Jau keturiasdešimt metų slidžių žygius „Snaigė“ Vilniuje organizuojantis Algimantas Jucevičius džiaugiasi, kad jo akyse užaugo ištisos žygio dalyvių kartos.

Užsukusi į žiemos savaitgaliais sostinės miškuose rengiamus „Snaigės“ žygius, kaskart negaliu atsistebėti vienoje vietoje matydama tiek daug sportuojančių žmonių. Jei sniego daug, daugiau nei tūkstantis įvairiausio amžiaus vilniečių nepabūgsta nei pūgos, nei keliolikos laipsnių šalčio. Po žygio su garuojančiais arbatos puodeliais rankose įspūdžiais dalijasi besišypsančių studentų ir senjorų kompanijos, šeimos su nedidukais vaikais, jaunos poros, viena kita moksleivių grupelė. Jei jau kartą sudalyvavai „Snaigės“ žygyje, veikiausiai daugiau nebesugebėsi atsispirti jo traukai. Dvi tris valandas tyliame miške pasisukinėjęs tarp vaikystės pasakas primenančių apsnigtų eglių, įveikęs smagius kalniukus ar pasigrožėjęs nuo kalno atsiveriančia panorama, namo grįžti pamiršęs neramias mintis ir rūpesčius.
Už visas tas geras emocijas, kurias kiekvieną savaitgalį patiria daugiau nei tūkstantis vilniečių, atsakingas Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas 70-metis Algimantas Jucevičius. Jau keturiasdešimt metų kiekvieną žiemos šeštadienį, jei tik yra sniego, A.Jucevičius stoja ant slidžių ir su dar dviem trimis bendraminčiais iki sutemų viename iš sostinės miškų rengia vilniečiams slidinėjimo trasas.  O sekmadienį jo violetinė striukė iš tolo traukia akį žygio dalyvių minioje prie finišo. Iki pat vakaro įveikusius trasą slidininkus jis pasitinka su žygio regalijomis: puodeliu karštos arbatos ir lipduku.
Savaitgalį A.Jucevičius, be jokios abejonės, tampa vienu populiariausių sostinės gyventojų, dėl jo dėmesio varžosi daugelis žygio dalyvių: vieni nori bent vienu kitu žodeliu persimesti, kiti – bent akių kontaktą užmegzti.

Keturiasdešimt metų nepraleido nė vieno „Snaigės“ žygio

Kai kitą rytą po sekmadienį Vingio parke vykusio „Snaigės“ žygio susitinkame su A.Jucevičiumi jo darbovietėje – asociacijos „Sportas visiems“ kabinete, ilgametis žygių organizatorius atsidūsta, kad iš darbo jo niekaip nenori paleisti. Ir pasvajoja, kad išėjęs į pensiją dar daugiau laiko galėtų skirti širdžiai mielai veiklai – žygių organizavimui.
Štai Vingio parke prieš dieną pasiektas dalyvių skaičiaus rekordas – žygyje dalyvavo 1283 žmonės. „O prieš savaitę Antakalnyje trasas įveikė 1546 žmonės. Tai šių laikų rekordai. Esminis skirtumas, palyginti su sovietiniais laikais, kad tada daugelis buvo varu varomi, o dabar atsirado žmonių, kurie pajuto poreikį judėti gamtoje, ir ateina savanoriškai“, – paaiškina A.Jucevičius.
Sovietmečiu dalyvauti „Snaigėje“ įmonių kolektyvus organizuodavo profsąjungos, ateidavo ištisos mokinių klasės, vėliau, nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, slidžių žygio populiarumas nuslūgo, o dabar vėl išgyvena pakilimą – dalyvių kasmet vis daugėja.
Pirmą kartą „Snaigės“ žygyje A.Jucevičius dalyvavo prieš penkiasdešimt metų Kaune – dar būdamas moksleivis. O persikraustęs į Vilnių nuo 1973 m. pats ėmė organizuoti „Snaigės“ žygius. „Pirmąjį žygį surengiau Sapieginėje. Atvažiavęs iš Kauno, kur daugiau lygių vietų, ir radęs kokį kalnelį stengiesi jį išnaudoti, kad paįvairintum trasą, čia penkias dienas ruošiau maršrutą, kad kas nors sprando nenusisuktų“, – pasinėręs į prisiminimus šypteli A.Jucevičius.
„Snaigės“ organizatorius nė vienais metais nedarė pertraukos. O ir kaip tu ją darysi, jei jau užaugo ištisos „Snaigės“ žygių dalyvių kartos: jauniausiam slidininkui žygyje Vingio parke buvo treji, o vyriausiam – 84 metai. „Per šiuos dešimtmečius mano akyse išaugo visos šeimos – ateidavo tėveliai su vaikais, o dabar tie vaikai užaugo, todėl ateina anūkai, tėveliai bei seneliai, – džiaugiasi A.Jucevičius. – Pabandyk dabar nedaryti „Snaigės“ – tuoj pasipila skambučiai, klausimai. Jau niekas neklausia, ar bus „Snaigė“, visi klausia, kada ir kur.“
Kiekvieną sniegingą žiemos savaitgalį rengti trasas ir laukti jas išbandžiusių dalyvių A.Jucevičiui nesutrukdo nei šeimos šventės, nei gimtadieniai, nei noras pailsėti. Paklaustas, kiek „Snaigės“ žygių yra praleidęs, A.Jucevičius nustemba: „Kaip tai praleidęs? Na, nesu praleidęs. Per tuos 40 metų, kai pats esu organizatorius, ačiū Dievui, nepasitaikė ligų ar traumų. O švenčių ir gimtadienių? Ne ne. Gali pasitaikyti, kad rengiant trasas nedalyvauju dėl kokių reikalų, bet kad visiškai nebūčiau „Snaigėje“, taip nėra buvę.“ O paklaustas, ar nesulaukia priekaištų iš žmonos, atsako, kad ir žmona dažniausiai šliuožia „Snaigės“ žygiuose.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.