2013 Rugpjūčio 01

A.Kilda – matematikas, nuolat aplenkdavęs vyresniuosius

veidas.lt


Šiemet Aidas Kilda trečią kartą keliaus į Vidurio Europos šalių matematikos olimpiadą. Pernai pelnęs sidabrą, šįkart tikisi pasipuošti dar brangesnio metalo medaliu.

Aidas ir matematika – neišardomas derinys. Čia jis visa galva pralenkdavo ne tik savo bendraamžius, bet dažnai ir vyresnius kolegas. Tai prasidėjo nuo pat pirmųjų klasių, kai dar būdamas trečiokas A.Kilda gerai pasirodė matematikos konkurse „Kengūra“ ir jį Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos matematikos mokytojas Leonas Narkevičius pakvietė į šeštadieninę jaunųjų matematikų mokyklėlę, skirtą 5–8 klasių mokiniams.
„Aidas greitai pralenkė ten besimokančius metais vyresnius jaunuosius matematikus. Jau tada jis labai domėjosi matematika ir buvo ne pagal amžių brandus vaikas, – mokinį giria L.Narkevičius, mokęs jį šeštadieninėje jaunųjų matematikų mokykloje, vėliau Nacionalinėje moksleivių akademijoje, o Aidui įstojus į KTU gimnaziją tapęs pagrindiniu jo matematikos mokytoju. – Taip pat daug dirbdavome individualiai, nes pagal turimas matematikos žinias jam su bendraamžiais mokytis greitai tapdavo nelabai įdomu.“
Matematikas dr. Romualdas Kašuba, padėjęs Aidui rengtis olimpiadoms, irgi puikiai atsiliepia apie matematinius vaikino gebėjimus. „Aidas neabejotinai įeina į geriausių Lietuvos mokinių uždavinių sprendėjų dešimtuką ir jau yra daug pasiekęs matematikos srityje“, – konstatuoja Vilniaus universiteto dėstytojas.
„Iš esmės su uždaviniu reikia galynėtis: prieš vieną imtynininką, mokinį, ateina kitas imtynininkas, uždavinys, ir susidūrimo metu sprendžiama, kuris kurį įveiks. Tenka dirbti iš visų jėgų, o Aidas moka susitelkęs kovoti su priešininku, jis negaišta laiko tuščiai“, – vaizdingai gabų moksleivį apibūdina matematikas.
Panašiai kalba ir pats Aidas. Jo teigimu, per olimpiadas dalyviai labiau varžosi su pateiktais uždaviniais ir stengiasi kuo daugiau jų išspręsti – gyvi varžovai tampa kone antraeiliu dalyku.

Jauniausias respublikinės matematikos olimpiados dalyvis Lietuvoje

Anksti pradėjęs matematiko „karjerą“, Aidas vėlgi pranoko savo amžių, tapdamas jauniausiu mokiniu, patekusiu į respublikinę Lietuvos mokinių matematikos olimpiadą. Nors joje varžosi 9–12 klasių mokiniai, Aidas pirmąjį krikštą gavo dar septintoje klasėje, patekęs į ją per papildomas atrankas. O jau po metų pelnė ir bronzos medalį.
Tvirtina, kad pats gerokai nustebo sužinojęs, jog tapo jauniausiu kada nors Lietuvoje į respublikinę matematikos olimpiadą patekusiu mokiniu. „Dalyvavau dėl naujos patirties ir paprasčiausio noro per atrankas išbandyti savo jėgas. Tai buvo taip pat džiugu, kaip ir netikėta“, – prisimena jaunuolis.
Būsimo dvyliktoko mama Remigija Kildienė tuo nė kiek nesistebi: Aidas nuo pat pirmųjų klasių mokėsi tikrai nuosekliai, tad paprasčiausiai nebuvo progų rastis kokioms nors spragoms. „Aidas visada buvo atsakingas ir kruopštus, ypač kai buvo mažesnis. Jis tiesiog negalėdavo eiti į mokyklą neparuošęs pamokų“, – tvirtina mama.
Ji dar puikiai atsimena, kaip jis ne pagal amžių brandžiai žiūrėjo į mokslus. Tarkim, dar mokydamasis šeštadieninėje jaunųjų matematikų mokykloje Aidas susilaužė ranką ir turėjo gulėti ligoninėje, dėl to negalėjo nueiti sužinoti kasmetinio atsiskaitymo rezultatų. „Tada jis kur kas labiau rūpinosi ne sulaužyta ranka, o kaip čia dabar nenueis ir nesužinos rezultatų. Galiausiai nusiuntė mane, kad viską sužinočiau ir grįžusi jam papasakočiau“, – pasakoja R.Kildienė.
Jaunuolio kruopštumą išskiria ir L.Narkevičius: „Stebėtina, kaip jis sklandžiai aiškindavo aukštesnio lygio uždavinius, nors neretai tokio amžiaus vaikai net kur kas paprastesnių savo minčių nesugeba tinkamai išdėstyti. Pavyzdžiui, septintoje klasėje jo matematiniai įrodymai tikrai būdavo ne septintoko lygio, ir visi, kam tik parodydavau, nustebdavo, kad juos rašė toks jaunas vaikas.“
Įdomiausia, kad tokios savybės nebuvo skiepijamos tėvų, niekas Aidui už nugaros nestovėdavo ir netikrindavo, ar jis netinginiauja ir padaro viską, ką turi padaryti. „Manau, vaikai patys turi kuo anksčiau suprasti, kad jiems patiems reikia stengtis ir kad jie dirba dėl savęs. Tada geri rezultatai suteikia kur kas daugiau malonumo“, – įsitikinusi R.Kildienė.
Vis dėlto moteris juokauja, kad pasikalbėjusi su kitais tėvais puikiai suprantanti, kaip jai pasisekė dėl savo sūnų. Pasirodo, vyresnysis Aido brolis Dainius taip pat puikiai mokėsi ir buvo olimpiadininkas, o šiuo metu studijuoja fiziką Didžiosios Britanijos Kembridžo universitete.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...