos.
Žinoma, nueinančioji valdžia teisingai kritikuojama dėl skuboto mokesčių kėlimo, nepradėtos masinės daugiabučių renovacijos, dėl tik popieriuje tebesančio dujų terminalo ar perteklinio valstybės institucijų darbo politizavimo. Bet centro kairės koalicija, regis, ketina revizuoti daugelį pradėtų darbų ar planų. Jie dar svarstys kaupiamųjų pensijų sistemos pertvarką, nebestatys Visagino atominės elektrinės, tiesa, žadėdami išplėsti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę 1600 MW galingumo keturiais turboagregatais.
Jie užsimojo reformuoti visą ligšiolinės valdžios atliktą aukštojo mokslo reformą, atsisakyti liberalios krepšelių metodikos aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Aukštosiose mokyklose jos bus keičiamos valstybės užsakymu reikalingiems specialistams rengti. Be to, planuojama įvesti vienodą visoms studijų programoms ne didesnę nei vienas vidutinis atlyginimas visuotinę metinę studijų įmoką, kurios nemokės gerai besimokantys studentai.
16-oji Vyriausybė kelia sau daug ambicingų tikslų, tik nenurodo, kaip juos įgyvendins. Na, euro įvedimas 2015 m. – gal ir reali ambicija, kaip ir daugiabučių renovavimo programa, biokuro diegimas, kogeneracinių elektrinių statyba, užmojis dujų terminalą dar vis paversti regioniniu projektu ar sumažinti automobilių degalų – benzino ir dyzelino kainas per konkurencijos tarp vietinio ir importuoto kuro skatinimą, ar vizija, kad žalia ateities ekonomika ir energetika taptų ir Lietuvos prekės ženklu, pristatančiu mūsų šalį užsienyje. Būtų gerai, jei naujai Vyriausybei pavyktų tesėti ir pažadą „perkrauti“ santykius su Rusija bei Lenkija.
Programoje žadama įvesti tarėjo institutą teismuose, įteisinti elektroninį balsavimą rinkimuose ir tiesioginius merų rinkimus, leisti kandidatuoti į Seimą jaunuoliams nuo 23 metų. Vyriausybė žada ir kitų ausiai malonių dalykų, pavyzdžiui, grąžinti į mokyklą jos nelankančius vaikus ar skatinti jaunų žmonių migraciją į provinciją.
Programoje yra tikrai pažangių siekių, tik daugelis jų kol kas tokie abstraktūs, kad nežinia, ar pasiekiami.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.